Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasos Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 59-271, kuriuo nutarta netaikyti R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. Bausmės vykdymo pradžia 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės – 2020 m. kovo 19 d. R. Š. neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 22 d. buvo 2 metai 7 mėnesiai 13 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2020 m. gruodžio 22 d. įvykusio Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-55 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo R. Š. prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bei pažangą bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal ,,OASys“ metodiką (past. – R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 58 taškai, iš kurių statinių taškų 25, dinaminių – 33) ir kitas reikšmingas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 59-271, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, šį nutarimą nuteistasis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 59-271. Teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančius duomenis, tai yra jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, mąstymą, požiūrį į darbą, konstatavo, kad nuteistasis R. Š. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, tai yra jo padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką kol kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta R. Š. asmens byla, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta. Tiek Komisija, tiek žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kol kas nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. Š. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Pažymėtina, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu R. Š. jau yra atlikęs tokią įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Visgi, vien tik šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas pagrindas šio instituto taikymui. Patikrinus asmens byloje esančius duomenis matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. atlikus nuteistojo R. Š. teistumo rizikos įvertinimo pagal ,,OASys“ metodiką peržiūrą, kuri buvo atlikta 2020 m. gegužės 12 d., nustatyta, kad įverčiai nėra pakitę, tai yra nuteistasis toliau išlieka priskiriamas tik prie vidutinės, o ne žemos rizikos grupės – 58 taškai, iš kurių 25 balai yra statiniai (nusikalstama praeitis, (teistas 4 kartus)), kurių neįmanoma sumažinti, 33 balai yra dinaminiai (nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą bei visuomenę) ir apsauginiai (ryšiai su artimaisiais, galimybė gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, stebimos nuteistojo pastangos dalyvauti resocializacijos priemonėse bei pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų, asmeninės atsakomybės prisiėmimas už sprendimus) (a. b. l. 83). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių įverčių skaitinė išraiška yra nekintanti pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2019 metų, o tai leidžia manyti, kad nuteistojo padaryta pažanga nėra itin esminga. Nustačius, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jo padaryta pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tokia, kuri leistų teismui manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonės.

7. Iš asmens byloje esančios 2020 m. gruodžio 10 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-225 matyti, kad nuteistasis iš tiesų vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai yra aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje ,,Pilietiškumo ugdymo kelias“, projekto ,,Žalioji oazė“ veiklose, mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre ir 2019 m. birželio 11 d. įgijo II lygio staliaus kvalifikaciją. Be to, po to, kai nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, R. Š. toliau užsiima saviugdos veiklomis, tai yra laisvalaikio metu skaito mokslinę literatūrą, dalyvauja anglų kalbos kursuose, sportuoja ir pan. Be kita ko, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis ir siekia įgyti siuvėjo specialybę. Tikslinga pridurti ir tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nebuvo baustas, 8 kartus buvo skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be to, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (a. b. l. 79, 81-82). Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kita vertus, socialinėje tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad yra pasigendama R. Š. motyvacijos ir įsitraukimo į intervencines priemones, kurių turinys yra orientuotas į nuteistajam aktualių kriminogeninių rizikos poreikių valdymą (a. b. l. 83). Iš to seka, kad nuteistasis individualiame plane numatytas priemones nors ir vykdo, tačiau formaliai. Nuteistasis pakankamai aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į psichologus ar kitus specialistus dėl intervencinių priemonių taikymo ar konsultacijų, byloje nėra. Apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tam, kad sumažinti turimus kriminogeninius veiksnius, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiai dienai jo padaryta pažanga nėra pakankama reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.

8. Asmens byloje esantys duomenys liudija, kad praeityje R. Š. yra teistas 4 (keturis) kartus – už plėšimą, neatsargų gyvybės atėmimą, neteisėtą disponavimą ginklais bei neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagrindinis nuteistojo tikslas, motyvavęs jį nusikalstamai veikti, buvo finansinės naudos siekimas. Sutiktina su skunde išdėstytu argumentu, kad Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis, negali būti veiksniais, lemiančiais lygtinio paleidimo taikymą. Vis dėlto pažymėtina, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir šioje nutartyje, į minėtas aplinkybes yra (ir buvo) atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Akcentuotina, kad įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus bei kriminalinę praeitį, nagrinėjamo klausimo aspektu, iš esmės yra svarbu, todėl išskiriama tik tai, kad paskutiniąją, tyčinę, labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, ankstesniu nuosprendžiu būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Pastaroji aplinkybė rodo, nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi praeityje jo taikymas teigiamų rezultatų nedavė, probacijos tikslai pasiekti nebuvo.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apsauginiai veiksniai mažinantys R. Š. nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti šios nutarties 6 punkte, neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad R. Š. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Viena iš tokių aplinkybių – įžvelgiama nuteistojo motyvacijos darbui stoka, kuri taip pat kelia abejonių, kad nuteistasis išėjęs į laisvę savo tikslų sieks teisėtais būdais. Asmens byloje esančioje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, taip pat yra įgijęs kelias profesijas, tačiau stokoja oficialios, stabilios darbo patirties. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įstaigoje nedirba, nėra duomenų, kad būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo. Be to, jis nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės bausmių atlikimo metu. Darbui yra išrankus (a. b. l. 79). Šių aplinkybių kontekste pridurtina, kad nors nuteistasis yra pateikęs 2020 m. lapkričio 4 d. pažymą, patvirtinančią, jog po paleidimo iš įkalinimo įstaigos jis būtų įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis patvirtinimas laikytinas formaliu, kadangi pažymoje nenurodoma kokių darbo funkcijų atlikimui bus įdarbintas nuteistasis, kodėl jų atlikimui yra tinkama R. Š. kandidatūra, nėra duomenų apie darbo užmokestį ir pan. Vertindamas šias aplinkybes greta to, kad praeityje nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo sietinas su neteisėtos finansinės naudos siekimu, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas bei būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Be kita ko, problemine sritimi laikytinas ir nuteistojo ribotas gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nusikalstamu elgesiu. Socialinėje išvadoje nurodoma, kad pas nuteistąjį yra pastebima prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to, kaip jis pats prisideda prie jų egzistavimo (a. b. l. 81). Tai rodo, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų turimų problemų identifikavimui bei stokoja ryžto jas išspręsti.

10. Nesutiktina su skunde išdėstytu argumentu, kad žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, nesilaikė Europos tarybos Ministrų komiteto Rec (2003)22 rekomendacijų. Apygardos teismas pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Be kita ko, priešingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo R. Š. skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl abejoti šio sprendimo objektyvumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Skunde nuteistasis nurodo, kad nėra aišku ką dar jis turi padaryti, kad jo pastangos būtų pakankamos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors pastebima nemažai teigiamų nuteistojo R. Š. elgesio pokyčių, tačiau jam dar reikia įdėti daugiau pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką bei susikoncentruoti į šių probleminių sričių tobulinimą: ribotą gebėjimą identifikuoti problemas, motyvacijos darbui stoką, dalyvavimą intervencinėse priemonėse. Apibendrinant pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio nuteistajam, įstatymų nustatyta tvarka, pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.