Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-134-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
1A-460-134-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis (pirm.), Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
O. B.
Nuteistasis
G. M.
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
Pranešėja B. Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-460-134/2011

Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1;

(S)2.4.6.3.4Teisminio sprendimo Nr. 1-77-1-83-2011-0PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. Vidzėnienės

teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, Irenai Kalainyteidalyvaujant :prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Ingai Radinienei,nukentėjusiajai O. B.,nukentėjusiųjų atstovui A. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metus ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista iš G. M. B. M. ir D. M. po 50000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti bei 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteista už tai, kad 2010 m. kovo 14 d. apie 16 val. rajone, kelio 11.590 kilometre, vairuodama G. M. vardu registruotą automobilį „Mitsubishi pajero“ v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133p. reikalavimus, t.y. sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, pasirinkdama važiavimo greitį, turėdama atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir turėdama sulėtinti greitį, ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, pustant sniegui, žvyrkelyje padengtame suvažinėtu sniegu, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko greičio ir greičio nesulėtino, automobilio nesustabdė, dėl ko kelio posūkyje į kairę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies dešinę ir trenkėsi į pakelės medį, tuo sukeldama nukentėjusiojo K. M. žūtį ir nukentėjusiajai O. B. padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir ją išteisinti.

Skunde teigia prisipažinusi padariusi nusikaltimą, tačiau jos prisipažinimas nesuteikia pagrindo konstatuoti jos kaltės. Nors teismas konstatavo, kad ji nepasirinko saugaus greičio, tačiau nenustatė, kokiu greičiu ji važiavo. Ji parodė pagrindiniu keliu važiavusi 70 km/h greičiu, o pasukusi į žvyrkelį sulėtinusi greitį, nukentėjusiojo O. B. parodė, kad ji (apeliantė) žvyrkeliu važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Be to, teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą apklausti liudytoją V. M. apie jos važiavimo greitį. Teismo vartojama saugaus greičio sąvoka yra vertinamoji, tuo tarpu byloje nenustatyta, kokiu greičiu ji važiavo ir turėjo važiuoti. Apeliantė teigia, kad, įvertinus meteorologines sąlygas, slidžią kelio dangą, važiavimo greitį, darytina išvada, kad jos veikoje nebuvo kaltės, todėl ji turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Apeliantė mano, kad teismas jai skyrė itin griežtą bausmę, be to, teismas neturėjo pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, nes ji padarė neatsargų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka nebausta, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemonę jai reikalinga, atliekant tiesiogines darbines funkcijas, uždirbant lėšas savo ir pilnamečių besimokančių vaikų pragyvenimui, vykdant prievoles kreditoriams.

Apeliantė teigia, kad teismas jai nukentėjusiesiems B. M. ir D. M. priteisė atlyginti per didelį neturtinės žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu neteko vyro ir pati patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiųjų ryšiai su žuvusiu tėvu buvo artimi, nes patys nukentėjusieji teisme pripažino, jog jų santykiai paskutiniu metu buvo atšalę. Nukentėjusieji su tėvu bendravo tik epizodiškai, dažniausiai tuomet, kai reikėdavo materialinės pagalbos, susitikdavo retai, tėvui nepranešdavo apie ilgalaikį išvykimą į užsienį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų patyrę dvasinį skausmą, sutrikdžiusį jų gyvenimą, sveikatą, mokslą. Liudytojai V. L., R. L., V. K., V. A. patvirtino, kad tėvas su vaikais nebebendravo, nebebuvo likę bendrų interesų. Nukentėjusieji buvo pilnamečiai, kartu su žuvusiuoju negyveno nuo tėvų skyrybų 1995 m., todėl nepatyrė tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kuriuos pinigine išraiška įvertino teismas. B. M. parodė, kad neturtinės žalos atlyginimo suma jam reikalinga, nes tiek priklauso tėvo namo kaip palikimo dalis, tačiau turto paveldėti jis negali, o šie parodymai reiškia, kad nukentėjusieji siekia gauti piniginę kompensaciją, kuri neatitinka neturtinės žalos sampratos. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat neatsižvelgė į jos turtinę padėtį – ji gauna minimalų atlyginimą, yra socialiai remtina, atsakinga AB SEB bankui pagal kredito sutartis, o kreditinis įsipareigojimas bankui viršija įkeisto turto rinkos vertę.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji B. M. ir D. M. atstovas advokatas A. P. prašo atmesti nuteistosios skundą ir priteisti iš G. M. bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusieji teigia, kad teismas teisingai išsprendė apeliantės kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Jų santykiai su tėvu visuomet buvo labai artimi, todėl dėl tėvo netekties patyrė sunkus dvasinius išgyvenimus. Tėvui prieš du metus iki žūties sukūrus naują šeimą su nuteistąja, jų bendravimas tapo retesnis, tačiau tai nemažina jų sielvarto. Nuteistoji nepagrįstai teigia viena išlaikanti du pilnamečius vaikus, nes jos vaikai turi galintį jiems padėti tėvą. Nuteistoji neteisingai nurodo, kad jos kreditiniai įsipareigojimai bankui viršija įkeisto turto vertę, nes iš banko pateiktos 2010-03-22 pažymos matyti, kad nuteistosios kreditinis įsipareigojimas 2009 m. buvo 192,566 Lt, o įkeisto turto - namo – vertė – 680000 Lt.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja, nukentėjusioji O. B. prašė skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovas ir prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismas pagrįstai nuteisė G. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirdamas teisingą bausmę, tačiau taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę - teisių atėmimą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus, todėl nuosprendis keistinas.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino M kalta pagal BK 281 str. 5 d. Apeliantė skunde teigia, kad teigia, kad nuosprendžiu nenustatyta, kokiu greičiu ji važiavo, neatskleista, koks greitis šioje situacijoje buvo saugus. Šie nuteistosios skundo argumentai nepagrįsti. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad apeliantė, be bendrojo KET reikalavimo, numatyto 9 p., pažeidė specialųjį, 133 p. numatytą reikalavimą, kuriame nurodyta, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantės padarytas KET pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji, vairuodama automobilį pustant sniegui, žvyrkelyje, padengtame suvažinėtu sniegu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, todėl posūkyje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį. Šios veikos aprašymas parodo, kokiais konkrečiais veiksmais G. M. nesilaikė KET 133 p. numatytų reikalavimų. KET 133 p. nenurodytas konkretus saugaus greičio dydis, nes pagal šią normą reikšminga tik tai, kad vairuotojas susidariusioje situacijoje pasirinktų tokį greitį, kuris leistų valdyti transporto priemonę ir nekeltų pavojaus, o esant būtinybei – sustoti. Tai, kad apeliantė, esant blogam matomumui – pustant, važiuodama slidžiu keliu, pasirinko greitį, kuris neleido jai laiku sustabdyti automobilio, eismo saugumo prasme yra draudžiama. Nors apeliantė skunde teisingai nurodo, kad byloje nenustatytas konkretus faktinis greitis, tačiau, kaip jau nurodyta, pagal KET 133 p. greičio pasirinkimą lemia važiavimo sąlygos, todėl konkretaus greičio nustatymas nėra esminė aplinkybė, pagal kurią sprendžiama apie KET pažeidimą. Greičio saugumą rodo veiksniai, lemiantys vairuotojo galimybes valdyti transporto priemonę taip, kad prireikus ją sustabdytų. Jei G. M. būtų laikiusis KET 133 p. reikalavimo ir pasirinkusi saugų buvusiomis eismo sąlygomis greitį, ji, darydama posūkį, būtų galėjusi saugiai sustabdyti automobilį, kuris nebūtų nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį, todėl eismo įvykis nebūtų kilęs. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas teisingai išaiškino apeliantės kaltės turinį : ji nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau įvertinus eismo įvykio situaciją ir jos asmeninę patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, kad esant byloje nustatytoms eismo sąlygoms, ji, nesilaikydama KET 133 p. reikalavimo, gali nesuvaldyti automobilio ir sukelti eismo įvykį, kurio metu gali žūti žmonės, todėl veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Apeliantės veikoje yra visi BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl tenkinti jos skundo prašymą ir ją išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas apeliantei bausmę, t.y. parinkdamas vienintelės BK 281 str. 5 d. numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas, įvertindamas jos veikos pavojingumą, asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliantei paskirta bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, priešingai nei nemotyvuotai teigiama skunde, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Motyvuojamoji dalis

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Apylinkės teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – teisių vairuoti transporto priemones atėmimą taikymo, neatsižvelgė į tas aplinkybes, kurioms esant teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-317/2009, 2k-103/2010) jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad nuteistoji būtų itin grubiai pažeidusi KET reikalavimus – vairavo automobilį būdama blaivi, ir aišku, kad sąmoningai sukelti autoįvykio nenorėjo, nes su ja kartu automobilyje važiavo jos vyras, brolis ir draugė. Atsižvelgtina ir į nuteistosios asmenines savybes, gyvenimo būdą iki nusikalstamos veikos padarymo (neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama gerai), teikia išlaikymą savo besimokantiems pilnamečiams vaikams. Iš dalies sukeltų padarinių kilimą įtakojo labai blogos oro sąlygos – pustė sniegą, buvo slidu. Esant tokioms aplinkybėms taikyti nuteistajai G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisių atėmimą nėra pagrindo, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinat šios poveikio priemonės taikymą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priteisė nukentėjusiesiems per didelį neturtinės žalos dydį, nes ji neteko vyro ir pati patyrė dvasinius išgyvenimus, o nukentėjusieji- žuvusiojo vaikai yra pilnamečiai ir jų ryšiai su žuvusiuoju nebuvo artimi.

Nekyla abejonių, kad žuvusiojo vaikai B. M. ir D. M. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jiems padaryta neturtinė žala. Apylinkės teismas priteisė jiems po 50000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus bei atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji G. M., vairuodama automobilį, t.y. padidinto pavojaus šaltinį suvokė, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin didelio atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo jos vyras K. M., o nukentėjusiųjų - tėvas. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje reikia įvertinti ne tik nuteistosios kaltę, bet ir žuvusiojo, kuris važiavo tuo pačiu automobiliu, veiksmus. Liudytojas V. M. apklaustas apeliacinio teismo posėdyje patvirtino, kad K. M. sėdėjo automobilyje neužsisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas KET reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji – abu žuvusiojo vaikai yra pilnamečiai, gyvena atskirai nuo tėvo nuo 1995 metų. Bylos aplinkybės patvirtina, kad žuvusiajam K. M. sukūrus antrą šeimą, jų santykiai su tėvu buvo atitolę, to neneigia ir nukentėjusieji B. M. ir D. M., tai patvirtino ir apklausti liudytojai V. L., R. L., V. K., V. A.. Nukentėjusysis B. M. parodė, kad neturtinės 50000 Lt žalos atlyginimo suma jam reikalinga, nes tiek priklauso tėvo namo kaip palikimo dalis, tačiau turto paveldėti jis negali. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusieji siekia gauti žalos atlyginimą, kuris neatitinka neturtinės žalos sampratos. Nurodytos aplinkybės, net ir esant nuteistosios kaltei dėl atsiradusių padarinių, yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (kasacinės nutartys Nr.3K-2-171/2011, 2K-272/2011). Pirmos instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimus nepilnai ištyrė šias aplinkybes (neapklausė liudytojo V. M.), o apklausęs teisme liudytojus V. L., R. L., V. K., V. A. jų parodymų neįvertino ir neaptarė, todėl padarė neteisingas išvadas dėl civilinio ieškinio priteisimo. Nustačius ir įvertinus paminėtas aplinkybes priteistinos nukentėjusiesiems D. ir B. M. neturtinės žalos dydis mažintinas.

Nukentėjusieji prašo iš apeliantės priteisti 1000 Lt už atskirtimo į apeliacinį skundą surašymą ir prašymui pagrįsti pateikia apmokėjimo už advokato paslaugas kvitą. Nukentėjusiųjų prašymas tenkintinas iš dalies. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavusi nuteistoji, kurios dalį reikalavimų apeliacinis teismas patenkino, todėl pripažintina, kad jos skundas iš dalies pagrįstas. Išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, kurių dalis buvo patenkinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad 300 Lt suma yra pakankama advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d.2 p., 328 str. 1,4 p.,

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. M. baudžiamojo poveikio priemonės- teisių atėmimo vairuoti transporto priemones dviems metams taikymo.

Sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį B. M. iki 15 000 Lt.

Sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį D. M. iki 15000 Lt.

Priteisti iš G. M. 300 Lt nukentėjusiajam B. M. advokato išlaidoms apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai : B. V.Eligijus GladutisEvaldas Vanagas