- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-517-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. A., Klaipėdos miesto savivaldybei
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. A. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme iš esmės ir pagal atsakovės A. A. priešieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Klaipėdos apylinkės teisme pareikštu patikslintu ieškiniu prašė darbo ginčą dėl teisės išnagrinėti teisme ir atmesti atsakovės reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 1) Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkio Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ panaikinimo, 2) dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkio Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ panaikinimo; 3) dėl įpareigojimo iš naujo atlikti ieškovės 2022 m. metinės veiklos vertinimą, taip pat priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad palaiko atsiliepime į prašymą, pateiktą Darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK), nurodytus argumentus. Nurodė, kad DGK sprendimo dalis dėl šių reikalavimų yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Nors darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos dalykas, tačiau pažymi, kad darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, viršijo savo kompetenciją, todėl į jos argumentus turi būti žiūrima itin atsargiai. Jis priimtas skubotai ir neturint duomenų apie ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo stadiją bei jo metu surinktus faktus, kurie galimai patvirtina (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Centro) (duomenys neskelbtini) negebėjimą atlikti tiesiogines darbo funkcijas bei užtikrinti tinkamą įstaigos veiklą. Ieškovai nurodė, kad DGK visiškai nepagrįstai vertino, ar Centro (duomenys neskelbtini) padarė darbo pareigų pažeidimą nustatydama ir užtikrindama automobilių naudojimo ir kuro apskaitos tvarką bei kontrolę. Tarp šalių keliamas klausimas dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Iki DGK sprendimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas dėl šių Centro (duomenys neskelbtini) veiksmų dar nebuvo baigtas, todėl neaišku, kaip padarytos išvados. Nurodė, kad vertinimo išvadoje pati Centro (duomenys neskelbtini) nurodė, kad programa apie streso įveiką nebuvo patvirtinta dėl to, kad „programos rengėjoms pritrūko kompetencijos, todėl programa nebuvo pateikta tvirtinti <...>“. Kadangi programa nepatvirtinta tai ir mokymų tokių dalyviai negavo. Atsakovė prie šios užduoties įvykdymo pateikė informaciją apie kitos programos apie užimtumo ir terapinių veiklų sąsajų paslaugų gavėjų gyvenimo gerovės parengimą, kurią pateikė Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Socialinių paslaugų kompetencijos centrui, gavo finansavimą, mokymuose dalyvavo 40 dalyvių. Todėl akivaizdu, kad Mero veiklos vertinimo išvada, kad atsakovė neįvykdė I dalies 2.5 punktą yra pagrįsta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su DGK sprendimo dalimi, kuria jos prašymas buvo tenkintas, ir mano, kad DGK tinkamai išnagrinėjo darbo ginčą toje dalyje. Atsakovė visiškai palaiko nagrinėjant ginčą DGK savo išsakytą poziciją. Ginčijami potvarkiai nėra susijęs su atsakovės, juridinio asmens (duomenys neskelbtini), civilinių teisių ir pareigų nevykdymu (netinkamu vykdymu). Ieškovės ieškinyje pačios nenurodo, kokiu aspektu šiame ginče nagrinėjami klausimai traktuotini, kaip atsakovės civilinių teisių ir pareigų nevykdymas, todėl tokie ieškinio argumentai yra deklaratyvūs. Antra, DGK nėra saistoma darbuotojo reikalavimų formuluotės ir turi teisę pasisakyti dėl ginčui aktualių aspektų, kuriuos nustato nagrinėdama bylą. Kadangi atsakovė ginčijo vertinimo išvados motyvus, DGK neišvengiamai turėjo juos nagrinėti ir pasisakyti dėl ginčijamų vertinimo išvados aspektų. DGK sprendime aiškiai nurodoma, kad DGK nesutinka su darbdaviu, jog nagrinėjamoje byloje ieškovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. M3-100 skirtas įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo yra tik procedūrinis, informacinio pobūdžio pareiškimas, kuris jį gavusiam asmeniui savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. DGK pažymėjo, kad priešingai nei teigia darbdavys, remiantis šiuo potvarkiu, darbuotojos 2022 m. metinė veikla buvo įvertinta patenkinamai ir dėl to jai nebuvo skirta pareiginės algos kintamoji dalis. Metinio vertinimo išvadose nustatyta, kad darbuotoja neįvykdė trijų užduočių, o iš jų net dviejų neįvykdymas grindžiamas minėtu potvarkiu skirtu įspėjimu. Kadangi atsakovės 2022 metų veiklos vertinimą „patenkinamai“ lėmė šis potvarkis, laikytina, kad šis potvarkis sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes, todėl atsirado prielaidos peržiūrėti šio potvarkio pagrįstumą darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. DKG nagrinėjant bylą buvo nustatyta ir išsiaiškinta, kad atsakovė suorganizavo 2022 m. lapkričio 17 d. mokslinę-praktinę konferenciją „Įgalinantis požiūris į socialinių paslaugų kokybės matavimą“, skirtą socialinių paslaugų srities darbuotojams, ir ji atitiko visus keltus reikalavimus. Šią aplinkybę jau nagrinėjant bylą pripažino ir ieškovių atstovė posėdžio metu, tačiau nesutiko, kad tai keistų vertinimo rezultatą. Darbdavys visiškai nekreipė dėmesio į atsakovės 2023 m. vasario 28 d. raštu pateiktą paaiškinimą dėl jos kasmetinio metinės veiklos vertinimo išvados. Centre parengta, patvirtinta ir vykdoma išorinė mokymo programa apie streso įveiką, kuri galiojo ir 2022 metais. Pagal šią programą buvo vykdomi mokymai. Taip pat nustatyta, kad 2022 metais buvo parengta atnaujinta analogiško turinio ir pavadinimo programa, kuri buvo pateikta tvirtinti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui, tačiau dėl Socialinių paslaugų priežiūros departamento sistemos klaidos Centro pateikta programa nebuvo patvirtina (tačiau kartu nebuvo pranešta ir apie tai, kad ji netvirtinama). DGK konstatavo, kad Centras ir atsakovė iš savo pusės atliko visus reikiamus veiksmus šio rodiklio įvykdymui. Šia užduotimi buvo numatyta patvirtinti programą naujam periodui, tačiau vertinamu laikotarpiu faktiškai galiojo ankstesnio laikotarpio analogiško pavadinimo ir turinio programa, pagal kurią buvo vykdomi mokymai. Centras vykdė projektą „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“ (toliau – Projektas). Buvo pareikšti kaltinimai, kad Centras Projekte įdarbintiems slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, reabilitacijos specialistams skaičiuojant darbo užmokestį nesilaiko nustatytų valandinių įkainių. Buvo teigiama, kad įgyvendinant Projektą nebuvo laikomasi 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.4.1-ESFA-V-418 „Integrali pagalba į namus“ projektų finansavimo sąlygų apibrėžtų darbo užmokesčio finansavimo sąlygų ir ES finansinės paramos lėšos panaudotos netinkamai. Šie kaltinimai Centrui ir atsakovei DGK sprendime pripažinti nepagrįstais, o 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis panaikintas. Išvadoje nurodoma, kad atsakovės gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinami patenkinamai. Darbdaviui atliekant atsakovės veiklos vertinimą dėl pažeidimo, kai Centro darbuotojai galimai klastojo kelionės lapus, dar nebuvo baigtas tyrimas, todėl kritikavome darbdavį, kad nebaigęs tyrimo dėl šių aplinkybių jas nepagrįstai traktavo, kaip rodančias netinkamą atsakovės darbą. Jau po DGK sprendimo priėmimo, meras 2023 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu Nr. M3-201 nutarė, kad atsakovė padarė pažeidimą dėl šių aplinkybių ir įspėjo atsakovę. Mero sudaryta komisija negalėjo pateikti priešingų tyrimo išvadų, nes jos būtų nepalankios ieškovių pozicijai šioje byloje.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. A. pateikė teismui ieškinį, kuris po bylų sujungimo (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartis) laikytinas priešieškiniu, kuriame nurodė, kad su DGK sprendimu nesutinka toje dalyje, kuria atmestas jos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl teikė ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės šioje dalyje išnagrinėjimo teisme. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras neužtikrino darbo aplinkos, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jos garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama ją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Ieškovė savo pareigų atsakovės atžvilgiu nevykdė. Visuma padarytų pažeidimų, jų mastas, pažeidimų nepripažinimas, pagalbos atsakovei neteikimas, rodo netoleruotiną ir neleistiną atsakingų asmenų poveikį atsakovei, kuris negali būti pateisinamas, kaip įprastas darbe patiriamas stresas ar įtampa. Į bylą teikia medicinos dokumentų išrašą, kuriame atsakovės sveikatos sutrikimai siejami su patiriamu dideliu stresu darbe. 2018 metais, gindama savo įstaigos darbuotojų teises, užsitraukė tiesioginio įstaigos (duomenys neskelbtini) – ieškovės mero – nemalonę. 2023 metų vasario mėnesį būklė dar intensyviau pablogėjo. Atsakovei buvo rekomenduotas tolimesnis gydymas, atsakovė gydyta klinikoje nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. Atsakovės sveikatos sutrikimus lėmė keletą metų trukę mero ir kitų atsakingų asmenų netinkami veiksmais atsakovės atžvilgiu. Ieškovė niekada realiai nesirūpino atsakovės, darbuotojos, psichologine savijauta darbe, nereagavo į jokius atsakovės nusiskundimus dėl patiriamo nepriimtino poveikio jos atžvilgiu. DGK pagrindai sprendė, kad ieškovės pozicija dėl Išvados I dalies 2.5 punkto yra nepagrįsta. Išvadoje nurodoma, kad atsakovės 2022 metų veiklos vertinimą lėmė Išvados I dalies 1.1.4 punkto ir 1.3.1 punkto – Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100. Šiuo potvarkiu pripažįstama, kad Centro (duomenys neskelbtini) A. A. padarė darbo pareigų pažeidimą – atlikdama jai pavestas funkcijas, neužtikrino racionalaus išteklių (personalo ir lėšų) naudojimo bei veiksmingos įstaigos vidaus kontrolės sistemos veikimo ir tobulinimo 2021 m. įgyvendinant projektą „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“. Nurodė, kad kadangi Centras siekė nepažeisti teisės aktų, Projekte dalyvaujantiems darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis Darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – DAĮ) numatytose imperatyviai nustatytose ribose. Tyrimo ataskaitoje numatyti fiksuoti įkainiai visiškai neatitiko šių DAĮ numatytų imperatyviai nustatytų ribų, todėl Centras buvo priverstas mokėti darbuotojams didesnį darbo užmokestį, nei numato fiksuoti įkainiai. Atitinkamai nebuvo teisinės galimybės įgyvendinti savivaldybės nurodymo apskaičiuojant 2022 m. sausio-kovo mėn. darbuotojų, dirbančių projekte darbo užmokestį, finansuojamą ES lėšomis, nedidinti koeficientų, o taikyti patvirtintus fiksuotus įkainius Projekte dirbantiems slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, reabilitacijos specialistams; kaip ir nebuvo teisinio pagrindo panaikinti nustatytus koeficientus ir paskirtą kintamąjį dalį. Centre galiojo 2018 m. gegužės 18 d. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis, kurios nuostatos nepriklausė nuo Centro, o jas derybų metu nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su kitais kolektyvinių derybų dalyviais. Centre 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr.V-1160 buvo patvirtintas Lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašas, pagal kurį Centras yra įpareigotas už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Faktiškai Projekte dirbantiems darbuotojams buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, nei turėtų būti mokamas pagal Tyrimo ataskaitoje nurodomus fiksuotus įkainius. Atsakovė mažiausiai nuo 2018 metų nuolatos ir nuosekliai atkreipė ieškovės dėmesį į šią problemą ir prašė šią problemą padėti spręsti. Ieškovė – Projekto vykdytoja, turėjo pareigą užtikrinti trūkstamą finansavimą ir pagalbą projekto partneriams. Pati atsakovė (Centras) daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas dėl pagalbos šiuo probleminiu klausimu. Ieškovė, turėdama pareigą pati aktyviai ieškoti sprendimo, ignoravo matomą problemą ir vietoje to nuolatos ir sistemingai darė spaudimą atsakovei, rengė tyrimus ir auditus, skyrė atsakovei įspėjimą už tariamai padarytą pažeidimą, reikalavo pateikti paaiškinimus dėl Projekto vykdymo. Nustatyta, kad teikiant ataskaitas agentūrai pažeidimų nenustatyta, Projektas įgyvendintas be pažeidimų. DGK konstatavo, kad ieškovė šiuo aspektu taikė dvigubus standartus (iš esmės diskriminavo analogiškas situacijas vertindama skirtingai). Projekte kaip partneris taip pat dalyvavo kita biudžetinė įstaiga Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“, kuriai nepakako lėšų darbo užmokesčiui mokėti iš Projekte skirtų lėšų. Duomenų, kad dėl šios įstaigos (duomenys neskelbtini) veiksmų būtų atliktas tyrimas ir nubaustas dėl pažeidimų, negauta. Ieškovė, atlikdama atsakovės 2022 metų veiklos vertinimą, siekdama sutirštinti, dirbtinai pabloginti vertinimo rezultatą, ir taip daryti neleistiną psichologinį spaudimą, tikslingai į vertinimą įtraukė aplinkybes, kurios nėra ištirtos ir patvirtintos pačios ieškovės tam sudarytos komisijos. Centre yra numatyta kelių pakopų automobilių panaudojimo, degalų sunaudojimo pagal patvirtintas degalų normas, spidometrų tvarkingumo, kelionės lapų užpildymo ir jų saugojimo kontrolė. Vairuotojai paaiškinimuose prisipažino, kad kelionės lapuose įrašė klaidingus įrašus ir nurodė ne faktinį, o padidintą nuvažiuotų kilometrų skaičių bei sutiko geranoriškai kompensuoti Centrui padarytą žalą. Centro (duomenys neskelbtini) įsakymais pažeidimus padariusiems vairuotojams skirti įspėjimai arba jie atleisti iš darbo. Atsakovė, Centro (duomenys neskelbtini), atliko visus protingai būtinus veiksmus, kad būtų nustatyta ir užtikrinta automobilių naudojimo ir kuro apskaitos tvarka bei kontrolė, tačiau šį nustatyta tvarka nesuveikė todėl, kad vairuotojai padarė galimai nusikalstamas veikas, o juos kontroliuoti turėjęs darbuotojas netinkamai atliko savo darbo pareigas. 2023 metų sausio pabaigoje prasidėjo metinės veiklos vertinimo procesas, kartu vyko tyrimas dėl kai kurių Centro darbuotojų galimai nusikalstamų veiksmų klastojant kelionės lapus ir automobilių ridos duomenis. Atsakovė 2023 m. vasario 5 d. pateko į ligoninę dėl staiga sutrikusios sveikatos ir iki 2023 m. vasario 20 d. buvo nedarbinga. Grįžusi į darbą po nedarbingumo informavo atsakingus asmenis, kad ji jau yra darbe ir laukia savo metinės veiklos vertinimo procedūros komisijoje, tačiau į komisijos posėdį nebuvo pakviesta. 2023 m. vasario 28 pateikė paaiškinimus dėl išvados, tačiau į jos pateiktą informaciją visiškai nebuvo atsižvelgta. Atsakovė 2023 m. kovo 3 d. vėl tapo nedarbinga, o nedarbingumas truko iki 2023 m. gegužės 19 d. ir šį atsakovės sveikatos sutrikimą lėmė (atnaujino) mero veiksmai, vertinant atsakovės 2022 metų veiklą ir sužinojus apie galutinius vertinimo rezultatus. Ieškovės (mero) veiksmai buvo tik tąsa iki tol vykusio sistemingo prieš atsakovę nukreipto neleistino veikimo. Netoleruotinas mero elgesio pavyzdys yra 2022 metų sausį–vasarį vykęs atsakovės prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo nagrinėjimo atvejis. Ieškovės atostogų metu 2022 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė Centrui reikalavimą iki vasario 1 d. pateikti paaiškinimus dėl Projekto finansavimo klausimų. Kadangi paaiškinimo rengimas sutrikdė atsakovės atostogas ir ji negalėjo tinkamai pailsėti, atsakovė 2022 m. vasario 3 d. pateikė savivaldybei prašymą suteikti jai nemokamų atostogų, kad ji galėtų pabūti ilgiau, tačiau jo nepriėmė nurodydami, kad prašymas pateiktas netinkama forma, nurodė jai pateikti prašymą per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“. Kadangi savivaldybė protingai neatsižvelgė į tai, jog ji neturi galimybės pateikti dokumentų kita forma, atsakovė nutarė grįžti į Lietuvą ir nebesiekti gauti nemokamų atostogų. Atsakovei grįžus, savivaldybė informavo, kad mero potvarkis dėl atostogų jai suteikimo visgi rengiamas. Tai tik keletas epizodų, su kuriais atsakovei teko susidurti ir kurie lėmė jos neigiamus išgyvenimus. Atsakovė negavo iš ieškovės jokio palaikymo ir pagalbos, tik nuolatinius priekaištus ir reikalavimus pasiaiškinti. Atsakovė vertina savo patirtą neturtinę žalą 10 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš ieškovės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovės nurodė, kad sutinka su DGK išvada, kad patikrinimai, vertinimas yra atsakovei nemalonus procesas, sukeliantis nepatogumus, vidinius išgyvenimus, tačiau nelaikytinas neteisėtu procesu. Teisės aktuose numatytų pareigų vykdymas negali būti laikomas neteisėtu veikimu atsakovės atžvilgiu, jos menkinimu ar jos atžvilgiu vykdomu mobingu nepriklausomai nuo to kaip dėl to jaučiasi kontroliuojamasis subjektas. Šiame kontekste pažymėjo, kad atsakovė ieškovo šmeižiama viešai ar spaudoje nebuvo. Šis teiginys yra melagingas ir deklaratyvus. Dėl automobilių ridų klastojimo ir kuro pasisavinimo savo paaiškinimuose pripažino patys vairuotojai. Vien tik faktas, jog dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas rodo, jog šios aplinkybės nėra išsigalvotos ir tirtos buvo pagrįstai. Ieškovė, darbdavys, negali tokio pobūdžio faktų ignoruoti ir turi pareigą imtis priemonių objektyvios tiesos nustatymui, kad būtų atlyginta neteisėtais veiksmais apdaryta žala. Ieškovė visuomet reaguodavo į visus be išimties atsakovės skundus, prašymus ir pasikreipimus, nei vieno jų neignoravo, juos sprendė. Todėl nemato pagrindo teigti, kad ieškovė nebendradarbiavo, nevykdė tinkamai darbdavio pareigų ar kaip nors kitaip pažeidinėjo darbuotojo teises. Pastebėjo, kad darbuotojų ir darbdavio tarpusavio nesutarimai įvairiais darbo funkcijų įgyvendinimo aspektais (šiuo atveju – dėl atliktinų darbo funkcijų, jų vykdymo tinkamumo ir pan.) yra natūraliai galimi, tai yra neatsiejama bet kokių darbo teisinių santykių dalis, o nagrinėjamu atveju tokie nesutarimai, kaip matyti iš bylos medžiagos buvo tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva sprendžiami. Atsakovės medicinos dokumentų išrašai, kur tiesiog pacituoti atsakovės nusiskundimai, nesant duomenų ir įrodymų apie ligų atsiradimo laiką, priežastis, gydymo eigą ir pan., savaime nei patvirtina, nei paneigia kokias nors reikšmingas šiuo aspektu aplinkybes, ligų sąsają su darbo funkcijų vykdymu bei darbdavio elgesiu atsakovės atžvilgiu. Didžioji ieškinio teiginių dalis yra deklaratyvi ir niekuo nepagrindžiama. Taip ir lieka nebeaišku, kada, anot atsakovės, jos atžvilgiu buvo pradėtas naudoti „emocinis smurtas“ padarant žalą „fizinei ir psichinei sveikatai“ ir kas konkrečiai toki smurtą naudojo (buvęs ar esamas meras). Atsakovė jai pavaldaus atsakingo asmens tinkamai nesukontroliavo ir jos nustatytas mechanizmas nesuveikė ir dėl to buvo klastojami Centro dokumentai ir pasisavinamas turtas, todėl atsakovės lūkestis būti įvertinta labai gerai ir gauti kintamąją dalį prie darbo užmokesčio nepagrįstas. Taip pat kyla klausimas, kodėl vairuotojai padarę nusikalstamas veikas ir neatlyginę padarytos žalos buvo atleisti bendru darbdavio ir darbuotojo susitarimu išmokant jiems net dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijas. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas Centras būtų galėjęs tinkamai įvykdyti ir Projektą „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“, kiek tai susiję su įgyvendinime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo sutartyse nustatytomis darbo sąlygomis ir užtikrinęs projekto veiklų įgyvendinimą neviršijant skirtų lėšų. Pažymėjo, kad potvarkio, kuriuo nustatytas atsakovės darbo pareigų pažeidimas ir atsakovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs atsakovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl negalėjo būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimu patikslintas ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkį Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“; įpareigoti iš naujo atlikti atsakovės A. A. 2022 m. metinės veiklos vertinimą; kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nutarė priteisti iš atsakovės A. A. 714,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1815,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. A. Pripažino bylos medžiagą nevieša. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė projekto įgyvendinimo metu buvo papildomai įdarbinta pagal darbo sutartį projekto koordinatore. Komisija nevertino, ar šiuo atveju projekto įgyvendinimo metu pažeidė pareigas kaip Centro (duomenys neskelbtini), ar kaip projekto koordinatorė pagal 2016 m. birželio 3 d. darbo sutartį ir projekto koordinatoriaus pareigybės aprašymą.
5.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pažeidimo pasekmės Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo 2023 m. kovo 1 d. išvadoje Nr. P36-105 nurodytos itin abstrakčiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, kad daliai darbuotojų negalėjo būti mokamas mažesnis atlyginimas, o nedidelei daliai galėjo būti mokamas atlyginimas pagal projekto sąlygas. Audito ataskaitoje ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta, kokią darbo užmokesčio lėšų trūkumo dalį sudarė B lygio darbuotojų darbo užmokestis nukrypstantis nuo projekte numatyto valandinio įkainio ir nėra aiškių išvadų, kokią įtaką tai turėjo atsiradusiam darbo užmokesčio viršijimui ar lėšų pereikvojimui, jeigu toks buvo. Išvadoje nėra aiškiai įvardinta, kokiais veiksmai ir ką konkrečiai pažeidė atsakovė.
5.3. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ priimtas išsamiai neištyrus visų su projekto lėšų naudojimu susijusių aplinkybių, pažeidimas konstatuotas neįvertinus visų aplinkybių ir nenustačius pažeidimo pasekmių, todėl konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ negali laikomas pagrįstu, sukelti teisinių pasekmių, todėl jį panaikino.
5.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje iš esmės nekilo ginčas, kad vertinime nurodytas argumentas, kad nesuorganizuota konferencija kaip rezultato tęsti metodinio centro veiklą rodiklis (Išvados 2.5.2.2 punktas), yra nepagrįstas, nes šis uždavinio rezultatas tiek remiantis paaiškinimais, tiek pateikta rašytine medžiaga buvo įvykdytas.
5.5. Teismas sprendė, kad ieškovės atsakovės gebėjimus vykdyti funkcijas atliko skubotai ir neišsiaiškinus duomenų apie inicijuoto ikiteisminio tyrimo proceso eigą, taip pat išsamiai neįvertinus, kiek galimai padarytos nusikalstamos veikos susijusios su atsakovės gebėjimu vykdyti funkcijas ar netinkamu žinių ir gebėjimų panaudojimu (Išvados 5.1 ir 5.2 punktai). Teismo posėdžio metu pateiktus argumentus dėl atsakovės galimo neveiklumo išreikalaujant padarytą žalą teismas atmetė kaip nepagrįstus ir iš esmės nesusijusius su ginčijamais sprendimais, nes tokių motyvų vertinimo išvadoje nebuvo nurodyta.
5.6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad atsakovės 2022 metų veiklos vertinimo išvada nėra pagrįsta, motyvuota ir objektyviai atitinkanti iš anksto sutartus veiklos rezultatus ir jų rodiklius, todėl atsižvelgdamas į šią išvadą, priimtą Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ panaikino ir ieškovus įpareigojo iš naujo atlikti atsakovės 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimą.
5.7. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir atsakovės paaiškinimai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė patyrė sunkumų ir sveikatos sutrikimų, susijusių su darbine veikla, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė dirba Centro (duomenys neskelbtini) ir yra atsakinga už įstaigos veiklą, todėl natūralu, kad jos darbas yra susijęs su aukštesniais reikalavimais ir atsakomybės standartais. Atsižvelgdamas į byloje nurodytą reglamentavimą, teismų praktiką ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliantės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovių ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliantės nesutinka su tokia teismo pozicija ir mano, kad teismas netinkamai įvertino Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitos Nr. CVAS-A-09-06 – rašytinio įrodymo turinį ir teisinę reikšmę.
6.2. Apeliantės mano, kad atsakovė nesilaikė fiskalinės drausmės ir padarė pažeidimą, kurio pasekmės buvo pašalintos Projekto vykdymo pabaigoje, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimas išnyko ar kad jo nebuvo.
6.3. Priimdamas 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkį Nr. M3-100 Klaipėdos miesto savivaldybės meras neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti vidaus audito ataskaitos ar nesutikti su tarnybinio patikrinimo išvada. Klaipėdos miesto savivaldybės meras, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo iš naujo atlikti audito ar ignoruoti tarnybinio patikrinimo išvados.
6.4. Liudytojas A. C. aiškiai nurodė, kad paaiškėjus 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 nurodytiems duomenimis, jis jokiu būdu negalėjo atsakovės gebėjimo atlikti jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertinti „gerai“.
6.5. Iš Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 pateiktų duomenų (vairuotojų paaiškinimų) aiškiai matyti, kad patys Centro darbuotojai (vairuotojai) pripažino, jog savinosi Centro lėšas skirtas kurui įsigyti, klastojo automobilio ridos duomenis ir sutiko atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
6.6. Apeliančių vertinimu, teismo teiginys, kad „2023 m. kovo 1 d. vertinimo išvada įregistruota niekaip neatsižvelgus į atsakovės pateiktus paaiškinimus“ yra klaidingas.
6.7. Teismas dėl uždavinio vystyti ekspertinę metodinę veiklą padarė klaidingą išvadą, „kad šio uždavinio Išvadoje numatyto 2.5.2 punkto rezultato vertinimas atliktas iš esmės neįsigilinus į rodiklius ir jų pasiekimą įrodančius dokumentus, todėl toks atliktas vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir objektyviu“. Apeliantės pažymi, jog šis rodiklis yra suformuotas labai aiškiai bei vienareikšmiškai.
6.8. Atsakovė pati pripažino, kad neįvykdė trijų rodiklių. Vadinasi, ji įvykdė tik kai kurias metines užduotis pagal nustatytus rodiklius, o kitos užduotys pagal metinius rodiklius buvo neįvykdytos. Tokiu atveju jos veikla ir turi būti vertinama „patenkinamai“. Teismas šiuo aspektu visiškai nepasisakė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Jos nuomone, liko klausimas, kodėl tas pats asmuo, balsuodamas 2023 m. vasario 6 d. Biudžetinių įstaigų (duomenys neskelbtini) darbo santykių reguliavimo komisijos posėdyje atsakovės veiklą siūlė vertinti gerai, o 2023 m. vasario 23 d., atlikdamas galutinį atsakovės veiklos vertinimą, ją įvertino jau tik „patenkinamai“.
7.2. Atsakovės nuomone, visos Išvados 8 punkte nurodytos aplinkybės, išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr.KAT13-18 nurodytą informaciją, ieškovių ir mero vertinimu buvo pagrindas vertinti atsakovės 2022 metų veiklą „gerai“. Atsižvelgiant į tai, neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo 66-69 punktuose dėstomi argumentai apie tai, kada veikla gali būti vertinama „gerai“, o kada „patenkinamai“.
7.3. Visos Išvados 8 p. nurodytos aplinkybės, išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 nurodytą informaciją sudaro pagrindą vertinti atsakovės veiklą „gerai“, o tai reiškia, kad visi Išvados 8 p. nurodyti aspektai, išskyrus nurodytus Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18, Komisijos buvo traktuojami, kaip pagrindas išvadai, kad atsakovė įvykdė visus rodiklius, bet nei vienas jų nebuvo viršijamas. Todėl apeliaciniame skunde dėstomos spekuliacijos apie tai, kad atsakovė pripažino neįvykdžiusi tam tikrų užduočių, neturi teisinės reikšmės.
7.4. Ieškovės neįrodė ir netgi neįrodinėjo, kokiu konkrečiu aspektu, gavus Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštą Nr. KAT13-18, pasikeitė būtent atsakovės vykdant užduotis pasiekti rezultatai ir jų vertinimas.
7.5. Išvados 8 p. nurodomi rezultatai neleidžia daryti išvados, kad įvertinimas turėjo būti „patenkinamai“.
7.6. Atsakovės teigimu, apeliaciniame skunde ieškovės daug dėmesio skiria 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitai Nr. CVAS-A-09-06, kuria remiantis buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100. Nors ieškovės pažymi, kad šis dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas, kad teismas nepagrįstai kritikavo šio dokumento reikšmę, taip pat teigiama, kad šiuo oficialiu rašytiniu įrodymu yra konstatuoti konkretūs atsakovės padaryti pažeidimai – kad Centro (duomenys neskelbtini) nesilaikė Centro Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos koeficiento dydžius nustatyti pagal Projekte turimus finansinius išteklius, tačiau tokie apeliančių teiginiai yra nepagrįsti.
7.7. Atsakovės nuomone, 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVAS-A-09-06 nėra pateikiamas būtent atsakovės kaltės ir drausminės atsakomybės dėl šių faktinių aplinkybių vertinimas. Būtent meras, įgyvendindamas darbdavio teises ir pareigas atsakovės atžvilgiu, turėjo pareigą įvertinti šioje ataskaitoje pateiktą informaciją.
7.8. Atsakovės nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės niekada net nesvarstė galimybės mokėti Projekte dirbantiems darbuotojams didesnį darbo užmokestį, nei nustatyti įkainiai, nors 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVAS-A-09-06 nurodytas aplinkybes apie objektyvios galimybės mokėti mažiau nebuvimą ieškovės turėjo ir galėjo žinoti.
7.9. Atsakovė oficialiai, kaip nustatyta 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVAS-A-09-06, pagrįstai bei teisėtai nustatė darbuotojams tokius koeficientus, kokius buvo galima nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
7.10. Darbdaviui atliekant atsakovės veiklos vertinimą dėl pažeidimo (kuro apskaitos, t. t.) dar nebuvo baigtas tyrimas, todėl kritikuotina, kad nebaigus tyrimo dėl šių aplinkybių darbdavys jas nepagrįstai traktavo, kaip rodančias netinkamą atsakovės darbą.
7.11. Atsakovės nuomone, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 nurodyta informacija nepagrįstai buvo vertinama jos net netikrinant. Kaip matyti iš pačios ieškovės veiksmų, šiame rašte nurodyta informacija buvo reikalaujanti papildomo tyrimo. Todėl būtent atsakovės veiksmų vertinimui šioje situacijoje 2023 m. kovo 3 d. mero potvarkiu buvo sudaryta komisija, kuri darbą baigė tik 2023 m. rugpjūtį.
7.12. Atsakovei akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pats asmeniškai objektyviai dažniausiai negali tiesiogiai dalyvauti kiekviename įstaigos veiklos procese, todėl jis veikia pavesdamas užduotis darbuotojams, nustatydamas veiklos tvarkas ir kt. Taip buvo ir nagrinėjamu atveju.
7.13. Atsakovei akivaizdu, kad ji, Centro (duomenys neskelbtini), atliko visus protingai būtinus veiksmus, kad būtų nustatyta ir užtikrinta automobilių naudojimo ir kuro apskaitos tvarka bei kontrolė. Tačiau šį nustatyta tvarka nesuveikė todėl, kad vairuotojai padarė galimai nusikalstamas veikas, o juos kontroliuoti turėjęs darbuotojas netinkamai atliko savo darbo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
11.1 A. A. pagal darbo sutartį Nr. 450 (su pakeitimai ir papildymais) nuo 2000 balandžio 1 d. dirbo Klaipėdos miesto socialinės paramos centro (toliau – ir Centro) (duomenys neskelbtini).
11.2 Europos Socialinio fondo agentūra ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 16 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto NR. 08.4.1-ESFA-V-418-01-0012 „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“ sutartį. Įgyvendinant šį projektą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Centras bei kiti partneriai pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. J9-615. Pagal Sutartį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – Projekto vykdytoja, Projektą įgyvendino kartu su partneriais, iš jų dvi buvo biudžetinės įstaigos: Centras (kuriai (duomenys neskelbtini) atsakovė) ir Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“.
11.3 Byloje pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06.
11.4 Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ pripažįstama, kad Centro (duomenys neskelbtini) A. A. padarė darbo pareigų pažeidimą – atlikdama jai pavestas funkcijas, neužtikrino racionalaus išteklių (personalo ir lėšų) naudojimo bei veiksmingos įstaigos vidaus kontrolės sistemos veikimo ir tobulinimo 2021 m. įgyvendinant projektą „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“ ir tuo pažeidė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą pareigą (užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą), netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas, numatytas Centro nuostatų <...>, 12.1 papunktyje ((duomenys neskelbtini)centro darbui, organizuoja, kontroliuoja Centro darbą, priima sprendimus dėl įstaigos struktūros ir atsako už Centro veiklą bei savo funkcijų ir pareigų vykdymą), 12.3 papunktyje (užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų), taip pat netinkamai vykdė Centro (duomenys neskelbtini) funkcijas, numatytas Centro (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto <…> 6.1 papunktyje ((duomenys neskelbtini) Centro darbui, organizuoja, planuoja, kontroliuoja Centro darbą, priima sprendimus dėl įstaigos struktūros), 6.2 papunktyje (atsako už Centro veiklą bei savo funkcijų ir pareigų vykdymą), 6.4 papunktyje (užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų), 6.8 papunktyje (nustato Centro darbuotojų atlyginimus, priedų ir priemokų dydžius, neviršydamas Centrui skirtų asignavimų darbo užmokesčiui), 7 punkte (vykdo kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, kitus Klaipėdos miesto savivaldybės mero, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Socialinės paramos vedėjo pavedimus, susijusius su funkcijomis). Potvarkiu atsakovė buvo įspėta, kad padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių, darbdavys galės pasinaudoti teise atleisti darbuotoją DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės).
11.5 Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2023 m. kovo 1 d. potvarkiu Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ nusprendė Centro (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės, 2022 metų veiklą įvertinti patenkinamai ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki kito biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos pareiginės algos kintamosios dalies nenustatyti (toliau – Potvarkis). Potvarkyje nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į Centro (duomenys neskelbtini) A. A. 2023 m. kovo 1 d. Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo išvadą Nr. P36-105 (toliau – Išvada) bei įvertinus A. A. F 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimą dėl kasmetinio veiklos vertinimo išvados. Išvados 8 punkte (vertinimo pagrindimas ir siūlymai) nurodoma, kad neįvykdyta dalis nustatytų metimų veiklos užduočių pagal nustatytus vertinimo rodiklius: Išvados I dalies 2.5 punktas – dėl išorinės programos apie streso įveiką parengimo, patvirtinimo, jos pagrindu atliktų mokymų; dalinai dėl konferencijos suorganizavimo, dalyvių joje skaičiaus; Išvados I dalies 1.1.4 punktas ir 1.3.1 punktas – Klaipėdos savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. M3-100 – pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) padarė darbo pareigų pažeidimą; gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinami patenkinamai (atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šiuose dokumentuose: Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. KAT13-18; Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06; Veiklos vertinimo išvados I dalies 2.5 punktas – duomenys apie užduoties neįvykdymą).
11.6 Atsakovė A. A. su prašymu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisiją (toliau– ir DGK), juo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkį Nr.M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“; 3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą iš naujo atlikti A. A. 2022 metų metinės veiklos vertinimą; 4) priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės A. A. 10 000 Eur neturinės žalos atlyginimą.
11.7 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-109-11022/2023 pagal A. A. prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. DGKS-3993 A. A. prašymą tenkino iš dalies: 1) panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“; 2) panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkį Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“; 3) įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės merą iš naujo atlikti A. A. 2022 metų metinės veiklos vertinimą; 4) netenkino A. A. prašymo Klaipėdos miesto savivaldybei dėl patirtos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkiu Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“, įforminto atsakovės 2022 m. metinės veiklos vertinimo pagrįstumo. Mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto meras vertina atsakovės 2022 metų veiklą patenkinamai ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki kito jos kasmetinio veiklos vertinimo pareiginės algos kintamoji dalis jai nenustatoma.
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas) konstatavo, kad Klaipėdos savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 priimtas neįvertinus visų aplinkybių ir nenustačius aiškiai pažeidimo esmės ir padarinių, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir jo pagrindu padarytos išvados taip pat negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. Teismas nusprendė, kad atsakovės 2022 metų veiklos vertinimo išvada nėra pagrįsta, motyvuota ir objektyviai atitinkanti iš anksto sutartus veiklos rezultatus ir jų rodiklius, todėl atsižvelgdamas į šią išvadą, priimtą Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ panaikino ir ieškoves įpareigojo iš naujo atlikti atsakovės 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimą.
14. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitos Nr. CVAS-A-09-06 – rašytinio įrodymo turinį ir teisinę reikšmę. Net liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad atsakovė padarė audito ataskaitoje nurodytus pažeidimus. Dėl teismo keliamo klausimo dėl 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 pateiktų duomenų įtakos vertinant atsakovės gebėjimą atlikti jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas apeliantės negali sutikti su teismo vertinimu, nes jis yra grįstas hipotetiniu spėjimu, kurį paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. C., kuris ir vertino atsakovės veiklą. Vertinant atsakovės kasmetinę veiklą buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašto Nr. KAT13-18 duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovės gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei užtikrinti tinkamą Cento turto naudojimą yra nepakankamas tam, kad jos veiklą įvertinti „gerai“. Apeliantės tikina, kad teismo teiginys, jog 2023 m. kovo 1 d. vertinimo išvada įregistruota neatsižvelgus į atsakovės pateiktus paaiškinimus, yra klaidingas.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjami ieškovių ieškinio atsakovei bei atsakovės priešieškinio ieškovėms pagrįstumo klausimai. Pastebėtina, kad apeliacinis skundas pareikštas dėl ieškovių ieškinio pagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo (dėl neturtinės žalos atlyginimo) yra įsiteisėjusi, dėl to kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako bei išvadų neteikia.
16. Kaip žinoma, Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2023 m. kovo 1 d. potvarkiu Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ nusprendė Centro (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės 2022 metų veiklą įvertinti patenkinamai ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki kito biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos pareiginės algos kintamosios dalies nenustatyti (toliau – Potvarkis). Potvarkyje nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į Centro (duomenys neskelbtini) A. A. 2023 m. kovo 1 d. Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo išvadą Nr. P36-105 (toliau – ir Išvada) bei įvertinus A. A. 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimą dėl kasmetinio veiklos vertinimo išvados. Minėtos išvados 8 punkte (vertinimo pagrindimas ir siūlymai) nurodoma, kad remiamasi yra Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. KAT13-18 bei Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. M3-100. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 priimtas remiantis 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TAR1-138. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TAR1-138 parengta remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kritikuoja Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitą Nr. CVAS-A-09-06 ir daro išvadą, kad „atliekant tyrimą nebuvo visapusiškai įvertintos visos aplinkybės, t. y. nebuvo įvertintas projekto vykdytojo ir projekto partnerio pareigų santykis, už projektą atsakingų asmenų pareigos, aplinkybės dėl atsakovės siekio išspręsti susidariusią situaciją ir projekto vykdytojo pateiktų reikalavimų, nurodymų teisėtumą bei bendradarbiavimą sprendžiant susidariusią problemą, nustatyto pažeidimo mastą ir pasekmes“, nusprendžia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ priimtas išsamiai neištyrus visų su projekto lėšų naudojimu susijusių aplinkybių, neįvertinus visų aplinkybių ir nenustačius pažeidimo pasekmių, dėl to jį panaikino, (skundžiamo sprendimo 12 lapas, paskutinė pastraipa) tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas ne iki galo tinkamai įvertino Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitos Nr. CVAS-A-09-06 – rašytinio įrodymo turinį ir teisinę / įrodomąją reikšmę.
18. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017 27 punktą; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija, ištyrusi Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitą Nr. CVAS-A-09-06, pripažįsta, kad šiuo atveju minėta ataskaita turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai, todėl, atsakovei nesutinkant su Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06, jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius ataskaitos išvadas. Minėta ataskaita atsakovei buvo žinoma. Taigi, atsakovė, bylos proceso metu turėdama pakankamai laiko iki teismo sprendimo priėmimo, nepagrindė ataskaitos neišsamumo, nepateikė kitų šios srities specialistų / ekspertų išvadų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitos Nr. CVAS-A-09-06 išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta asmenų šališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, privalėjo vadovautis minėta audito ataskaita bei jos išvadomis, tačiau to nepadarė. Pačios atsakovės bandymas iš naujo įvertinti ne tik šią ataskaitą, bet ir kitų kompetentingų institucijų išvadas nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios teisinės situacijos.
19. Žinoma, kad Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVAS-A-09-06 „Projekto „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“ įgyvendinime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo sutartyse nustatytų darbo sąlygų vertinimo” nustatyta, kad „SPC darbuotojams (slaugos darbuotojams, kineziterapeutui) darbo apmokėjimas koeficientais neatitinka ES projekto finansavimo sutartyje apibrėžtų darbo užmokesčio finansavimo sąlygų“. Auditorius analizavo darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal Centro nustatytus koeficientus bei lygino su darbo užmokesčiu, apskaičiuotu pagal Darbo apmokėjimo įstatyme (atsižvelgiant į Kolektyvinę sutartį) nustatytus minimalius koeficientus; Tyrimo ataskaitoje nustatytus valandinius atlygius. Audito metu nustatyta, kad: 1) Centre nustatyti koeficientai atitiko galiojančius teisės aktus (Darbo apmokėjimo įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatas), viršijant patvirtintus minimalius koeficientus nuo 3 iki 33 proc. (o B lygio darbuotojų 2020 metais viršijo net 50 procentus), tačiau Centras turėjo galimybę nustatyti koeficientus, atitinkančius ir galiojančių teisės aktų ir Tyrimo ataskaitos nuostatas (jei viršijimas būtų mažesnis): iki 2021 metų visų lygių darbuotojams; nuo 2021 m. tik B lygio darbuotojams; Centras neturėjo galimybės nustatyti koeficientus, atitinkančius Tyrimo ataskaitoje nustatytus valandinius atlygius: nuo 2021 metų - A ir C lygio darbuotojams (kurie kartu sudaro 86 procentus visų Projekto darbuotojų); 2) nesilaikė Centro Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos koeficiento dydžius nustatyti pagal Projekte turimus finansinius išteklius. Auditorius, įvertinęs Projekto darbuotojų darbo užmokesčio analizę ir tai, kad Projekto vykdymo metu buvo kitų išlaidų (transporto ir slaugos priemonių) ekonomija, audito ataskaitoje padarė išvadą, jog racionalus išteklių (personalo ir lėšų) naudojimas galimai būtų užtikrinęs projekto veiklų įgyvendinimą neviršijant skirtų lėšų.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė, apart savo paaiškinimų, byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitos Nr. CVAS-A-09-06 išvados, kad atsakovė – Centro (duomenys neskelbtini) – nesilaikė Centro Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos koeficiento dydžius nustatyti pagal Projekte turimus finansinius išteklius.
21. Pritartina apeliantėms, kad teismas nors ir kritikavo Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitą, tačiau joje nurodytų išvadų teisingumo nepaneigė. Vien tik teismo nuomonė, kad Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitoje tariamai nebuvo atsižvelgta į vienas ar kitas aplinkybes, yra nepakankama tam, kad būtų paneigtas oficialiu rašytiniu įrodymu nustatytas faktas – fiskalinės drausmės pažeidimas.
22. Teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pažeidimo pasekmės išvadoje nurodytos itin abstrakčiai, neįvardinta, kokias pasekmes projekto vykdymui turėjo būtent šios dalies darbuotojų atlyginimas, viršijantis nustatytas ribas. Dėl šio aspekto kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovės padarytas pažeidimas lėmė neigiamas finansines pasekmes, susijusias su netinkamu Projekto įgyvendinimu ar su finansinių korekcijų taikymo PAFT (Projektų administravimo finansavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Tačiau pritartina ieškovėms, kad esminis faktas tas, kad atsakovė iš esmės nesilaikė fiskalinės drausmės ir padarė pažeidimą, kurio pasekmės buvo pašalintos Projekto vykdymo pabaigoje, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimas išnyko, ar, kad jo nebuvo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus konstatuotus ir vidaus audito ataskaitoje (5 psl.) pateiktus duomenis, kad Centras Projekto vykdymo metu, kada paaiškėjo 16987,77 Eur ES lėšų pereikvojimas (įsiskolinimas), jis buvo padengtas iš paties Centro lėšų. Taigi darytina išvada, jog Centro (duomenys neskelbtini) nesilaikė Centro Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos koeficiento dydžius nustatyti pagal Projekte turimus finansinius išteklius. Centras viršijo Agentūrai deklaruotas darbuotojų darbo užmokesčio, finansuojamo ES lėšomis, išlaidas, kurias vėliau padengė kitoms išlaidoms skirtomis ir sutaupytomis lėšomis. Jau vien tik šis faktas rodo, kad projekto vykdytojas neturėjo skirti papildomo finansavimo iš savivaldybės lėšų. Audito ataskaitoje yra konstatuota, kad racionalus išteklių naudojimas būtų užtikrinęs projekto veiklų įgyvendinimą neviršijant skirtų lėšų. Todėl teismas be pagrindo kelia kitą klausimą dėl nepakankamo bendradarbiavimo ir tuo remdamasis kvestionuoja (nepaneigia, o tik kelia abejones) dėl audito ataskaitos pagrįstumo.
23. Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto meras, be kitko, vadovaudamasis Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06 bei priimdamas 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkį Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ pagrįstai konstatavo, kad yra padarytas darbo pareigų pažeidimas, už kurį turi būti skiriamas įspėjimas. Akcentuotina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 priimtas remiantis ne tik 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06 bet ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TAR1-138. Priimdamas 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkį Nr. M3-100 Klaipėdos miesto savivaldybės meras neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti vidaus audito ataskaitos ar nesutikti su tarnybinio patikrinimo išvada. Klaipėdos miesto savivaldybės meras priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo iš naujo atlikti audito ar ignoruoti tarnybinio patikrinimo išvados. Vėlgi pritartina ieškovėms, jog tai, kad atsakovės padarytas pažeidimas nesukėlė finansinių pasekmių (projekto įgyvendinimo pabaigoje Projekto darbuotojų darbo užmokesčio sumas, viršijančias ES lėšomis finansuojamas sumas, padengė centro lėšomis) dar nereiškia, kad nebuvo padarytas pažeidimas ir dėl to atsakovei neturėjo būti skirtas įspėjimas. Nors teismas sprendime kvestionuoja vidaus audito ataskaitą (didesnės galios oficialų rašytinį įrodymą) (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir teigia, kad joje į daug ką neatsižvelgta, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintas daug didesnis kiekis informacijos bei visi atsakovės pateikti paaiškinimai, tame tarpe ir dėl projekto vykdytojo tinkamo veikimo / neveikimo.
24. Pirmosios instancijos teismas, kritikuodamas Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaitos Nr. CVAS-A-09-06 išvadą atkreipė dėmesį, kad Komisija nevertino, ar šiuo atveju projekto įgyvendinimo metu atsakovė pažeidė pareigas būdama Centro (duomenys neskelbtini), ar projekto koordinatore pagal 2016 m. birželio 3 d. darbo sutartį ir projekto koordinatoriaus pareigybės aprašymą. Dėl šios teismo abejonės dera pažymėti, jog Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitos išvados 6 punkte nurodoma, kad pažeidimą padarė Centro (duomenys neskelbtini) (atsakovė), o ne koordinatorius, todėl teismo kelta abejonė yra nepagrįsta.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo paskutinėje pastraipoje (13 lapas) kėlė klausimą dėl 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 pateiktų duomenų įtakos vertinant atsakovės gebėjimą atlikti jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Teismas pagal liudytojo A. C. paaiškinimus nustatė, kad nuomonė dėl atsakovės veiklos vertinimo pasikeitė po to, kai ieškovai gavo Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštą Nr. KAT13-18, kuriame nurodyta, kad Centre 2022 metų rudenį buvo nustatyta, kad kai kurie Centro darbuotojai galimai klastojo kelionės lapus, nurodydami juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie nuvažiuotą atstumą ir sunaudotą kurą, o taip pat dirbtinai persuko spidometro parodymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtas raštas gautas tą pačią dieną, kai buvo suplanuotas pokalbis su atsakove dėl vertinimo. Teismas pagrįstomis laikė atsakovės abejones, kad per tokį trumpą laiką negalėjo būti išsamiai įvertinta rašte nurodyta informacija ir priimtas sprendimas dėl atsakovės gebėjimo atlikti jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Pritartina ieškovėms, kad tokia pozicija yra grįstas hipotetiniu spėjimu, abejonėmis, tačiau dera pažymėti, kad jas paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. C., kuris ir vertino atsakovės veiklą. Pirma, liudytojas A. C. nurodė, kad tą pačią dieną, kurią ir vyko vertinimas jam buvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. KAT13-18. Liudytojas A. C. nurodė, kad jis spėjo iki vertinimo pradžios susipažinti su šiuo rašto turiniu ir jam nekilojo jokių abejonių dėl to, kokią įtaką šiame rašte nurodyti faktai daro atsakovės vertinimo rezultatams. Antra, liudytojas A. C. aiškiai nurodė, kad paaiškėjus 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 nurodytiems duomenims, jis jokiu būdu negalėjo atsakovės gebėjimo atlikti jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertinti „gerai“. Taigi, teismas ignoravo tokius liudytojo parodymus, o kodėl jais nesirėmė ir padarė visiškai priešingas išvadas, teismas sprendime nepaaiškino, o tiesiog pagrįstomis laikė atsakovės abejones, kad per tokį trumpą laiką negalėjo būti išsamiai įvertinta rašte nurodyta informacija. Kaip minėta, abejones paneigė pats vertinimą atlikęs asmuo ir patvirtino, kad jam pakako laiko susipažinti su 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. KAT13-18, kuriuo abejoti jam nebuvo pagrindo (liudytojo apklausos garso įrašas 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu nuo 21 min.). Atsakovės pozicija, kad tyrimas dar nebaigtas, kad dar neaiški žala, neleidžia kitaip vertinti susidariusios teisinės situacijos. Pasikartotina, jog neginčijamai buvo nustatytas faktas, kad atsakovė – Centro (duomenys neskelbtini) neužtikrino automobilių naudojimo ir kuro apskaitos tvarkos bei kontrolės, už kurią ji atsakinga. Atsakovė ir pati pripažino, jog nustatyta „tvarka nesuveikė“. Žalos mastas, kiti faktai nėra šios bylos dalykas, dėl to plačiau kolegija šiuo klausimu nepasisako. Pridėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. KAT13-18 yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnė įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Liudytojui, kaip jis teigė 2024 m. sausio 5 d. posėdžio metu, nebuvo pagrindo netikėti kompetentingų asmenų išvadomis, kurias jie padarė atlikę tyrimą.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atsakovės gebėjimus vykdyti funkcijas atliko skubotai ir neišsiaiškinus duomenų apie inicijuoto ikiteisminio tyrimo proceso eigą, taip pat išsamiai neįvertinus, kiek galimai padarytos nusikalstamos veikos susijusios su atsakovės gebėjimu vykdyti funkcijas ar netinkamu žinių ir gebėjimų panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad 2023 m. vasario 23 d. rašto Nr. KAT13-18 pagrindu buvo pradėtas atsakovės tarnybinės veiklos patikrinimas (dėl kuro naudojimo ir automobilių ridos duomenų klastojimo) visiškai nereiškia, kad atsakovės kasmetinis veiklos vertinimas buvo atliktas skubotai. Kaip minėta, vertinant atsakovės kasmetinę veiklą buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašto Nr. KAT13-18 duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovės gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei užtikrinti tinkamą Cento turto naudojimą yra nepakankamas tam, kad jos veiklą įvertinti „gerai“. Sutiktina su ieškovėms, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nustatyti darbo pareigų pažeidimo faktą (ne gebėjimus), pažeidimo mastą, aplinkybes, padarytą Centrui žalą ir atitinkamo poveikio priemonių taikymo / netaikymo galimybę. Esminis faktas tas, jog kaip minėta anksčiau, net ir nepradėjus tyrimo dėl atsakovės darbo pareigų pažeidimo iš Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 pateiktų faktų buvo galima spręsti dėl atsakovės gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas 2022 metais. Iš Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. KAT13-18 pateiktų duomenų (vairuotojų paaiškinimų) matyti, kad patys Centro darbuotojai (vairuotojai) pripažino, jog savinosi Centro lėšas skirtas kurui įsigyti, klastojo automobilio ridos duomenis ir sutiko atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Tai neginčijamai patvirtina, kad tarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms kontrolė, už kurią atsakinga atsakovė, įstaigos (duomenys neskelbtini), buvo netinkama ir nepakankama. Kolegija sutinka su ieškovėmis, kad tolimesnės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. rašto Nr. KAT13-18 pagrindu inicijuotos savarankiškos procedūros niekaip nekeičia atsakovės kasmetinės veiklos vertinimo ir visiškai nereiškia, kad ieškovė atsakovės gebėjimus vykdyti funkcijas atliko skubotai ir neišsiaiškinus duomenų apie inicijuoto ikiteisminio tyrimo proceso eigą, taip pat išsamiai neįvertinus, kiek galimai padarytos nusikalstamos veikos susijusios su atsakovės gebėjimu vykdyti funkcijas ar netinkamu žinių ir gebėjimų panaudojimu. Liudytojas A. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas tam, kad administracijos lygmeniu nustatyti visas aplinkybes (liudytojo apklausos garso įrašas 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu nuo 25 min. 30 sek. ir nuo 34 min. 30 sek.), tačiau teismas ignoravo tokius liudytojo parodymus ir, kolegijos vertinimu, padarė bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą.
27. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės įstaigą kuruojantys ieškovės padalinys jos veiklą siūlė vertinti gerai, taip pat tokį siūlymą teikė ir Komisija. Teismas nurodė, kad nors vertinimą atlikęs mero pavaduotojas, pavadavęs merą, A. C. teigė, kad vertinimas yra komandinio daro rezultatas, tačiau į siūlymus vertinti tarnybinę veiklą „gerai“ nebuvo atsižvelgta iš esmės be jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria minėtai išvadai. Aktualu tai, kad Išvados 8 punkte (vertinimo pagrindimas ir siūlymai) nurodoma, kad neįvykdyta dalis nustatytų metinių veiklos užduočių pagal nustatytus vertinimo rodiklius: Išvados I dalies 2.5 punktas – dėl išorinės programos apie streso įveiką parengimo, patvirtinimo, jos pagrindu atliktų mokymų; dalinai dėl konferencijos suorganizavimo, dalyvių joje skaičiaus; Išvados I dalies 1.1.4 punktas ir 1.3.1 punktas – Klaipėdos savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 – pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) padarė darbo pareigų pažeidimą; gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinami patenkinamai (atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šiuose dokumentuose: Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. KAT13-18; Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. M3-100; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2022 m. liepos 18 d. vidaus audito ataskaita Nr. CVAS-A-09-06; Veiklos vertinimo išvados I dalies 2.5 punktas – duomenys apie užduoties neįvykdymą). Taigi, priešingai, negu nurodė teismas, vertinimo motyvai yra nurodyti. Pabrėžtina, jog į klausimą, kodėl vertinimas skiriasi nuo komisijos pateikto siūlymo, liudytojas A. C., kuris buvo ir komisijos narys ir vertinimo išvadą pasirašęs asmuo liudydamas nurodė, kad pozicijos pasikeitimą suponavo būtent naujai gauta šokiruojanti informacija, dėl kurios pagrįstumo abejonių nekilo (liudytojo apklausos garso įrašas 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu nuo 17 min. ir nuo 21 min. bei nuo 37 min. 20 sek.).
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d. vertinimo išvada įregistruota niekaip neatsižvelgus į atsakovės pateiktus paaiškinimus. Teismas iš byloje pateiktų atsakovės paaiškinimų registracijos duomenų (registracijos numeris R1-1449) nustatė, kad atsakovės pateiktas 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimas nebuvo iš esmės nagrinėtas ir nebuvo niekam pavesta jį išanalizuoti bei įvertinti, nes buvo suformuota tik užduotis (rezoliucija) „žiniai“. Teismo vertinimu, tai iš esmės patvirtina, kad atliktas vertinimas nebuvo išsamus ir objektyvus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka, tokia pozicija neatitinka byloje esantiems įrodymams (CPK 12, 178 straipsniai). Liudytoju apklaustas tuometinis Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras A. C. teismo posėdžio metu nurodė (liudytojo apklausos garso įrašas 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu nuo 18 min. 45 sek. iki 20 min.), kad po 2023 m. vasario 23 d. pokalbio pateiktus atsakovės 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimus įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir mero pozicija buvo perduota jam – vicemerui. Tai, jog iš atsakovės paaiškinimų registracijos duomenų (registracijos numeris R1-1449) matyti, kad atsakovės pateiktam 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimui buvo suformuota tik užduotis (rezoliucija) „žiniai“, nereiškia, kad šis paaiškinimas nebuvo įvertintas. Be to, iš paties ginčijamo mero potvarkio turinio matyti, kad sprendimas buvo priimtas įvertinus atsakovės pateiktus paaiškinimus, jame nurodoma, kad atsižvelgta į atsakovės 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimus. Taigi nurodomos faktinės aplinkybės paneigia teismo teiginį, kad paaiškinimas nebuvo iš esmės nagrinėtas ir nebuvo niekam pavesta jį išanalizuoti bei įvertinti.
29. Teisėjų kolegija pritaria apeliančių motyvams, kad teismas dėl uždavinio vystyti ekspertinę metodinę veiklą padarė klaidingą išvadą, kad šio uždavinio Išvadoje numatyto 2.5.2 punkto rezultato vertinimas atliktas iš esmės neįsigilinus į rodiklius ir jų pasiekimą įrodančius dokumentus, todėl toks atliktas vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir objektyviu. Dera pažymėti, kad šis rodiklis yra suformuotas vienareikšmiškai. Užduoties vystyti ekspertinę metodinę veiklą, siektini rezultatai yra „tęsti metodinio centro veiklą (Išvados 2.5.2 punktas), o nustatytas rezultatų vertinimo rodiklis – 2.5.2.1. „Parengta viena išorinė programa apie streso įveiką, skirta socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijai tobulinti, kuri pateikta tvirtinti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal patvirtintą mokymo programą apmokyti ne mažiau nei 1 grupę iš 15 dalyvių“. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį rodiklį sau suformavo būtent ji pati dar 2021 metais. Šis rodiklis buvo suformuotas ateinančių – 2022 metų veiklos vertinimui. Šis rodiklis buvo sugalvotas tam, kad 2023 metais pagal jį būtų galima įvertinti atsakovės veiklą už 2022 metus. Todėl pagal šį rodiklį atsakovė turėjo per 2022 metus parengti vieną išorinę programą apie streso įveiką, pateikti ją tvirtinti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pagal patvirtintą mokymo programą apmokyti ne mažiau nei 1 grupę iš 15 dalyvių. Dar savo 2023 m. vasario 28 d. paaiškinimuose po 2023 m. vasario 23 d. vertinimo atsakovė, aiškindama priežastis dėl rodiklio neįvykdymo nurodė, kad ji šį rodiklį dalinai įvykdė (tokios pozicijos laikėsi ir darbo ginčų komisijos nagrinėjimo metu), nes parengta programa buvo ne dėl jos kaltės nepateikta tvirtinimui, todėl ji apmokymus vykdė pagal seną tokio paties pavadinimo programą, kuri dar galiojo iki 2022 m. vasario 18 d. Taigi jau vien tik pačios atsakovės paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad ji tik iš dalies įvykdė šį rodiklį rodo, kad atsakovei šis rodiklis buvo aiškus ir kad ji suprato, kad jo neįvykdė. Spręstina, kad ginčo atveju atsakovė pati pripažino, kad neįvykdė trijų rodiklių (atsakovės nesutikime dėl 2022 m. veiklos vertinimo išvada nurodoma, kad yra neįvykdyti 3 rodikliai, arba 18,75 procentai, įvykdyti yra 81,25 procentai rodiklių). Iš bylos duomenų bei pačios atsakovės paaiškinimų galima konstatuoti, kad ji įvykdė tik kai kurias metines užduotis pagal nustatytus rodiklius, o kitos užduotis pagal metinius rodiklius buvo neįvykdytos.
30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo pripažino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkis Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ yra neteisėti. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įvertintų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkis Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkis Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ priimti iš esmės įvertinus visą turimą informaciją, vadovaujantis kompetentingų institucijų išvadomis, kurios byloje nepaneigtos kitais leistinais įrodymais, atsižvelgus ir į atsakovės paaiškinimus, kuriuose ji pati kai kuriuos pažeidimus pripažino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
31. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, ne iki galo tinkamai nustatė bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Konstatavus, kad ieškinys tenkinamas, ieškovė įgijo teisę į išlaidų kompensaciją. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 2859 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 241 Eur žyminį mokestį.
35. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkinamas, o atsakovės priešieškinis pirmosios instancijos teisme buvo atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteistinos išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus tenkinus, apeliantė įgijo teisę į išlaidų kompensaciją.
38. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 4260,41 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 241 Eur žyminį mokestį.
39. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistina 4501,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteistinos išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių (maksimali 5275,75 Eur suma). Teisėjų kolegija dėl bylos sudėtingumo, duomenų apimties priežasčių mažinti priteistiną išlaidų dydį nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
išspręsti iš esmės tarp ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės A. A. kilusį darbo ginčą dėl teisės.
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkį Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“, įpareigoti iš naujo atlikti atsakovės A. A. 2022 m. metinės veiklos vertinimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. A. dėl darbo ginčo tenkinti – atmesti A. A. reikalavimus dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. kovo 1 d. potvarkio Nr. M3-51 „Dėl biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ panaikinimo, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkio Nr. M3-100 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ panaikinimo, dėl įpareigojimo iš naujo atlikti ieškovės 2022 m. metinės veiklos vertinimą.
Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės A. A. 3100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės A. A. 4501,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. DGKS-3993 pagal A. A. prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei netenka galios.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.