Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atstovo advokato G. I. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gautas D. D. pareiškimas apie tai, kad, jos manymu, D. D., kuriam priskirta jų bendrų trijų vaikų laikinoji globa, nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi, nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra gauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vaiku buvo nesirūpinama, todėl taikyti administracinės atsakomybės numatytos ANK 73 straipsnyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) nėra pagrindo.

Liudytojas R. K. parodė, kad pacientas D. D. jam yra žinomas tik iš klinikoje turimos elektroninės dokumentacijos. Jis nėra jo gydęs, tai nėra jo srities patologija. Nuotolinių konsultacijų jis beveik niekam neteikia, nepamena, kad jis būtų teikęs konsultacijas D. D.. Jis turi 14 epikrizių, pirmoji yra 2018 m. birželio 27 d., paskutinis išrašas yra 2021 m. vasario 25 d. Šie apsilankymai buvo Kauno klinikose, apie lankymąsi kitose įstaigose jis nežino. Pagrindinė diagnozė D. D. yra celiakija. Apsilankymai daugiausiai būna dėl celiakijos arba gastroenterologinių, tai yra skrandžio, žarnyno problemų, taip pat vaikui nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Šitos ligos yra lėtinės visam likusiam gyvenimui. Celiakija yra genetiškai paveldima liga, kiek žino, ta pačia liga serga mama ir brolis. Ši liga nepagydoma, tik turi laikytis tam tikro režimo. Iš medicininių dokumentų nematyti, kad kokie nors asmenys trukdytų vaikui gydytis. 2019 m. liepos 10 d. medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad tėvai skiriasi, vaikai gyvena pas tėtį. Šituose dokumentuose nėra policijos užklausimų, bet paprastai policijos pareigūnai rašo socialiniams darbuotojams, jei jiems reikia sužinoti apie vaiko socialinę aplinką. Klinikų konsultacinėje poliklinikoje jis dirba trečiadieniais ir penktadieniais, tai jo pagrindinė darbovietė. Atėjęs į darbą jis gauna sąrašą ligonių. Negali atsiminti, ar 2019 m. rugsėjo 6 d. D. D. buvo registruotas vizitui pas jį, galėjo taip būti. Klinikoje yra 3 ar 4 registratorės, tėvai vaikus gali registruoti per elektroninę sistemą arba paskambinti telefonu. Per metus jis konsultuoja 400-500 ligonių, jis negali atsiminti pokalbio su registratore ar registratoriumi, kad pas juos buvo registruotas D. D.. Visos diagnozės nustatytos jų klinikų darbuotojų, mano, kad tai visų pagrindinė darbovietė. Pamatęs D. D. jis pamena, kad jos sūnus gulėdavo jo skyriuje su aukšta temperatūra. Jis pamena, kad D. D. yra sakęs, kad jei pacientui pasirodo nauji simptomai, kad ji kreiptųsi į jį. Apie tyrimus autizmo gydymo atveju, yra ne jam skirtas klausimas. Jis neatsimena, kad D. D. tėtis būtų lankęsis ligoninėje, kai vaikas gulėjo, su juo bendrauti jam neteko. Autizmas ir raidos sutrikimai yra psichiatrų kompetencija. Staigus nutukimas, jei kalbėti apie valgymo sutrikimus, tai būtų psichologiniai, psichiatriniai dalykai. Temperatūros pakilimas gali turėti apie 300 priežasčių.

Liudytoja B. S. parodė, kad ji dirba Santariškių pediatrijos centre vaikų neurologjjos skyriuje, ji yra vaikų ligų gydytoja. Jos paskirtis yra retoms ir medžiagų apykaitos ligoms. Pacientą D. D. žino nuo 2014 metų. Jai teko bendrauti tik su vaiko motina D. D., su tėvu nėra bendravusi. Paskutinį kartą tyrimams berniukas buvo guldytas nuo 2018 m. rugsėjo 5 iki 12 d. Buvo konsultantai, galutinė diagnozė – vaikystės autizmas, specifinis judesių raidos sutrikimas, kiti emocijų ir elgesio sutrikimai, šlapimo nelaikymas ir kt. Buvo rekomenduotas antrasis reabilitacijos etapas. Rekomendacijas pateikė vaikų psichiatras, psichiatras, paskirti vaistai. Mama labai gerai rūpinosi vaiku, būdavo atliktos rekomendacijos, tyrimai. Mama D. D. Retų ligų asociacijos prezidentui rašė, kad per pora metų vaikas priaugo 20 kg, klausia, kokios priežastys gali lemti tokį staigų svorio augimą, ar tai gali būti psichologinė trauma, kai vaikas staiga buvo atskirtas nuo mamos. Nurodo, kad po 2018 m. spalio sanatorinio gydymo vyras ją išmetė į gatvę atėmė vaikus, vyksta skyrybos. Retų ligų asociacijos prezidentas šį laišką persiuntė jai. Ji D. D. paklausė, kodėl kreipėsi į Retų ligų asociacijos prezidentą, kai mamytė žino vaikų neurologijos skyriaus telefoną. Mamytė nuo 2014 m. tuo telefonu registruodavosi vizitui. D. D. paskutinį kartą neurologijos skyriuje lankėsi 2018 m. rugsėjį. Retų ligų asociacijos prezidentas minėjo nežinantis, kodėl D. D. kreipėsi į jį, tik ji buvo minėjusi, kad nebeturi gydytojos B. S. asmeninio telefono. Šioje šeimoje yra trys vaikai, ji tik iš laiško išgirdo, kad mama nuo jų yra atskirta. Ji nežino, kokie ten santykiai namuose, apie juos jos nekalbėdavo. Jos ieškodavo priežasčių, dėl ko vaikas karščiuoja, dėl ko ilgai miega, dėl ko priepuoliai. Su tokia vaiko diagnoze kaip autizmas, visai šeimai gali būti sunku gyventi, gali būti nesutarimų. Apie laiške minimą išmetimą iš namų, skyrybas ji nežino, tai ne medicininiai dalykai. D. D. buvo tirtas Vaiko raidos centre, kur yra socialiniai pediatrai, psichologai, raidos specialistai. Jie surenka informaciją, vertina mamos būklę. Po 2018 m. rugsėjo 12 d. dėl D. D. sveikatos jai neteko bendrauti su D. D. tėčiu. Po tos datos ji nei su vienu iš tėvų nebendravo, o su tėveliu jai iš viso nėra tekę bendrauti. Medicininiuose dokumentuose jie nurodo vaikų gydytojo ir vaikų psichiatro kontrolę. Paprastai šeimos gydytojas seka vaiko būklę po išrašymo iš ligoninės. Jeigu jis mato reikalą, siunčia vaiką pas specialistą. Taip pat ir vaikų psichiatras, jei yra reikalas, jis siunčia vaiką pas kitus specialistus. Jei tėvai turi kažkokių nusiskundimų, tėvai gali paskambinti į jų skyrių ir pasiklausti. Po paskutinio vizito buvo rekomenduota pakartotinė gydytojo genetiko konsultacija, tačiau vaikas dar nekonsultuotas. Jie įtaria tam tikrą ligą, kuri vaikui gimus gali nepasirodyti, tačiau pasiekus tam tikrą amžių. Jai įdomu vaiko svorio priaugimas iš mokslinės pusės, rytoj turės nuotolinę konsultaciją su mamyte dėl to. Mama įtaria psichologinę traumą, kad vaikas daug valgė dėl to. Vienu metu berniukas daug skysčių gėrė, tačiau diabetas nepasitvirtino. Ji prisimena, kad prieš keletą metų nesant diagnozuotai genetinei ligai D. D. nusifotografavo su šeima ir davė internetiniam laikraščiui interviu, kad vaikui yra reta genetinė liga. Jie guldosi ligonius, kad stebėtų, kokie nusiskundimai pasirodo po metų. Retos ligos diagnozuojamos po 5-7 metų stebėsenos. Jie pageidautų, kad kas metus vaikas būtų ištirtas genetiko, endokrinologo, tačiau tai nėra privaloma. Jei nėra šeimos gydytojo ar psichiatro nurodymų, tai nėra privaloma. Ji nerašė, kad tyrimus privaloma pasidaryti, tai buvo rekomendacijos. 2018 m. sausio mėnesio epikrizėje jis surašė rekomendacijas vaikų psichologo, psichiatro, neurologo, genetiko dėl raidos sutrikimo. 2018 m. rugsėjį dokumentuose rašo, kad vaikas papildomai genetiko nekonsultuotas. Pas gydytoją genetiką užsiregistruoti reikia prisiskambinti, talonėliai būna už kokių trijų mėnesių, gal tuo metu gydosi vaiko raidos centre, ar sloguoja.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji dirba vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Su D. D. šeima dabar ji nedirba. Anksčiau šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, šeimai taikomos socialinės paslaugos. 2019 m. rugsėjo mėnesį atvejo vadyba nutraukta, nes šeima gali savarankiškai funkcionuoti. Žino, kad šioje šeimoje yra nesutarimai dėl vaikų bendravimo tvarkos, konfliktai, dėl ko buvo kreipiamasi į policija. Pareigūnai prašydavo įvertinti vaikų situaciją, tačiau viskas būdavo gerai. Problemos būdavo, dėl tėvų tarpusavio santykių. Šeimai nebuvo teikiamos paslaugos, per paskutinį posėdį 2019 m. gruodį buvo aptartos vaikų sveikatos klausimai, dėl specialistų pagalbos bei buvo nustatyta, kad vaikų sveikata yra rūpinamasi, tėvas D. D. užtikrina paslaugų gavimą vaikams, tai nurodydami vadovavosi medikų išvadomis. Apie vaiko svorio priaugimą atsakyti yra ne jos kompetencijos klausimas. Dėl pasakymo, kad vaikai daromi invalidais, prisimena, kad mama liepė vaikams meluoti, kad gautų pažymas. Mano, kad tai turi būti užfiksuota vaiko nuomonėje, galimai vaikai pasakojo tai, tačiau tai nėra užfiksuota. Socialinio centro pagalbos plane šeimai nurodyta, kad ji nurodžiusi, kad vaikams galimai nepagrįstai nustatytos F diagnozės, vaikai daromi invalidais. Tokio fakto konstatuoti negalėjo, nurodė, kad tik galimai taip yra. Šeima buvo prižiūrima socialinių darbuotojų, jie buvo surinkę pažymas apie vaikų sveikatos priežiūra, kokios konsultacijos jiems yra teikiamos. Viskas yra daroma dėl vaikų, kad jiems būtų geriausios sąlygos. Tėvas vesdavo vaikus pas gydytojus į Klinikas, buvo teikiamos konsultacijos, minčių, kad jis netinkamai rūpinasi vaikais, nekilo.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji dirba šeimos gydytoja Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje. D. D. šeimą ji žino, šeimoje trys vaikai. Mama vaikais rūpinosi, jie turėjo nemažai sveikatos problemų. Tėvas taip pat vaikais rūpinosi. Mažasis vaikas turėjo įgimtų problemų, kai kurias išaugo, liko celiakija, odos ichtiozė, inkstų liga išnyko. Vaiko raida atsilieka, nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Vaikas turi problemų dėl svorio. Nutukimą turėjo nuo gimimo, tai gali būti ir nuo celiakijos, nes yra sutrikusi medžiagų apykaita. Vaikas buvo gydytas stacionare. Šiuo metu jis yra sveikas. Tėvui išduotas nedarbingumas dėl vaiko priežiūros karantino metu. Dabar pagal teismo sprendimą vaikais rūpinasi tėvas. Jis pakankamai rūpinasi vaikais, peržiūrėjo neįgalumą, kaip buvo nurodyta, praėjo visus specialistus. Tėvas pakankami rūpinasi visais vaikais. D. D. negalima valgyti bandelių, pyragaičių, jam turi būti specialiai ruošiamas valgis. Jam turi būti gaminama iš specialių miltų, kurie yra kompensuojami valstybės. Vidurinysis vaikas irgi buvo apkūnus, bet išaugo. Vyriausiasis sūnus yra normalaus svorio. Jauniausiojo sūnaus svorio priaugimas gali būti susijęs su ne vienkartinėmis aplinkybėms, tai gali įtakoti ir emocijos. Vaikas gali ramintis valgydamas. Pas jį be celiakijos, kas susiję su mitybos sutrikimais, nenustatyta. Be to, yra karantinas, judesio sumažėjimas. Autizmo spektro sutrikimas gali išnykti, gali likti. Vaiko raidos centre vaikas buvo tikrinimas neurologų ir psichologų. Ji nežino tokių atvejų, kad vaikui buvo išrašyti siuntimai pas gydytojus specialistus, o tėvas jų nerealizavo. D. D. turi nemažų sveikatos problemų. Jis visur buvo nuvestas, kur gydytojai siuntė. Jei tėvai turi skirtingas nuomones, medikai negali įtakoti. Patvirtina savo parodymus, duotus policijos pareigūnams. Tėvui ir mamai dėl rūpinimosi vaiko sveikata pretenzijų neturi. Siuntimą konsultacijai išrašė jos kolegė gydytoja D. Z.. Siuntimo nebuvo galima rašyti, nes mama turi būti užsiregistravusi, ateiti su vaiku, o to nebuvo padaryta. Tačiau elgiamasi žmogiškai. Teismo sprendime parašyta, kad tik tėvas gali kreiptis dėl siuntimo, todėl Dainavos poliklinika neišdavė siuntimo pas retų ligų gydytoją mamai. Siuntimai ruošiami pagal indikacijas. Į raidos centrą Vilniuje turi siųsti ne šeimos gydytojas, o specialistas, šiuo atveju psichiatras. D. D. gali spręsti dėl vaikų sveikatos, tačiau tėvai turi tarpusavyje susitarti, kad nebūtų ginčų. Jie poliklinikoje vadovaujasi teismo sprendimu, kuriame nustatyta rūpinimosi vaikais tvarka.

Liudytojas D. D. parodė, kad pareiškėja yra jo buvusi žmona. Turi tris vaikus, teismo sprendimu vaikai gyvena su juo. Vaikai pareiškė nuomonę, kad nori gyventi su juo. Vaikai mamos terorizuojami, prašo jo padaryti taip, kad mama nebeskambintų. Ji nepagrįstai kviečia policija, rašo skundus. Vaikai yra prižiūrėti, kartu būna močiutė. Jis rūpinasi vaikų sveikata, gydymu. Veda juos pas šeimos gydytoją A. Ž., pagal rekomendacijas veža vaikus į Klinikas, yra gulėjęs ligoninėje kartu su vaiku, lankosi pas psichologus. Mama telefonu vaikus keikia, todėl jie nebenori su ja bendrauti. Šiuo metu jis turi draugę, kurią mama 7 metų vaikui vadina „kurva“ ir pan. Būna, kad gyvendama Vilniuje paskambina 112 ir pasako, kad galimai neprižiūrėti vaikai. Atvyksta policija, pažiūri, nieko blogo neranda. Jai yra iškelta administracinė byla dėl melagingų pranešimų. Dėl vaiko svorio augimo jis buvo pas gydytojus. Jis buvo pas endokrinologus, klinikose. Ji tik kaltina, kad jai neduoda pas gydytojus vesti vaikus, tačiau ji pati jam tokio prašymo neišreiškė. Skyrybos buvo skausmingos, o dabar D. D. keršija, norėdama parodyti, kad jis blogas. 2019 m. rugsėjo 6 d. jis buvo iškviestas iš darbo, darželyje sakė, kad D. D. nori paimti vaiką, tačiau apie tai nebuvo nieko įspėjusi. Neatsimena, ar jis apie tai buvo informuotas sms žinute. Jei ir buvo, tai jis tuo metu dirbo. Yra jiems nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, todėl su juo turi būti derinami tokie klausimai. Konfliktų dėl vaikų lankymosi pas gydytojus jie su D. D. neturi, tačiau jų nuomonės skiriasi. Jis visada nuveda vaikus pas reikiamus specialistus, faktų, kad jis nesirūpintų vaikais, nėra. Teismo sprendime nėra parašyta, kad D. D. be jo žinios turėtų teisę ką nors daryti, su juo turi būti derinama, nes jam paskirta vaikų globa. Nuo 2019 m. vasaros D. D. nebuvo normaliai pasimatyti su vaikais, buvo porą kartų drabužių užmetusi ant tvoros ir dar buvo atvykusi su policija. Jis geranoriškai išvedė vaiką ir ji su juo bendravo. Vaikai jam yra ne vieną kartą sakę, kad mama liepdavo taip ar kitaip daryti, sakyti, kažką meluoti gydytojai. Tai oficialiai nėra užfiksuota, bet jis neturi pagrindo netikėti savo vaikais. Vaikai su mama nenori niekur važiuoti, nes prisimena, kaip mama su jais elgdavosi, smurtaudavo, buitis buvo tragiška. Ji sėdėdavo namie su vaikais, o jam grįžus iš darbo ir paklausus, ar vaikai valgė, atsako, kad ne, nevalgė. Jei D. D. nori pristatyti D. D. pas gydytoją R. K., tegul pateikia duomenis, kokiu pagrindu, kodėl būtent pas tą gydytoją. Vizitas pas gydytoją R. K. nebuvo su juo derinamas. Tuo metu teismo sprendimu vaikai jau buvo priskirti jam. Vaikai gauna visas sveikatos priežiūros paslaugas, vaikus veda pas visus reikiamus specialistus. Abu tėvai turi teisę rūpintis, konsultuotis dėl vaikų su medikais, tačiau vaikai yra patyrę smurtą iš D. D., ji yra bausta už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, todėl jis bijo dėl vaikų saugumo. Vaikai išreiškė nenorą eiti kur nors kartu mama ir būti su ja. Jis neprieštarauja dėl vaikų vedimo pas gydytoją R. K., tačiau D. D. yra apie jį sakiusi daug negerų dalykų, todėl mano, kad kiti specialistai yra neprastesni. Visi baigę mokslus, visi gydytojai. Jis daro viską, ką rekomenduoja gydytojai. Vaikui antsvorį įtakojo ir nejudrumas, epidemiologinė situacija, kai buvo uždaryti darželiai. Prieš tai jam nebuvo nustatyta celiakija. Po to, kai jis su vaiku pagulėjo ligoninėje, nustatė šią ligą ir patvirtino, vaikui nustatyta speciali dieta, vaiko svoris sustojo, dabar vaikas daugiau juda. Be to, gydytojai minėjo, kad didžiąją dalį lemia genetika. Mama telefonu vaikui sakė, kad negali vaikai būti stori, tik suaugusieji gali. D. D. vaikščiojo pas gydytojus, kad vaikams būtų surašytos diagnozės, jei netikdavo, eidavo pas kitą gydytoją. Diagnozės buvo labai sukeltos. Dabar vyresnysis sūnus, sergantis epilepsija, turi problemų gauti teisę vairuoti. D. D. lankys mokyklą pagal gyvenamąją vietą. Ir jis, ir vaikai nori pas gydytojus vykti be D. D..

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gautas D. D. pareiškimas apie tai, kad, jos manymu, D. D., kuriam priskirta jų bendrų trijų vaikų laikinoji globa, nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra gauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vaiku buvo nesirūpinama, todėl taikyti administracinės atsakomybės numatytos ANK 73 straipsnyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) nėra pagrindo. Nutarime nurodyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariate 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas D. D. pareiškimas apie tai, kad, jos manymu, D. D., kuriam priskirta jų bendrų trijų vaikų laikinoji globa, nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra. Informacijos tikslinimo metu buvo kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių gauti informaciją apie D. šeimą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Gautas atsakymas, kad šeimai socialinės paslaugos pradėtos teikti nuo 2018 m. lapkričio 7 d. Skyriaus duomenimis, šeima gyvena skyriumi. Vaikų motinos D. D. gyvenamoji vieta nežinoma (moteris nenurodo, kur gyvena). Tikrinant šeimą buvo lankytasi jų namuose, kur buvo tvarkinga ir švaru, vaikai juose jaučiasi gerai. Skyriaus turimais duomenimis, vaikų tėvas D. D. tinkamai rūpinasi vaikų priežiūra, ugdymu, sveikata. Tėvas lankosi pas šeimos gydytoją, taip pat gydytojus specialistus, psichologo konsultacijas, kreipiasi vaikams susirgus, vykdo nurodymus dėl gydymo. 2019 m. spalio 3 d. D. D. su sūnumi lankėsi pas vaikų endokrinologą apžiūrai ir kraujo tyrimui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Skyriaus darbuotojams vaikai nurodė, kad patys, niekieno neverčiami, nenori ir atsisako bendrauti su savo motina. 2019 m. gruodžio 4 d. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo priimtas sprendimas nutraukti socialinės priežiūros paslaugų teikimą D. D. ir D. D. šeimai, kadangi tėvas pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir interesus. Toliau tikslinant informaciją buvo atlikta siuntimą išrašiusios gydytojos apklausa, kurios metu gydytoja D. Z. nurodė, kad siuntimą išrašė D. D., kuri atvyko viena, vaiko su savimi neatsivedė. Siuntimo prašė, nors pagal vaiko medicininės knygelės duomenis nebuvo matyti, kad toks siuntimas konsultacijai reikalingas, tačiau jį išrašiusi, nes D. D. prašė ir teigė jau esanti susitarus su specialistu. Gydytoja manė padedanti patekti pas reikiamą specialistą. Apklausus šeimą gydančią gydytoją A. Ž., pastaroji nurodė, kad dėl neįvykusios konsultacijos, į kurią norėjo vesti vaiką D. D., vaiko sveikatai joks pavojus nebuvo sukeltas. Informacijos tikslinimo metu buvo bendrauta su šeimos atvejo vadybininke D. K., kuri nurodė, kad vaikų poreikiais yra rūpinamasi, aplinka kurioje jie gyvena tvarkinga, vaikų nepriežiūros nepastebėta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra gauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vaiku buvo nesirūpinama, todėl taikyti administracinės atsakomybės, numatytos ANK 73 straipsnyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) nėra pagrindo.

Su Institucijos nutarime nurodyta išvada teismas sutinka. Kaip patvirtino teisme apklausti liudytojai VTAS darbuotoja I. G., šeimos gydytoja A. Ž., Santariškių pediatrijos centre vaikų neurologjjos skyriaus vaikų ligų gydytoja B. S., byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad D. D. nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra. Priešingai, šeimos gydytoja patvirtino, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikų sveikata rūpinosi mama D. D., o po teismo sprendimo – tėvas D. D.. Ji nežino tokių atvejų, kad jų kuriam nors vaikui pagal išrašytus siuntimus pas gydytojus specialistus, o tėvas būtų jų tyčia nerealizavęs. Jų vaikas D. D. turi nemažų sveikatos problemų, tačiau tėvo prižiūrimas, visur buvo nuvestas, kur gydytojai siuntė. Kaip nurodė vaikų neurologė B. S., jie pateikia tik rekomendacijas dėl vaiko gydymosi, o po to stebi paciento būklę. VTAS skyriaus atstovė patvirtino, kad skyriaus duomenimis, vaikų tėvas D. D. tinkamai rūpinasi vaikų priežiūra, ugdymu, sveikata. Tėvas lankosi pas šeimos gydytoją, taip pat gydytojus specialistus, psichologo konsultacijas, kreipiasi vaikams susirgus, vykdo nurodymus dėl gydymo. 2019 m. spalio 3 d. D. D. su sūnumi lankėsi pas vaikų endokrinologą apžiūrai ir kraujo tyrimui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Pareiškėja nurodo vieną konkretų atveją, kai vaikų tėvas neleido vaiko nuvežti pas gydytoją R. K., būtent 2019 m. rugsėjo 6 d., 12.30 val. Mano, kad tokiu būdu buvo padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. D. D. nurodė, kad jis vaiko neperdavė, nes šis vizitas su juo nebuvo suderintas, jam nepaaiškinta, kokiu tikslu ir kodėl būtent pas šį gydytoją norėjo kreiptis D. D., o pagal teismo sprendimą jis rūpinasi vaikais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, siuntimą pas šį gydytoją išrašė ne D. D. ir D. D. šeimos gydytoja A. Ž., o kita šeimos gydytoja D. Z., kuriai D. D., atvykusi į polikliniką be vaiko, paaiškino, kad ji jau susitarusi su specialistu, todėl ji parašė siuntimą, nors pagal vaiko medicininės knygelės duomenis nebuvo matyti, kad toks siuntimas konsultacijai reikalingas. Šeimos gydytoja A. Ž. paaiškino, kad nenuvykus šiai konsultacijai, vaiko sveikatai pavojus nebuvo sukeltas.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad vaiko interesai nebuvo pažeisti, todėl pagrindo D. D. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms,

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos D. D. atstovo skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos D. D. atstovo advokato G. I. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.