- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-368-202/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00068-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
- Nuteistasis
- J. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,
nukentėjusiosios atstovei advokatei V. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktus laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt – 753 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš J. R. priteista: V. R. – 200000 Lt (57924 Eur) neturtinei žalai, 15984,87 Lt (4629 Eur) turtinei žalai atlyginti, 5000 Lt (1448 Eur) atstovavimo išlaidų; Valstybinei ligonių kasai – 7865,09 Lt (2277 Eur) turtinei žalai atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui – 3337,48 Lt (966 Eur) žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 28 d. apie 16 val. viešoje vietoje – baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų, pavartodamas mažareikšmę dingstį, kad V. R. paėmė nuo stalo biliardo kamuoliukus ir juos parideno ant stalo ir taip neva sutrikdė J. R. biliardo žaidimą, jis tyčia biliardo lazda trenkė sutuoktinei V. R. į galvą. Dėl suduoto smūgio V. R. buvo padarytas atviras kaukolės skliauto lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, t. y. V. R. buvo sunkiai suluošinta ir neteko didelės dalies bendro darbingumo. Tokiais veiksmais J. R. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai suluošino savo šeimos narę sutuoktinę V. R. bei pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 136 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Taip pat apeliantas prašo atlikti įrodymų tyrimą byloje ir paskirti teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių procesinių pažeidimų, kurie sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Apelianto teigimu, jo veiką nulėmė ne chuliganiškos paskatos, o pyktis dėl sutuoktinės veiksmų, nukreiptų į itin reikšmingo biliardo žaidimo, kuris truko gana ilgą laiko tarpą, sužlugdymą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2011 m. tarp apelianto ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas. Jie nesutaria dėl turto dalybų ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Tokie asmeninio pobūdžio ilgalaikiai nesutarimai ir nulėmė apelianto elgesį. Apeliantas prieš nukentėjusiąją smurtavo uždaroje baro patalpoje, kurioje tuo metu, be nukentėjusiosios, buvo tik J. R. draugas Z. P., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apelianto veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Priešingai, būtent nukentėjusiosios veiksmai – biliardo rutulių nusviedimas, sužlugdant daugiau nei dvi valandas vykusią žaidimo partiją, sutrikdė visuomenės rimtį ir iššaukė tokią apelianto reakciją.
Šalies argumentai
Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jo santuoka su nukentėjusiąja faktiškai iširo dar 2011 m., kuomet jie pradėjo gyventi atskirai, todėl jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Byloje nėra duomenų apie artimus apelianto ir nukentėjusiosios ryšius. Vien aplinkybė, kad jų santuoka nėra nutraukta, neleidžia teigti, kad juos sieja šeiminiai santykiai.
Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas išvadą, kad J. R. negalėjo būti fiziologinio afekto būsenoje, padarė tik pasižiūrėjęs video medžiagą, kurioje užfiksuotas smūgio sudavimas biliardo lazda. Minėtas ekspertas su apeliantu nebendravo ir nebandė išsiaiškinti jo ir nukentėjusiosios iki įvykio buvusius santykius. Taip pat nebuvo tirta, ar apelianto neseniai autoįvykyje patirta sunki galvos trauma negalėjo turėti įtakos jo elgesiui.
Apeliantas mano, kad jo elgesiui įtaką turėjo nukentėjusiosios veiksmai prieš tai, t. y. kad ji įžūliai, nelogiškai nuolatos užsipuldavo apeliantą, nepagrįstai kaltino, naudojo psichologinį smurtą. Toks jos elgesys buvo ir prieš įvykį, kuomet apeliantas įėjo į savo kambarį. Ji įžūliai elgėsi ir prie biliardo stalo. Apeliantas tvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo veiksmų valdymas buvo sutrikęs. Atsižvelgiant į tai, buvo tikslinga paskirti psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė protokoline nutartimi, nepateikęs jokių motyvų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas ir išvada apie faktines bylos aplinkybes pagrindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi.
Taip pat apeliantas nurodo, kad priteista neturtinė žala yra ženkliai per didelė ir neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji savo itin įžūliu elgesiu išprovokavo apelianto veiksmus. Nukentėjusioji iki teismo posėdžio ir po jo sugebėjo vaikščioti ir be lazdelės, o į teismo posėdžio salę buvo įnešta ant rankų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka ir susiformavusios teismų praktikos. Priteisiamas neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais atitinka 10000 Lt – 100000 Lt sumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2010, 2K-54/2012, 2K-244/2011), todėl 200000 Lt priteista suma laikytina pernelyg dideliu žalos atlyginimu už patirtus išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios atstovė ir prokurorė – skundą patenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistasis nuosprendį ginčija įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo aspektais. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijamas skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Dėl to buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos yra sunkų sveikatos sutrikdymą ar nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, kuri apibūdina nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Šis motyvas suprantamas ir aiškinamas kaip suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą nusikalsti. Sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuojamas, nustačius, kad ši veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenei, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba sunkus sveikatos sutrikdymas visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2003, 2K-24/2008, 2K-58/2009, 2K-266/2009 ir kt.).
Įvertinus skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus ir byloje realiai egzistuojančias aplinkybes, kurių neginčija nei nukentėjusioji, nei nuteistasis, darytina išvada, kad J. R. ir V. R. tarpusavio santykiai buvo itin priešiški dėl besitęsiančio skyrybų proceso. Tarp jų nuolat kildavo konfliktai. Byloje taip pat nustatyta, kad barnį dėl garažo raktų pradėjo ne nuteistasis, o pati nukentėjusioji, kuri dar ir tyčia numetė nuo stalo biliardo rutulius, taip nutraukdama nuteistojo ir Z. P. žaidžiamą biliardo partiją. Taigi konflikto ir vėliau sekusio sveikatos sutrikdymo priežastimi ir motyvu buvo ne chuliganiškos paskatos, kurios, teismo nuomone, pasireiškė mažareikšme dingstimi, o ilgai besitęsiantys priešiški tarpusavio santykiai ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Todėl nenustačius, kad J. R. veikos (sunkaus sveikatos sutrikdymo) motyvas buvo chuliganiškos paskatos, ir jo veiką kvalifikavus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Tačiau J. R. atlikti veiksmai – smūgio biliardo lazda sudavimas V. R. į galvą, buvo įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, t. y. Z. P. ir barmenei L. K.. Šie veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kavinės darbą. Todėl J. R. veikos papildomas kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pagal idealiąją sutaptį su sunkiu sveikatos sutrikdymu) yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes įvykio situacija neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. R. sužalojo labai susijaudinęs. Kolegijos nuomone, priekaištai dėl rakto, biliardo rutulių išmėtymas nuteistajam nesukėlė staigaus, didelio susijaudinimo ta prasme, kurią įstatymo leidėjas yra įvertinęs BK 136 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje yra teisingos ir pakankamai motyvuotos. Jos pagrįstos liudytojo Z. P. parodymais ir eksperto paaiškinimais apie fiziologinio ar patologinio afekto nebuvimą (3 t., 2–3 b. l.).
Tokia teismo išvada atitinka susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2008, 2K-130/2009, 2K-419/2009, 2K-226/2011).
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis atsisakė prašymo skirti byloje teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę. Dėl šios aplinkybės ir nesant abejonių dėl J. R. psichinės būsenos stabilumo nusikalstamų veikų padarymo metu, skirti paminėtą ekspertizę nėra pagrindo.
Tačiau nukentėjusiosios V. R. elgesys betarpiškai prieš sunkų sveikatos sutrikdymą, nors ir nesukėlė labai didelio susijaudinimo, turi būti vertinamas kaip provokuojantis ir turėjęs įtakos J. R. nusikalstamiems veiksmams.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad J. R. yra azartiškas snukerio žaidėjas. Šis žaidimas buvo ir yra jo pagrindinis pomėgis ir gyvenimo dalis (3 t., 16 b. l.). Pagal nuteistojo parodymus, kurie nėra paneigti, biliardo rutulių išmėtymas eliminavo galimybę užbaigti partiją, nes atkurti identišką rutulių buvimo vietą yra neįmanoma. Tai, kad nukentėjusioji V. R. žinojo, jog snukeris yra nuteistojo hobis ir kad jo sąmoningas nutraukimas įžeis nuteistąjį, sukels jam emocinę įtampą, nekyla abejonių. Priešingai nei teigia nukentėjusioji, iš apžiūros protokolo (1 t., 49 – 62 b. l.) matyti, kad V. R. nuo stalo paėmė rutulius ir juos numetė tuo metu, kai J. R. praėjo pro nukentėjusiąją ir atsistojo toliau nuo jos, t. y. prie stalo galo. Iš to galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji rutulius numetė ne tam, kad nuteistasis atsitrauktų nuo jos (tuo metu J. R. jau buvo praėjęs pro V. R.), o aiškiai provokuodama nuteistąjį.
Todėl aptarti nukentėjusiosios veiksmai šioje situacijoje leidžia daryti išvadą, kad byloje yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis sunkiai sužalojo savo šeimos narę – sutuoktinę V. R.. Ši teismo išvada yra tik formaliai pagrįsta, nes nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiosios ir nuteistojo santuokos nutraukimo procesas buvo pradėtas, bet nepasibaigęs. Kolegijos nuomone, teismo baigiamasis aktas turi būti ne tik formaliai pagrįstas, bet ir teisėtas bei teisingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. birželio 4 d. nutarime išaiškino, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą nei nustatytoji BK 129 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, taigi BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu nusikaltimu kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes.
Ši Konstitucinio Teismo jurisprudencija yra reikšminga ir sprendžiant veikos juridinio įvertinimo klausimus šeimos nario sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikė konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas nutarime išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Šiuo atveju tai svarbu vertinant, ar J. R. ir V. R. santykiai gali būti priskiriami sutuoktinių šeiminiams santykiams.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Vertinant Konstitucinio Teismo nurodytus kriterijus, šios bylos kontekste svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistasis dar nebuvo nutraukę santuokos, tačiau vien tik šis faktas neduoda pagrindo išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar santuokos nenutraukimo aplinkybės duoda pagrindą konstatuoti esant šeimos sampratos turinį atitinkančius santykius.
Be to, BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 2 dalis nustato, jog „preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo“.
Byloje nustatyta, kad J. R. ir V. R. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2010 – 2011 m. Byloje taip pat yra duomenų, kad J. R. jau ilgą laiką gyvena su kita moterimi. Nusikalstamos veikos padarymo metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios jau buvo prasidėjęs santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesas, kuris baigtas 2015 m. vasario 26 d. Šilalės rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą nutraukti santuoką tarp minėtų asmenų. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu apelianto ir nukentėjusiosios realiai nesiejo jokie įsipareigojimai šeimos santykiams. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į konstitucinį šeimos nario sampratos išaiškinimą, negalima konstatuoti, kad V. R. jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo metu buvo J. R. šeimos narė. Todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje. Nustačius, kad J. R. V. R. sveikatą sunkiai sutrikdė nesant šią veiką kvalifikuojančių požymių (chuliganiškų paskatų ir šeimos nario sveikatos sunkaus sutrikdymo), nuteistojo nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų perkvalifikuotina į BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kolegija daro išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog J. R. 2014 m. vasario 28 d. apie 16 val. viešoje vietoje – baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto, kilusio dėl ilgalaikių priešiškų tarpusavio santykių ir V. R. paridentų ant stalo biliardo kamuolių, metu tyčia biliardo lazda smogė V. R. į galvą, padarydamas jai atvirą kaukolės skliauto lūžį ir kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo, suspaudusio galvos smegenis. Dėl padarytų sužalojimų V. R. buvo sunkiai suluošinta ir neteko didelės dalies bendro darbingumo. Tokiais veiksmais J. R. sunkiai sutrikdė V. R. sveikatą bei sutrikdė viešąją tvarką.
Dėl J. R. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tinkamai įvertino tik dalį BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, t. y. kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir kaltininko asmenybę. Tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo J. R. padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 135 straipsnio 1 dalį, sumažėja veikos pavojingumo laipsnis. Kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė, kad nuteistasis nusikalto ne dėl chuliganiškų paskatų ir ne prieš šeimos narį. Byloje nustatyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Tai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis pilnai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir itin didelę neturtinę žalą. Tai pripažintina dar viena nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Visos šios aplinkybės (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio sumažėjimas, dviejų reikšmingų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas) ir nuteistojo asmenybė, kuri apibūdinama kaip ženkliai mažiau pavojingesnė už tipines asmenybes tokių kategorijų bylose, yra itin svarbūs faktoriai, lemiantys J. R. skirtinos bausmės dydį ir rūšį.
BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.
Byloje, be jau aptartų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sumažėjusio veikos pavojingumo, nustatyta, kad nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo labai pozityvus. Kaip jau minėta, jis nukentėjusiajai atlygino visą padarytą žalą, taip siekdamas sušvelninti itin skaudžius nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios pozicija dėl nuteistajam paskirtos bausmės taip pat yra palanki J. R.. Jos atstovė apeliaciniame teisme prašė nuteistajam paskirtą bausmę švelninti.
Šios aplinkybės ir pasikeitusi valstybės vardu skiriamų bausmių už sunkius nusikaltimus politika, kuri jau numato galimybę už tokius nusikaltimus neskirti realių laisvės atėmimo bausmių, leidžia daryti išvadą, kad visuomenės bei nukentėjusiosios interesai nebus pažeisti, o bausmės tikslai bus pasiekti, atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, kartu užtikrinant griežtą jo elgesio kontrolę.
BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trijų metų. Šis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
J. R. padarytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnio 1 dalis), priskiriamos atitinkamai prie nesunkių ir sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), todėl šiuo požiūriu BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įst. red.) taikymui teisinių kliūčių nėra.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliacinės instancijos teisme, iki kol kolegija neišėjo į pasitarimų kambarį, atsisakė civilinio ieškinio, nurodydama, kad jai padaryta žala yra atlyginta. Ji pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Tai reiškia, kad byloje civilinio ieškinio nėra. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. R. civilinio ieškinio patenkinimo naikintina.
Iš apeliacinės instancijos teisme gauto mokėjimo nurodymo matyti, jog J. R. Valstybinei ligonių kasai atlygino V. R. gydymo išlaidas. Todėl nuosprendžio dalis, kuria patenkintas Klaipėdos teritorinės kasos civilinis ieškinys, taip pat naikintina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Savanorišką žalos atlyginimą ir provokuojantį nukentėjusiosios V. R. elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažinti J. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
J. R. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. R. paskirtų bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, skundžiamu nuosprendžiu paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę J. R. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. kovo 2 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 15 d.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įst. red.) ir 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, uždraudžiant J. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką prisiartinti prie nukentėjusiosios V. R. bei įpareigojant jį per šį laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir J. R. nedelsiant iš suėmimo paleisti.
Nuosprendžio dalį, kuria iš J. R. priteista V. R. 57924 Eur neturtinei ir 4629 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1448 Eur atstovavimo išlaidų, bei nuosprendžio dalį, kuria iš J. R. priteista 966 Eur Valstybinio socialinio draudimo valdybos Šilalės skyriui, panaikinti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas nuosavybės teisių apribojimas į J. R. priklausantį visų rūšių turtą, ir nuosprendžio dalį, kuria paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į J. R. priklausantį dujinį pistoletą „Walther PP“, dėtuvę, 4 vnt. 9 mm šovinius.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.