Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-14, apie 20.25 val., V. S., telefonu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad tėvas A. S. yra neblaivus, ją muša, tampo už plaukų, konfliktuoja ne pirmą kartą, konfliktą matė mama ir močiutė, tačiau atvykę pareigūnai nustatė, kad ši informacija nepasitvirtino.

Tokia veika padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 str.

Kadangi bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (LR ATPK 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl vadovaujantis LR ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. S. pripažino padariusi administracinį pažeidimą, nurodė, kad dėl girtumo gerai nepamena 2015-08-14 įvykio, kodėl skambino į policiją, paaiškinti negali. Gailisi padariusi pažeidimą, prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b.l.1-2), pažeidimo užfiksavimo registre duomenimis (b.l.3-4), A. S. paaiškinimu (b.l.6), J. S. paaiškinimu (b.l.7), D. S. paaiškinimu (b.l.8), garso įrašu (b.l.14), pačios V. S. paaiškinimu (b.l.22).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str., yra kalta ir baustina administracine nuobauda.

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nelaiko atsakomybės sunkinančia aplinkybe pačios V. S. teigimo, kad ji buvo neblaivi, nes byloje nėra jokio jos girtumą patvirtinančio dokumento.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (bausta už kitokio pobūdžio pažeidimų padarymą, b.l.23-27), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei daro išvadą, kad V. S. skirtina administracinė nuobauda – bauda.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.20) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b.l.17,18,21). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo pareigūnų iškvietimo policijai buvo padarytas 8.36 eurų turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme ir dėl to galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu bei reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl teismas nenagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. LR ATPK kodekso 37 str. 2 d. numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 86 eurų (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 8.36 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.