- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-592-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01375-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- D. V., E. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. V. ir E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-941/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų būstas“ ieškinį atsakovams D. V. ir E. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gargždų būstas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. V. ir E. V. 1 145,29 Eur skolą, 46,87 Eur delspinigių, iš viso 1 192,16 Eur bei 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad ieškovė yra gyvenamųjų namų administravimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atsakovai ieškovei skolingi už jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui tenkančias išlaidas – bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatacines išlaidas ir suteiktas komunalines paslaugas. Registrų centre nuo 2019 m. balandžio 8 d. įregistruota 2019 m. kovo 30 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, todėl ieškovė nuo 2019 m. balandžio 8 d. nustojo teikti administravimo paslaugas pastatui (duomenys neskelbtini) ir atsakovams priklausančiam turtui. Pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas. Šiuo atveju atsakovai privalomųjų kaupiamųjų lėšų ieškovei kaip administratorei nebuvo sumokėję, todėl kaupiamosios lėšos jiems nėra grąžintinos. Tiek su pradiniu ieškiniu, tiek su vėliau patikslintu, ieškovė reikalavo priteisti privalomąsias kaupimo lėšas kaip susidariusį įsiskolinimą. Kadangi ieškovė nuo 2019 m. balandžio 8 d. nebeteikia namo administravimo paslaugų, dar kartą patikslintu ieškiniu atsisakė dalies reikalavimo dėl privalomųjų kaupimo lėšų, t. y. atsisakė reikalavimo priteisti 277,19 Eur dydžio atsakovams susikaupusios skolos dėl privalomųjų kaupimo lėšų. Nepaisant to, ieškovė panaudodama bendrai sukauptas (duomenys neskelbtini) gyventojų kaupiamąsias lėšas, kurių atsakovai nemokėjo, atliko konkrečius su administruojamu namu susijusius remonto ir pagerinimo darbus: įrengė 3 vnt. daugkartinio veikimo automatinius priešgaisrinės signalizacijos daviklius – bendros išlaidos sudaro 91,63 Eur (25,24 Eur/vnt.), atsakovams proporcingai turimam butui tenkanti išlaidų suma sudaro 30,13 Eur. Šie darbai buvo atlikti už gyventojų surinktas kaupiamąsias lėšas. Dūmų davikliai įrengti, atsižvelgiant į objektyvią būtinybę, nes priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, pastaruoju metu fiksuojami dažni gaisrų atvejai bendrojo naudojimo patalpose. Administratorius privalo užtikrinti administruojamų namų saugumą. Atsakovai nemokėjo privalomųjų kaupiamųjų lėšų, todėl ieškovė šią dalį apmokėjo savo lėšomis. Dėl to atsakovams susidarė 30,13 Eur dydžio įsiskolinimas už realiai panaudotas, tačiau jų neįmokėtas kaupiamąsias lėšas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytas 315,85 kv. m naudingas plotas pagal valstybės įmonės Registrų centro išrašą. Tačiau administravimas apima ne tik naudingą butų plotą, bet ir kitas patalpas, įskaitant ir atsakovams priklausančius kultūros namus, todėl ieškovės administruojamo objekto plotą sudaro 479,35 kv. m. Ieškovų įsiskolinimas sudaro 1 192,16 Eur: administravimas – 371,67 Eur, statinių techninė priežiūra – 695,46 Eur, statinių techninės priežiūros darbų tarifas – 48,03 Eur, privalomosios kaupimo lėšos – 30,13 Eur, iš viso 1 145,29 Eur skola, ir 46,87 Eur delspinigiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų D. V. ir E. V. 973,66 Eur skolą, 33,22 Eur delspinigius, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 1 006,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 242,21 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Gargždų būstas“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Dėl administravimo mokesčio teismas konstatavo, kad ieškovė paskirta namo administratore viešu administraciniu teisės aktu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu, nustatančiu ir paslaugos tarifą. Paties atsakovo E. V. paaiškinimais, jis 2016 m. vasaros pabaigoje buvo susitikęs ir bendravo su ieškovės atstovu namo administravimo klausimais. Atsakovai buvo informuojami apie susirinkimus, tačiau juose nedalyvavo. Už administravimo paslaugas nemokėjo tik atsakovai ir dar vienų patalpų – (duomenys neskelbtini) buto – savininkai. Kitų 7 patalpų, kurioms taikomi mokesčiai, savininkai įsiskolinimų administratoriui neturi. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – susirinkimų protokolai, skelbimų apie susirinkimus nuotraukos, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, statinio apžiūros aktai, pirkimų dokumentai ir kt. – patvirtina, kad daugiabučio namo administravimo paslaugos buvo teikiamos. Teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už jiems priklausančio buto ar kitos patalpos išlaikymui tenkančius mokesčius, todėl reikalavimas dėl 371,67 Eur priteisimo už administravimą yra įrodytas ir pagrįstas.
5. Dėl statinio techninės priežiūros teismas pažymėjo, kad statinio techninė priežiūra – tai nėra pavienių konkrečių smulkių statinio remonto darbų atlikimas, kaip tai subjektyviai supranta atsakovas. Statinio techninė priežiūra yra teisės aktuose numatytų nepertraukiamų įpareigojimų vykdymas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą namo naudojimą, maksimaliai sumažinti galimų avarijų tikimybę ir kt., t. y. teisės aktuose numatytų įpareigojimų vykdymo ir įgyvendinimo kompleksas.
6. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, visas abejones traktuodamas silpnesniosios pusės – vartotojų – naudai, nurodė, kad iki 2016 m. spalio mėnesio statinio techninės priežiūra, nors ir surašyti 2 gyvenamojo namo sezoninių apžiūrų aktai 2015 m. gruodžio mėnesį Nr. 1 ir 2016 m. kovo mėnesį Nr. 2 (be tikslių datų), buvo vykdoma labiau formaliai nei realiai. Tačiau vėliau, nuo 2016 m. spalio mėnesio reguliariai buvo atliekami periodiniai ir kasmetiniai patikrinimai, gyventojai informuojami apie nustatytus ir užfiksuotus defektus, deformacijas, šaukiami susirinkimai, savininkai informuojami apie atliktinus remonto darbus ir raginami ir skatinami juos atlikti. Pažymima, kad mokestis už techninę priežiūrą apskaičiuotas, vadovaujantis nustatyta metodika ir renkamas, vadovaujantis 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. patvirtintais daugiabučio namo ūkiniais ir finansiniais planais, kurie nėra nuginčyti ir / ar panaikinti. Gyventojams nederinant tarifų, taikytas bazinis techninės priežiūros tarifas. Teismas konstatavo, kad atsakovų teiginiai dėl techninės priežiūros visiško nevykdymo ir mokesčio neteisėtumo yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, jog prašoma priteisti už techninę priežiūra suma mažintina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d. priskaičiuota suma – 171,63 Eur – iki 523,83 Eur, iš viso už techninę priežiūrą priteistina 571,86 Eur.
7. Dėl kaupiamųjų lėšų pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2019 m. kovo mėnesį daugiabučio namo bendrosiose patalpose už 91,63 Eur įrengti trys daugkartinio veikimo automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai (25,24 Eur / vnt.). Proporcingai plotui, atsakovams priklausančiam butui tenka 30,13 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neneigia, kad priešgaisrinės signalizacijos davikliai yra įrengti, tačiau su ieškiniu šioje dalyje nesutinka, nes daviklių įsigijimo kaina, atsakovų nuomone, yra pernelyg didelė ir tai nebuvo būtina daryti, savininkų sutikimas tam nebuvo gautas. Teismas nurodė, kad nurodytą už daviklius sumokėtą sumą sudaro ne tik dūmų daviklio kaina, bet ir jo sumontavimo, įrengimo kaina. Kaina yra protinga. Darbai buvo atlikti, siekiant užtikrinti saugumą bendro naudojimo patalpose. Šie darbai kaip neplaniniai, bet būtini, nėra įtraukiami į ilgalaikį planą ir derinami su namo gyventojais. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad ieškovė neturėjo teisės be gyventojų suderinimo įrengti priešgaisrinių saugumo priemonių (dūmų daviklių), yra nepagrįsti.
8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sprendime išdėstytų motyvų ir argumentų visuma, pripažino, kad atsakovų skola ieškovei sudaro 973,66 Eur, iš jų 371,67 Eur už administravimą, 571,86 Eur už statinių techninę priežiūrą (523,83 Eur + 48,03 Eur), 30,13 Eur privalomosios kaupimo lėšos, taip pat atsakovams tenka pareiga sumokėti ieškovei 33,22 Eur delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai D. V. ir E. V. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės UAB „Gargždų būstas“ ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
9.1. Apeliantai nurodė, kad teismas, dėstydamas faktines aplinkybes, nevertindamas parengtų dokumentų teisėtumo, teisingumo, tiesiog konstatavo, kad dokumentai buvo rengti, vadinasi, paslaugos atliktos, teismas visai nesigilino į administratoriaus veiklos esmę, jų privalomas atlikti reglamentuojamas teisės aktais, funkcijas, o tik išdėstė kaip nenuginčijamą faktą, kad taip ir vyko.
9.2. Apeliantai pažymėjo, kad teismas priteisė visą sumą už administravimą, nesigilino ir nenagrinėjo šią paslaugą reglamentuojančių teisės aktų, o, atsižvelgdamas į keletą pridėtų dokumentų, nusprendė, kad paslauga buvo atliekama ir teikta tinkamai, neatsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagą bei prokurorų išvadas, jog aplinkybės verčia kritiškai vertinti administratoriaus rengtus dokumentus, abejojant jo rengtų dokumentų tikrumu bent iki 2016 m. lapkričio 22 d.
9.3. Teismas, priimdamas sprendimą tik dėl dalies techninės priežiūros išlaidų priteisimo, neįvertino administravimo tarifo sudėties ir neatsižvelgė į faktinius duomenis, įrodymus, gautus ikiteisminio tyrimo metu, ir prokuroro išvadas. Atsižvelgiant į faktus, įrodymus, gyventojų parodymus, pirmojo susirinkimo protokolo datą (2016 m. lapkričio 22 d.), akivaizdu, kad visiškai jokia veikla, funkcijos nebuvo atliekamos iki šios datos visiems namo gyventojams, todėl už administravimą priteista suma turėtų būti mažinama. Kadangi administratoriaus veiklą detaliai reglamentuoja atitinkami teisės aktai, iš bylos ir ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad administravimo paslaugos per visą namo administravimo laikotarpį (atsižvelgiant į išrašytas sąskaitas) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. nebuvo suteiktos visa apimtimi ir tinkamai, kaip tai numato teisės aktai.
9.4. Apeliantai pažymėjo, kad administruojamame name negyvena, nebūna, apie susirinkimus jie nebuvo informuojami taip, kaip tai numato teisės aktai, todėl atsakovai nėra gavę nei kvietimų į susirinkimus, nei administratoriaus rengtų dokumentų, ataskaitų.
9.5. Į administravimo tarifą įeina ir kasmetinės ataskaitos parengimas, kasmetinio ataskaitinio gyventojų susirinkimo vedimas, o administravimo nuostatuose įtvirtinta pareiga rengti metinę savo veiklos ataskaitą ir pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per tris mėnesius ją skelbti ir teikti patalpų savininkams administravimo nuostatų 14.1, 14,4 ar 14,5 papunkčiuose nurodytais būdais. Atsakovai pažymi, kad ne kartą bylos metu buvo prašyta pateikti rengtas metines ataskaitas, kurias ieškovas pateikė tik teismui ir tik 2019 m. birželio 19. Kaip matyti iš gyventojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ieškovas nė karto nepateikė gyventojams savo veiklos ataskaitos jokiais administravimo nuostatuose nurodytais būdais, o atsižvelgiant į pridėtų protokolų turinį, tos ataskaitos nepristatė ir susirinkimų metų, vadinasi, ataskaitiniai susirinkimai kasmet organizuojami nebuvo, gyventojai nebuvo informuojami apie administratoriaus vykdytą veiklą, surinktą lėšų sumą ir pan.
9.6. Apeliantai pažymi, kad bylos metu buvo ginčijami ir kiti administratoriaus rengti dokumentai, kurie yra privalomi pagal administravimo nuostatus, t. y. namo bendrojo naudojimo objektų aprašas (4.2. papunktis), ilgalaikis (2 ir daugiau metų) namo atnaujinimo planas (4.4. papunktis), namo priežiūros ūkinis finansinis planas (4.5. papunktis). Pažymima, kad nė vienas iš šių dokumentų nebuvo rengiamas ir teikiamas gyventojams, kaip tai numato Administravimo nuostatai ir kiti teisės aktai.
9.7. Ieškovas faktiškai jokių paslaugų iki 2017 m. rugsėjo mėnesio nesuteikė, o vėliau veikė, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, dėl to atsakovams nebuvo užtikrinta galimybė, kaip tai numato teisės aktai, sužinoti apie organizuojamus susirinkimus bei dalyvauti juose.
9.8. Apeliantų nuomone, vien dokumentų parengimas, ypač esant ginčytinam jų rengimo laikui, neįrodo, kad administravimo paslaugos faktiškai, o ne vien teoriškai, buvo teikiamos, ieškovė, jei vėliau ir vykdė savo veiklą, tai pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką ir už tai rinko įmokas.
9.9. Apeliantai pažymi, kad teismas, aiškindamas techninės priežiūros esmę, cituoja ne visą sąvoką, taip iškreipdamas techninės priežiūros esmę bei techninės priežiūros tarifo sudėtį.
9.10. Teismas neatidžiai vertino turimus įrodymus, nes visų pirma pirmasis susirinkimas įvyko ne 2016 metų spalio mėnesį, o 2016 metų lapkričio 22 d. Net ir nuo spalio mėnesio įrašai nebuvo daromi reguliariai, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas mažina techninės priežiūros priskaičiuotą sumą tik iki 2016 m. rugsėjo 3 d.
9.11. Atsakovai pažymi, kad ieškovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 metų rugsėjo netgi nežinojo, kad administruojamam pastatui priklauso ir kultūros namų pastatas. Atsakovų nuomone, akivaizdu, kad administratorė nevykdė faktinių apžiūrų vietoje, tai yra privaloma pagal teisės aktus, nes kyla klausimas, kaip faktiškai atliekant apžiūras vietoje kas mėnesį įmanoma nepastebėti stogo būklės, o juo labiau įlūžusio stogo. Kad ieškovė nežinojo ir nevykdė techninės priežiūros, įrodo byloje surinkti įrodymai, dokumentų turinys, tačiau į tai teismas neatsižvelgė ir nesigilino.
9.12. Ieškovė faktiškai jokių techninės priežiūros funkcijų iki 2017 m. rugsėjo mėnesio nesuteikė, o vėliau funkcijas atliko labiau teoriškai, nes techninė priežiūra – tai ne tik techninės priežiūros žurnalo pildymas, apžiūrų organizavimas, bet ir smulkių defektų šalinimas pagal „Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos“ (patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 537), 4 priedo Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą.
9.13. Dėl kaupiamųjų lėšų, iš kurių įrengti priešgaisrinės signalizacijos davikliai, atsakovai pažymėjo, kad administratoriaus atliekami darbai nėra savaime priskiriami darbams, susijusiems su privalomaisiais reikalavimais, vien tai, kad administratorė savo nuožiūra, be gyventojų sutikimo įrengė dūmų daviklius, nesuteikia teisės reikalauti už tai sumokėti. Dūmų daviklių įrengimas niekaip nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ar tokiais, kurie užtikrina esminius statinio reikalavimus.
9.14. Atsakovai pažymi, kad teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų teismui dokumentų surašymo laiko, neatliko jokio teisinio vertinimo, apie tai nepasisakė, o tiesiog konstatavo, kad atitinkami dokumentai rengti buvo, paslaugos teiktos, funkcijos atliktos. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Gargždų būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė pažymėjo, kad priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus šalių įrodymus, bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, o ypač pralaimėjusios šalies, t. y. atsakovų, dėl kurių pasisakė itin išsamiai ir detaliai.
10.2. Ieškovė nurodo, kad teismas išsamiai ir detaliai pasisakė tiek dėl administravimo veiklos teisinio reglamentavimo, tiek dėl atlikto ikiteisminio tyrimo, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
10.3. Ieškovė pažymi, kad administratorius konkrečiam namo gyventojui, individualių paslaugų kaip rangovas neteikia, priešingai, jis vykdo darbus, kurie būtini teisės aktuose numatytiems uždaviniams ir funkcijoms atlikti, todėl apeliantų teiginiai, kad jiems asmeniškai nebuvo suteiktos konkrečios administravimo paslaugos ir jie dėl to atsisako apmokėti ieškovės siunčiamas sąskaitas, yra teisiškai nepagrįsti ir neatleidžiantys jų nuo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.84 straipsnio 9 dalyje.
Atsiliepimas
10.4. Atsakovai nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, kad esą administratorė netinkamai informuodavo atsakovus apie vyksiančius susirinkimus, apie tai, kad skelbimų lentos, kurioje skelbiama informacija nebuvo, yra nepagrįsti. Byloje esančių duomenų visuma paneigia šiuos argumentus. Patys atsakovai turėdami nuosavybės teise patalpas visiškai nesirūpino nei patalpų būkle, nei vykstančiais susirinkimais ar informacijos sklaida, nesidomėjo administratoriaus veikla, įskaitant ir susirinkimus, kurie taip pat įeina į administravimo funkcijas, nors atsakovai juose ir nedalyvavo.
10.5. Pažymima, kad apeliacinio skundo argumentais bandoma susiaurinti administratoriaus atliekamą statinio techninės priežiūros funkciją iki pavienių, konkrečių remonto darbų atlikimo, tai prieštarauja šių funkcijų esmei. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė statinio techninės priežiūros turinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl šios dalies.
10.6. Atkreipiamas dėmesys, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad „atsakovai niekada nereikalavo bei neteigė, kad administratorius privalo savo sąskaita kažką remontuoti, kaip interpretuoja teismas“, tačiau su tokiais teiginiais negalima sutikti, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Būtent atsakovas E. V., teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant iš esmės, nurodė, kad administratorė savo lėšomis turi atlikti statybos darbus. Atsakovai itin siaurai supranta techninės priežiūros funkcijos atlikimą, o tai prieštarauja techninės priežiūros turiniui ir esmei, kurią apibrėžia administratoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai, išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, įskaitant STR 1.03.07:2017 techninį reglamentą.
10.7. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neatliko jokių techninės priežiūros darbų iki 2017 metų pradžios, o vėliau atliko labiau teoriškai, yra ne tik nepagrįsti, bet ir aiškiai prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškiai matoma, kad ieškovė vykdė statinio techninę priežiūrą ir atliko jai teisės aktais numatytas pareigas.
10.8. Dėl priešgaisrinės signalizacijos daviklių ieškovė pažymėjo, kad šie davikliai įrengti, atsižvelgiant į objektyvią būtinybę – siekiant užtikrinti administruojamo namo saugumą, kadangi, remiantis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, pastaruoju metu fiksuojami dažni gaisro atvejai bendrojo naudojimo patalpose. Aplinkybės, kad pagal apeliaciniame skunde nurodytus viešuosius teisės aktus dūmų davikliai nėra privalomai montuojami bendrojo naudojimo patalpose, šiuo atveju visiškai nereikšmingos. Administratorė, vykdydama savo veiklą, privalo užtikrinti administruojamų namų saugumą. Tokie darbai kaip dūmų daviklių montavimas, siekiant užtikrinti saugumą bendrojo naudojimo patalpose, nėra planiniai, todėl ieškovė neturi gauti išankstinių namo gyventojų leidimo, šie darbai kaip neplaniniai, bet būtini, nėra derinami su namo gyventojais ir nėra įtraukiami į ilgalaikį planą.
Šalies argumentai
10.9. Ieškovė nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovai, ikiteisminio tyrimo duomenys buvo vertinti tiek, kiek tai susiję su nagrinėjama byla – skundžiamą sprendimą priėmęs teismas būtent, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo duomenis, mažino ieškovei priteistinos sumos už statinio techninę priežiūrą dydį. O apeliantų teiginiai dėl neva teismo padarytų pažeidimų, vertinant bylos įrodymus, yra nepagrįsti – niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, tai yra teismo nepriklausomumo išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų D. V. ir E. V., kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 157,57 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pareigos mokėti mokesčius ieškovei, kuri iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė.
14. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
15. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jiems to nepadarius, bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos (CK 4.84 straipsnis).
16. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (nuostatų 3 punktas). Administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas), taip pat organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas).
17. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).
18. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, nurodė, kad atsakovai tinkamai neatsiskaitė su ieškove už administratorės teiktas paslaugas, t. y. nesumokėjo administravimo mokesčio, skolos už techninę priežiūrą, taip pat kaupiamųjų lėšų. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog atsakovams buvo teiktos UAB „Gargždų būstas“ administravimo paslaugos nuo 2016 m. sausio 1 d., kad techninė priežiūra visiškai nebuvo teikta tik iki 2016 m. rugsėjo 3 d., kad už iš kaupiamų lėšų buvo teisėtai įrengti dūmų davikliai ir dėl to, atsakovų nuomone, neteisingai priteisti delspinigiai su procesinėmis palūkanomis, bylinėjimosi išlaidos.
Dėl įrodymų vertinimo, teismo sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių
19. Apeliantai nurodo, kad teismas, dėstydamas faktines aplinkybes, visiškai neatsižvelgė nei į atsakovų teiktus paaiškinimus, nei į tai, kokius dokumentus pagal galiojančius teisės aktus administratorius privalo rengti, kaip su jais supažindinti, informuoti butų / patalpų savininkus, kaip atitinkamuose teisės aktuose reikalaujama rengti susirinkimus, kada ir kokiais būdais privaloma informuoti gyventojus, kaip privalo būti vykdoma apklausa raštu, ką teisės aktuose nustatyta tvarka privalo atlikti administratorius, teikdamas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Teismas, atsakovų nuomone, dėstydamas faktines aplinkybes, nevertindamas parengtų dokumentų teisėtumo, teisingumo, konstatavo, kad dokumentai buvo rengti, vadinasi, paslaugos atliktos, visai nesigilino į administratorės veiklos esmę, jos privalomas atlikti, reglamentuojamas teisės aktais funkcijas, o tik išdėstė kaip nenuginčijamą faktą, kad taip ir vyko.
20. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir prieštaraujančiais skundžiamo sprendimo turiniui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
22. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šioje byloje, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino administratorės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tyrė ir analizavo ne tik civilinės bylos duomenis, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, bet ir ikiteisminio tyrimo institucijos priimtus nutarimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų turinį, nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas itin kruopščiai, nuodugniai ir išsamiai aptarė, ištyrė ir įvertino abiejų šalių pozicijas, spręsdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė ir atskirai pasisakė dėl kiekvieno iš atsakovės atsikirtimuose nurodytų argumentų. Tai, kad atsakovų netenkina priimtas teismo sprendimas, tai, kad teismas jų teiginius laikė nepagrįstais, nereiškia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra jokio racionalaus pagrindo.
Dėl administravimo mokesčio
23. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas priteisė visą sumą už administravimą, nesigilino ir nenagrinėjo šią paslaugą reglamentuojančių teisės aktų, o atsižvelgdamas į keletą pridėtų dokumentų, nusprendė, kad paslauga buvo atliekama ir teikta tinkamai, neatsižvelgta į ikiteisminio tyrimo medžiagą bei prokurorų išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantų argumentais, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pateikė išsamią administratorės veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizę, aiškinosi, kas laikytina administravimu, kokias funkcijas tai apima. Priešingai nei teigia atsakovai, aplinkybę, jog daugiabučio namo administravimo paslaugos buvo teikiamos, įrodo ne „keletas pridėtų dokumentų“, o, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės su ieškiniais (2018 m. spalio 5 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. gegužės 27 d.) ir rašytiniais paaiškinimais (2019 m. vasario 27 d., 2019 m. birželio 20 d.) pateikti rašytiniai įrodymai: susirinkimų protokolai, skelbimų apie susirinkimus nuotraukos, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, statinio apžiūros aktai, pirkimų dokumentai ir kt.
25. Tai, jog atsakovų netenkino ieškovės atliekamas administravimas bei teikiamos paslaugos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiškiami. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovai turi teisę kelti administratorės atsakomybės už konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat atsakovai, būdami patalpų savininkai, kartu su kitais namo gyventojais turėjo teisę steigti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, inicijuoti bendrojo naudojimo objekto administratorės pakeitimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad bendrojo naudojimo objekto administratorę buvo bandoma pakeisti, ji vykdė jai savivaldybės vykdomosios institucijos pavestas pareigas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto ar patalpos savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog patys atsakovai, turėdami nuosavybės teise patalpas, visiškai nesirūpino nei patalpų būkle, nei vykstančiais susirinkimais ar informacijos sklaida, nesidomėjo administratoriaus veikla, įskaitant ir susirinkimus, kuriuose atsakovai patys nedalyvavo. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad ieškovės administruojamame name atsakovai negyvena, jame nebūna, todėl, atsakovų teigimu, jie nėra gavę nei kvietimų į susirinkimus, nei administratorės rengtų dokumentų, ataskaitų, nepateisina atsakovų pasirinktos pasyvios pozicijos, t. y. atsisakymu bendradarbiauti su administratore (ieškove), nesidomint jos veikla, nedalyvaujant susirinkimuose, ir tuo labiau neatleidžia jų nuo pareigos atsiskaityti su ieškove.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantų argumentus, jog neva administratorė netinkamai informuodavo atsakovus apie vyksiančius susirinkimus. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota skelbimų lenta su informacija apie susirinkimus, nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliantai apie susirinkimus nebuvo informuoti. Nors atsakovai teigia, kad skelbimų lentos realiai nėra / nebuvo, tačiau, turėdami įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), atsakovai į bylą tokių įrodymų nepateikė. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiti butų savininkai (išskyrus (duomenys neskelbtini) buto savininkus (duomenys neskelbtini)) jokių pretenzijų ieškovei nei dėl veiklos dokumentų, nei dėl skelbimų nereiškė, šaukiamuose susirinkimuose dalyvaudavo, sąskaitas gaudavo ir jas apmokėdavo.
28. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nustačius, jog ieškovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, o atsakovai buvo negyvenamųjų patalpų, esančių name, kuris iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo pavestas administruoti ieškovei, savininkai, todėl, būdami namo bendraturčiai, turėjo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. (CK 4.82 straipsnio 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai reikalavimą dėl 371,67 Eur už administravimą priteisimo laikė įrodytu ir pagrįstu.
Dėl statinio techninės priežiūros
29. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas (Nuostatų 8 punktas).
30. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, kai daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį, tai administratorei mokestis už techninę priežiūrą Nuostatų pagrindu ginčo laikotarpiu apskaičiuojamas pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. T11-537 „Dėl Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Todėl būtent šiuo aktu ginčui aktualiu laikotarpiu turi būti remiamasi, tikrinant, ar pagrįstai atsakovams buvo apskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 patvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-491 „Dėl Klaipėdos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti Klaipėdos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus ir pripažinti netekusiu galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T11-537 „Dėl Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 1 punktą. Taigi, pati Metodika, kuria apeliaciniame skunde vadovaujasi atsakovai, galiojo iki 2018 m. lapkričio 29 d., tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu (būtent sprendžiant klausimą, nuo kada ir ar tinkamai atsakovė vykdė techninę priežiūrą) Metodika galiojo.
31. Minėtas norminis aktas apibrėžia, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – nuolatinis namo būklės stebėjimas ir vertinimas, pastato laikančių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, parengimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą (Metodikos 4 priedas).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė apskaičiavo, kad atsakovai už jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nesumokėjo už statinių techninę priežiūrą – 695,46 Eur, statinių techninės priežiūros darbų tarifą – 48,03 Eur. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad jie ieškovei nemokėjo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tačiau jie nurodė, jog ieškovė jiems nesuteikė realių paslaugų, tad jie neturi pareigos sumokėti šios skolos.
33. Techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į administravimo funkcijas, kurios numatytos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, ir vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (Metodikos 13 punktas). Pažymėtina, kad STR 1.12.05:2010 yra netekęs galios, vietoje jo galioja Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka.“ Metodikos 4 priedas pateikia darbų ir konstrukcijų, kurioms būtinas nuolatinis stebėjimas, sąrašą. Taigi pateiktas sąrašas nurodo, kokiems darbams ir konstrukcijoms administratorius, vykdydamas techninę statinio priežiūrą, turi teikti nuolatinį stebėjimą. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, tai nėra sąrašas darbų, kuriuos turėtų atlikti namo administratorė.
34. Metodikos 5.4. punktu nurodyta, kad Metodika parengta, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Kaip jau minėta, šį reglamentą pakeitė Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Techninis reglamentas). Techninio reglamento 11 punkte numatyta, jog statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniu dokumentu nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Ieškovės namo administratorės funkcijų vykdymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010, kurį vėliau pakeitė Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 priede pateikiamas daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas, tarp kurių namo būklės nuolatinis stebėjimas (1.1.1. punktas), periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimas ir vykdymas (1.1.2. punktas), namo techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymas ir saugojimas (1.1.3. punktas) ir kt. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 12-31 punktuose taip pat numatyti konkretūs bendrieji statinių priežiūros reikalavimai bei jiems keliami uždaviniai, kuriuos turi atlikti administratorius.
35. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, statinio techninė priežiūra nėra pavienių konkrečių smulkių statinio remonto darbų atlikimas, o teisės aktuose numatytų nepertraukiamų įpareigojimų vykdymas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą namo naudojimą, maksimaliai sumažinti galimų avarijų tikimybę ir kt., t. y. teisės aktuose numatytų įpareigojimų vykdymo ir įgyvendinimo kompleksas. Administratoriaus funkcija nėra remontuoti ir / ar savo sąskaita gerinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės objektus. Administratorius atlieka administravimo funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objektais. Nustato gyvenamojo namo defektus, deformacijas bei gedimus ir juos fiksuoja bei nurodo daugiabučio namo savininkams atliktinus gyvenamojo namo remonto darbus. Tai nepašalina savininkų pareigos rūpintis ir išlaikyti savo nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bendro naudojimo objektus. Tam, kad būtų galima atlikti remonto ir kitus darbus, yra reikalinga administruojamo namo gyventojų (savininkų) valia, jų dalyvavimas susirinkimuose, aptariant reikiamus atlikti darbus, tam kaupiamas ir skiriamas lėšas ir kt.
36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, byloje esančiais įrodymais, negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog ieškovė faktiškai jokių techninės priežiūros funkcijų iki 2017 metų rugsėjo mėnesio neatliko, o vėliau funkcijas atliko labiau teoriškai.
37. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Tad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovams apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą.
38. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas ištyrė byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, pritaria teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad nuo 2016 m. spalio mėnesio, reguliariai atliekami periodiniai ir kasmetiniai patikrinimai, gyventojai informuojami apie nustatytus ir užfiksuotus defektus, deformacijas, šaukiami susirinkimai, savininkai informuojami apie atliktinus remonto darbus ir raginami bei skatinami juos atlikti. 2016 m. lapkričio 26 d. atlikta neeilinė apžiūra, fiksuota nepatenkinama priestato (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovams, stogo būklė bei to neigiamos pasekmės statiniui bei aplinkai ir žmonėms keliama grėsmė. Taip pat fiksuota problema dėl stogo ir vandens pratekėjimo į (duomenys neskelbtini) butą, rekomenduota pakeisti dalį stogo, apskardinti dalį kraigo. Nurodyta, kokius darbus reikalinga atlikti. 2018 m. vasario 12 d. sudaryta stogo dalies remonto sąmata 1 168,09 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) buto savininkė informuota, kad surinktų kaupiamųjų lėšų nepakanka stogo remontui. Ieškovės atstovo paaiškinimais, jis bandė padėti spręsti kiauro stogo virš buto problemą, tačiau kiti gyventojai, į kurių patalpas vanduo nebėgo, nerodė nei intereso, nei suinteresuotumo, priešinosi bet kokiems mokesčiams. Galiausiai, pasiekus sutarimą tarp gyventojų dėl stogo dalies keitimo, jo iki administravimo pabaigos įgyvendinti nespėjo. 2017 m. rugpjūčio 17 d. atlikta neeilinė apžiūra, surašytas statinio apžiūros aktas, fiksuota įlūžusi atsuku vatus priklausančių kultūros namų patalpų laikinu slogu danga, įrengti įspėjamieji ženklai apie pavojų ir galimą griūtį, informuoti savo turtu nesirūpinantys ar nepakankamai besirūpinantys savininkai (atsakovai). Savininkai (atsakovai) 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu raginti imtis priemonių dėl statinio keliamos grėsmės žmonėms ir aplinkai pasalinti. 2017 m. sausio 7 d., 2018 m. kovo 29 d. atliktos kasmetinės statinio apžiūros, aktuose nurodyti defektai, deformacijos, gedimai (tarp jų likusi įlūžusi kultūros namų stogo danga) ir pateiktos rekomendacijos dėl darbų defektams pašalinti. Organizuotas ne vienas gyventojų susirinkimas dėl stogo dangos ir kitų klausimų. Ne kartą rekomenduota atnaujinti pažeistą stogo dangą. 2018 m. rugpjūčio 21 d. sumontuotos naujos lauko durys. 2019 m. kovo 20 d. bendrosiose patalpose įrengti automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai.
39. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė faktiškai jokių techninės priežiūros funkcijų iki 2017 m. rugsėjo mėnesio nesuteikė, o vėliau funkcijas atliko labiau teoriškai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė datą, nuo kurios turėtų būti pradedama skaičiuoti realiai ieškovės vykdoma statinio techninė priežiūra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „pirmasis gyventojų susirinkimas šauktas tik 2016 m. spalio mėnesį, techniniu prižiūrėtoju paskyrus E. P.. Šios ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, visas abejones traktuojant silpnesniosios pusės – vartotojų naudai, leidžia pagrįstai manyti, kad iki 2016 m. spalio mėnesio statinio techninės priežiūra, nors ir surašyti 2 gyvenamojo namo sezoninių apžiūrų aktai 2015-12 Nr. 1 ir 2016-03 Nr. 2 (be tikslių datų), buvo vykdoma labiau formaliai, nei realiai.“ Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys (susirinkimo protokolas) patvirtina, kad pirmasis gyventojų susirinkimas įvyko 2016 m. lapkričio 22 d., o 2016 m. lapkričio 26 d. atlikta neeilinė apžiūra, fiksuota nepatenkinama priestato (kultūros namų), priklausančių atsakovams, stogo būklė bei to neigiamos pasekmės statiniui, aplinkai ir žmonėms keliama grėsmė. Taip pat fiksuota problema dėl stogo ir vandens pratekėjimo į (duomenys neskelbtini) butą, rekomenduota pakeisti dalį stogo, apskardinti dalį kraigo. Nurodyta, kokius darbus reikalinga atlikti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ginčo statinio techninę priežiūrą atliko nuo 2016 m. lapkričio mėnesio (2016 m. lapkričio 22 d. sušauktas susirinkimas, 2016 m. lapkričio 26 d. atlikta neeilinė apžiūra), po to ir vėliau buvo reguliariai atliekami periodiniai ir kasmetiniai patikrinimai, gyventojai informuojami apie nustatytus ir užfiksuotus defektus, deformacijas, šaukiami susirinkimai, savininkai informuojami apie atliktinus remonto darbus ir raginami bei skatinami juos atlikti.
40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl apskaičiuotos sumos už ieškovės vykdytą techninę priežiūrą keistina, ieškovės prašoma priteisti už techninę priežiūra suma mažintina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d. priskaičiuota suma – 190,70 Eur (10 mėnesių po 19,07 Eur/mėn.), iki 504,76 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog gyventojams nederinant tarifų, taikytinas bazinis techninės priežiūros tarifas. Iš viso už techninę priežiūrą (įskaitant 48,03 Eur statinių techninės priežiūros darbų tarifą) priteistina 552,79 Eur.
Dėl kaupiamųjų lėšų
41. Kaip jau minėta, butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis.). Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, numatanti, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
42. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Reglamentas). Ginčo automatinių priešgaisrinės signalizacijos daviklių įrengimo metu (2019 m. kovo 20 d.) galiojusios minėto Reglamento redakcijos 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas).
43. Nors, kaip nurodo apeliantai, pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), 88.5 punktą, dūmų davikliai nėra privalomi įrengti bendrojo naudojimo patalpose, o tik gyvenamosiose patalpose, tačiau namo administratorė, vykdydama savo funkcijas, privalo užtikrinti administruojamo namo saugumą. Šiam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra senas (statybos metai – 1920 m.), teisėjų kolegijos vertinimu, namo administratorė priešgaisrinės signalizacijos daviklius nusprendė įrengti, įvertinusi objektyvią būtinybę – siekį užtikrinti saugumą bendrojo naudojimo patalpose, sumažinti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie darbai kaip dūmų daviklių montavimas yra būtini, bet jie nėra planiniai, todėl nėra įtraukiami į ilgalaikį planą ir derinami su namo gyventojais. Be to, pažymėtina tai, kad patys namo gyventojai (išskyrus atsakovus ir dar vienų patalpų – (duomenys neskelbtini) buto savininkus) neprieštaravo ir neginčijo namo administratorės iniciatyvos įrengti priešgaisrinės pačių gyventojų saugumui užtikrinti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atsakovų argumentus, jog ieškovė neturėjo teisės be gyventojų suderinimo įrengti priešgaisrinių saugumo priemonių (dūmų daviklių), laikė nepagrįstais ir iš atsakovų priteisė 30,13 Eur privalomųjų kaupimo lėšų.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.
Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų
45. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus skolos už statinio techninę priežiūrą sumą, atitinkamai perskaičiuojama ir ieškovei priteistinų delspinigių suma. Skola kreipimosi į teismą dieną – 2018 m. rugpjūčio 16 d., remiantis su patikslintu ieškiniu pateikta 2019 m. gegužės 23 d. pažyma, sumažinus skolos už statinio techninę prižiūrą sumą, neatsižvelgiant į pasibaigus administravimui atliktą kaupiamųjų lėšų perskaičiavimą patikslintu ieškiniu, sudarė 903,70 Eur (1094,40 Eur – 190,70 Eur). Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai delspinigiai, skaičiuojant už 180 dienų, sudaro 32,53 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, netinkamai nustatė datą, nuo kurios ieškovė realiai pradėjo teikti techninės priežiūros paslaugas, taigi dėl šios dalies priėmė nepagrįstą sprendimą – priteisė ieškovei iš atsakovų didesnį įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendro ieškovei iš atsakovų priteisto įsiskolinimo dydžio keistinas, jį sumažinant iki 987,12 Eur (įskaitant delspinigius) (1145,29 Eur – 190,70 Eur + 32,53 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 569,90 Eur (27 Eur žyminis mokestis, 540 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 2,90 Eur kitos išlaidos už registro išrašą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi, ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 82,80 proc. ieškinio reikalavimo, ieškovei iš atsakovų priteistinas 460,48 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo priteistina po 230,24 Eur.
49. Atsakovai ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
50. Pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 18,40 Eur. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovų – 15,24 Eur, t. y. po 7,62 Eur iš kiekvieno atsakovo, ir iš ieškovės – 3,16 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Apeliantų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 23 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai – 1,96 proc., todėl atsakovams iš ieškovės priteistinas 0,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.
52. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 250 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 98,04 proc., todėl ieškovei iš atsakovų priteistinas 245,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo priteistina po 122,55 Eur.
53. Apskaičiavus šalių patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, atlikus ieškovės ir atsakovų vienas kitam mokėtinų priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistinas 244,65 Eur (245,10 Eur – 0,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. lygiomis dalimis priteistinas po 122,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų D. V. ir E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų D. V. ir E. V. 954,59 Eur skolą, 32,53 Eur delspinigius, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 987,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 230,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gargždų būstas“ 3,16 Eur pašto išlaidų atlyginimą (įmokos kodas 5660) valstybei.
Priteisti iš atsakovų D. V. ir E. V. po 7,62 Eur (iš viso 15,24 Eur) pašto išlaidų atlyginimą (įmokos kodas 5660) valstybei.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ iš atsakovų D. V. ir E. V. lygiomis dalimis po 122,33 Eur (iš viso 244,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.