- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- AN2-225-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00158-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. J.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius
- Kategorijos
- 9.36Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-11-28 T. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 93-ANR_P-1985-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020-11-28 16.25 val. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje automobilyje „Alfa Romeo 156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje laikė cigaretes: „NZ Gold“ 300 pakelių (t. y. 6 000 vnt. cigarečių), „Minsk capital QS“ 200 pakelių (t. y. 4 000 vnt. cigarečių) ir „NZ“ 180 pakelių (t. y. 3 600 vnt. cigarečių), kurie yra įvežti iš Europos bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ir nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministerijos patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Bendra cigarečių muitinė vertė 2 414 Eur, t. y neviršija 50 MGL. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismas 2021-05-14 nutarimu T. J. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą ir konfiskavo 4 000 vnt. „Minsk“, „Minsk Capital QS“ cigarečių, 6 000 vnt. NZ8, „NZ Gold“ cigarečių, 3 600 vnt. NZ 8, NZ cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-05-14 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisiškai nepagrįstas ir turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.
Dėl liudytojų apklausos pažeidimo ir liudytojo G. K. parodymų
3.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad apklausiami liudytojai (pareigūnai) buvo vienoje patalpoje ir galbūt derino savo parodymus, klausėsi, ką kalba vienas liudytojas, vėliau buvo atkartojamos prieš tai liudijusio pareigūno aplinkybės.
3.2. ANK 632 straipsnio 4 dalis nustato, kad liudytojai iki apklausos pašalinami iš teismo posėdžių salės. Posėdis vyko nuotoliniu būdu. Pareigūnams (liudytojams) neabejotina buvo žinoma, kad būti toje pačioje patalpoje, kai liudija kitas asmuo dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo, įstatymas draudžia, tačiau šio draudimo nepaisė ir galbūt derino savo paaiškinimus, užpildydami netikslumus.
3.3. Apklausiant liudytoją G. K., pastarasis painiojosi duodamas parodymus, nurodydamas vis skirtingas versijas dėl automobilio „Alfa Romeo“: 1) esą jo prašė sakyti, kad vairavo automobilį „Alfa Romeo“; 2) esą automobilį „Alfa Romeo“ gavęs už malkų skaldymą; 3) esą automobilį „Alfa Romeo“ pardavė T. J..
3.4. Nors skundžiamame nutarime teismas ir nurodė, jog „ nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas“, tačiau prieštaravimų nepašalino.
Šalies argumentai
3.5. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas pažymėjo: „Iš prieštaringų liudytojo D. K. ir suinteresuoto asmens G. K. paaiškinimų teismas daro išvadą, kad šioje byloje buvo pasinaudota asmeniu, turinčio tam tikrų priklausomybių nuo alkoholio, tai yra G. K., patiklumu.“ Apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku, kodėl alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens parodymai yra patikimesni nei asmenų, kurie neturi priklausomybių. Pažymėtina, kad minėtas liudytojas į posėdį buvo atvesdintas, savarankiškai atvykti nesugebėjo, nors apie teismo posėdį buvo informuotas. Apelianto nuomone, galima situacija, kai toks asmuo gali ir reikiamai paliudyti už 5 Eur.
Dėl kriminalinės žvalgybos bylos ir procesinių pažeidimų
3.6. Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejai ir tvarka įtvirtinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje „Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama šiais atvejais: 1) kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti; 2) bendradarbiaujant kriminalinės žvalgybos subjektams; 3) pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka; 4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais keičiantis kriminalinės žvalgybos informacija su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos agentūromis; 5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
3.7. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, naudojasi tam tikromis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis teisėmis. Šios teisės įgyvendinamos minimame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (6 straipsnio 4 dalis), o dėl kai kurių įgyvendinimo, kai atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, reikalingos prokuroro ar teismo sankcijos (6 straipsnio 3 dalis). Kriminalinės žvalgybos subjektai, be kita ko, turi teisę gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, specialia tvarka panaudoti technines priemones, atlikti slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbdami apie jų paėmimą, panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus: kontroliuojamąjį gabenimą, nusikalstamos veikos imitavimą, sekimą, teisėsaugos institucijų užduotį.
3.8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad slaptas asmens sekimas, inter alia (be kita ko), telefoninių pokalbių kontrolė patys savaime reiškia Konvencijos 8 straipsnyje garantuojamų teisių apribojimą (EŽTT 1978-09-06 sprendimas byloje Klass ir kiti prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 5029/71), 2010-05-18 sprendimas byloje Kennedy prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 26839/05), 2012-10-31 sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36662/04). Valstybės vykdomas duomenų apie asmenį rinkimas, laikymas ir atskleidimas taip pat laikomas teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimu (EŽTT 2008-12-04 sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 30562/04 ir 30566/04).
3.9. Konvencijos 13 straipsnis taip pat reikalauja, kad nacionalinėje teisėje būtų užtikrintos veiksmingos teisinės gynybos priemonės. Aiškindamas šį Konvencijos straipsnį, inter alia, Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo vertinimo kontekste, EŽTT paprastai atsižvelgia į tai, ar nacionalinėje teisėje yra įtvirtinti procedūriniai saugikliai (angl. procedural safeguards). Šis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pats kreiptis į teismą dėl jam taikomų apribojimų, nes jie taikomi be asmens žinios, pavyzdžiui, slaptas asmens stebėjimas, telefoninių pokalbių klausymasis ar kitos operatyvinės priemonės, reikalaujama, kad būtų procedūra, kurios metu tokių priemonių taikymo pagrįstumą ir trukmę patikrintų nepriklausoma ir nešališka institucija (EŽTT 1978-09-06 sprendimas byloje Klass ir kiti prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 5029/71), 2000-05-04 sprendimas byloje Rotaru prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28341/95).
3.10. Pažymėtina, jog Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras.
3.11. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-12-31 įsakymu Nr. 1-383 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Tačiau nei Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, nei minėtos rekomendacijos kriminalinės žvalgybos informaciją naudojant administracinėje teisenoje netaikytinos, kadangi baudžiamasis procesas ir administracinė teisenos nuobaudų taikymo procedūra iš esmės skiriasi tiek pagal pradėjimo ir vykdymo pagrindus, vykdančius subjektus, taikomas priemones, tiek pagal galimas pasekmes asmens statusui (administracinėje teisenoje tokia galimybė net nenumatyta).
3.12. Nagrinėjant bylą administracine tvarka buvo atkreiptas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad 2020-11-30 tarnybiniuose pranešimuose Nr. 85-PR2-8988 ir Nr. 85-PR2-8990 (b. l. 4–6) pareigūnai Vitalijus Pudžemys ir Ignas Budrys nurodė identiškas aplinkybes, abu sutartinai tvirtindami, jog buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas T. J. galbūt parvykdamas iš Baltarusijos Respublikos su vilkiku slėptuvėse parsiveža akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurias realizuoja (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams.
3.13. Liudydami pareigūnai sutartinai patvirtino, kad jie, slapta stebėdami ir nesiartindami prie T. J. vilkiko, stengėsi neatskleisti savo tapatybės. Sėdėdami pasaloje jie girdėjo kalamo metalo garsą (kalimą ir garsą siejo su slėptuvės, kurioje buvo sudėtos akcizinės prekės, atidarymu), tačiau apžiūros metu net nesivargino surasti menamos slėptuvės ir (ar) apžiūrėti vilkiko.
3.14. Nors pareigūnai tvirtino, jog turėjo kriminalinės žvalgybos informacijos, tačiau į bylą pateikė tos pačios dienos, kaip ir surašyti pranešimai, 2020 m. lapkričio mėnesio sienos kirtimo duomenis (b. l. 7). Logiška būtų teigti, kad jei buvo disponuota kriminalinės žvalgybos informacija, dėl sienos kirtimo duomenų turėjo būti užklausta anksčiau nei 2020-11-30.
3.15. Iš esančių byloje rašytinių duomenų, liudytojų paaiškinimų darytinos išvados, jog:
1. Buvo vykdomas slaptas sekimas, stebėjimas, pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, nesant prokuroro ar teismo sankcijos, nesant kriminalinės žvalgybos bylos.
2. Įstatymas nenumato kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo administracinėje teisenoje.
3. Objektyviai neegzistavo jokia išankstinė informacija, gauta ir (ar) surinkta anksčiau nei 2020-11-30.
4. Tyrimo metu nenustatyta ir nerasta slėptuvių vilkike ir (ar) priekaboje, nes jų nebuvo.
5. Tyrimo metu nenustatytas nė vienas valstybinės sienos kirtimo faktas, kuris būtų patvirtinęs teiginius dėl slėptuvėse parvežamų akcizinių prekių.
6. Pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos, neinformavo muitinės ir pasienio pareigūnų dėl galbūt gabenamos kontrabandos, sąmoningai leisdami kilti galimai žalai.
7. Pareigūnai, vykdydami slaptą sekimą, stebėjimą, nenaudojo jokių vaizdą fiksuojančių priemonių.
3.16. Teismas, kaip nepriklausoma ir nešališka institucija, turėdamas pareigą patikrinti slaptų priemonių taikymo jam, T. J., pagrįstumą ir trukmę, šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino, nors skundžiamoje nutartyje ir nurodė: „<...> nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.“
3.17. Apelianto manymu, nagrinėjant bylą turėjo būti atsižvelgta į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).
Dėl įrodymų nepakankamumo
3.18. T. J. pažymi, kad policijos pareigūnai nematė, kaip jis krovė cigaretes į automobilio „Alfa Romeo“ bagažinę, tačiau, teismo nuomone, tai nebūtinai paneigia jo kaltės nebuvimą.
3.19. Iš esmės išnagrinėjęs administracinę bylą teismas pripažino jį, T. J., padarius administracinį nusižengimą, remdamasis tik dviejų pareigūnų (jų liudijimais, jie neketino atskleisti savo tapatybės) Vitalijaus Pudžemio ir Igno Budrio tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos objektyvios realybės neatitinkančios aplinkybės, ir šių pareigūnų (liudytojų) parodymais, kurie buvo suderinti.
3.20. T. J. teigimu, nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad jis būtų pažeidęs akcizinių prekių gabenimo tvarką, kirsdamas valstybinę sieną, vilkike ir (ar) puspriekabėje surastos slėptuvės, nustatytas nors vienas akcizinių prekių realizavimo faktas, ant rastų cigarečių polietileninių pakuočių būtų užfiksuoti jo, T. J., pirštų atspaudai (vadovaujantis pareigūnų teiginiais, pirštų antspaudų turėtų būti, nors nematė, kaip krovė cigaretes).
3.21. Apelianto manymu, jo padėtis negali būti blogesnė nei baudžiamajame procese ir visi neaiškumai ir netikslumai turėtų būti aiškinami jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, teigia, kad teismas pripažino jį kaltu padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, remdamasis tik dviejų pareigūnų V. Pudžemio ir I. Budrio tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos objektyvios realybės neatitinkančios aplinkybės, ir šių pareigūnų, kurie nepaisė draudimo būti toje pačioje patalpoje liudijant dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo, suderintais parodymais. Pasak apelianto, byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jis būtų pažeidęs akcizinių prekių gabenimo tvarką, kirsdamas valstybinę sieną, – vilkike ir (ar) puspriekabėje nebuvo surastos slėptuvės, nenustatytas nė vienas akcizinių prekių realizavimo faktas, ant rastų cigarečių pakuočių nebuvo užfiksuoti jo pirštų atspaudai. Be to, nepašalinti prieštaravimai dėl liudytojo G. K., turinčio priklausomybę nuo alkoholio, parodymų dėl automobilio „Alfa Romeo“, kuriame buvo rastos cigaretės, ir neįrodyta, kad šios kontrabandinės cigaretės buvo būtent jo – T. J.. Pirmosios instancijos teismas nepašalino nagrinėjamu atveju kilusių prieštaravimų ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, tai, apelianto teigimu, lėmė nepagrįstą jo nubaudimą dėl nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, kurio jis nepadarė.
6. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje esantys duomenys yra pakankami ir patikimi nustatyti, ar apelianto T. J. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje. Apygardos teismo vertinimu, tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo 2021-05-14 nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.
11. T. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020-11-28 16.25 val. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje automobilyje „Alfa Romeo 156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje laikė kontrabandines cigaretes, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nors policijos pareigūnai neužfiksavo fakto, kaip T. J. krauna cigaretes į automobilio „Alfa Romeo“ bagažinę, tačiau pareigūnai I. Budrys ir V. Pudžemys teismo posėdžio metu ir tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog būdami degalinės teritorijoje ir vykdydami stebėjimą matė, kad T. J. nuėjo prie toje pačioje aikštelėje stovinčių lengvųjų automobilių ir įsėdęs į „Alfa Romeo“ automobilį privažiavo prie vilkiko, po to, kai jie pavažiavo apie 500 metrų prie žiedo, nes iš degalinės nesimatė, pastebėjo, kad buvo pradaryta automobilio „Alfa Romeo“ bagažinė. Teismo nuomone, netikėti šių pareigūnų parodymais, kad T. J. nuėjo prie automobilių aikštelėje stovėjusio automobilio „Alfa Romeo“ ir su juo atvažiavo prie vilkiko, nėra pagrindo, nes šių pareigūnų suinteresuotumas byloje nenustatytas. Be to, kaip nurodė liudytojas policijos pareigūnas Aurimas Banys, jeigu automobilis „Alfa Romeo“ būtų stovėjęs toje vietoje už sunkvežimio, kuriuo iš reiso grįžo T. J., galo, kaip nufotografuota fotolentelėje Nr. 1 (b. l. 8), jo nuomone, realiai T. J. vairuojamas vilkikas į aikštelę nebūtų įvažiavęs. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis ir tyrimą atlikusių policijos pareigūnų užfiksuotas aplinkybes, t. y. jog policijos pareigūnai: stebėjo, kaip T. J. parvyko su vilkiku į automobilių stovėjimo aikštelę ir pasistatė vilkiką; girdėjo kalimo garsą prie vilkiko; matė, kaip atvyko T. J. žmona ir savo automobilį pasistatė vilkiko priekyje, kad užstotų vaizdą nuo degalinės pusės; matė, kaip T. J. sėdo už automobilio „Alfa Romeo“ vairo ir su juo privažiavo prie vilkiko ir po to buvo pradaryta automobilio bagažinė; atvykus policijos pareigūnams automobilio „Alfa Romeo“ priekinės vairuotojo durys buvo pilnai neuždarytos ir buvo palikti rakteliai užvedimo spynelėje, bagažinėje rastos cigaretės; kitų asmenų stovėjimo aikštelėje nebuvo; automobilis „Alfa Romeo“ priklauso G. K. – T. J. žmonos pusseserės vyro broliui, Tauragės apylinkės teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. J. priklauso automobilio „Alfa Romeo“ bagažinėje rastos kontrabandinės cigaretės, protokolas jam surašytas teisėtai ir T. J. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, sudėtį.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma, priešingai apylinkės teismo išvadai, nėra pakankama neabejotinai pripažinti, kad automobilio „Alfa Romeo“ bagažinėje pareigūnų rastos kontrabandinės cigaretės priklausė būtent T. J.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant visų pirma į tai, jog, kaip patvirtino patys pareigūnai, jie T. J., kraunančio iš vilkiko, kuriuo jis grįžo iš reiso, kontrabandinių cigarečių nematė ir šio fakto neužfiksavo. Neužfiksavo ir, jų teigimu, T. J. veiksmų, kai šis, išlipęs iš vilkiko, nuėjo prie toje pačioje aikštelėje stovinčio automobilio „Alfa Romeo“, įsėdo į jį ir privarė jį prie vilkiko galo. Šis automobilis T. J. nepriklauso. Ir nors, kaip pažymėjo teismas skundžiamame nutarime, dabartinis automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. J. žmonos pusseserės E. K. vyro D. K. brolis G. K. (jis nėra šio automobilio registravęs savo vardu), kuriuo, teismo vertinimu, buvo pasinaudota kaip asmeniu, turinčiu tam tikrų priklausomybių nuo alkoholio – G. K., kaip nurodė, būdamas neblaivus už 3 Eur pasirašė automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šio automobilio nepasiėmė ir juo nesirūpino, net neturi vairuotojo pažymėjimo, taigi su šia transporto priemone buvo galima elgtis kaip tik norima, o įvertinus tai, kad tiek E Kairienė, tiek D. K., tiek G. K. tarpusavyje yra pažįstami, teismo nuomone, negalima teigti, kad T. J. nežinojo, kam priklauso minėtas automobilis „Alfa Romeo“. Tačiau šie duomenys, apygardos teismo vertinimu, net ir pripažinus juos patikimais (nors pats teismas pažymėjo, kad liudytojo D. K. ir suinteresuoto asmens G. K. paaiškinimai yra prieštaringi), neleidžia daryti išvados, jog šio automobilio bagažinėje pareigūnų rastos kontrabandinės cigaretės neabejotinai priklausė būtent T. J.. Kaip jau minėta, T. J., kraunantis cigaretes iš vilkiko į „Alfa Romeo“ automobilį, kuris jam nepriklauso, nesučiuptas, vilkike, kuriuo jis grįžo iš reiso, ar jo puspriekabėje jokių cigarečių ar slėptuvių neteisėtai joms gabenti nebuvo rasta. Nors, kaip nurodė pareigūnai, patikrinimas buvo atliktas, gavus iš kriminalinės žvalgybos informaciją, kad T. J. disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurias parsigabena iš Baltarusijos su vilkiku ir po to (duomenys neskelbtini) mieste realizuoja tretiesiems asmenims, tačiau neteisėtai gabenantis kontrabandines cigaretes T. J. neužfiksuotas (kaip minėta, vilkike ir / ar jo puspriekabėje kontrabandinių cigarečių pareigūnai nerado, kad transporto priemonėse būtų įrengtos slėptuvės joms gabenti, nenustatė). Duomenų, kad T. J. anksčiau būtų pažeidęs akcizinių prekių gabenimo tvarką, kirsdamas valstybinę sieną, nenustatyta. Nors teisme kaip liudytojas apklaustas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK vyriausiasis patrulis R. Petkus nurodė, jog pagal gautą kriminalistų informaciją nustatė, kad cigaretės yra T. J., tačiau ši informacija jokiais objektyviais duomenimis byloje nepatvirtinta: 1) pareigūnas R. Petkus, kaip ir pareigūnai I. Budrys ir V. Pudžemys, patvirtino nematęs, kad T. J. būtų krovęs cigaretes į „Alfa Romeo“ automobilį, be to, jis patvirtino, kad jokių neteisėtų T. J. veiksmų nematė ir, skirtingai nei nurodė minėti pareigūnai, nurodė, kad jokio kalimo garso (kaip nurodo apeliantas, kalamo metalo garsą pareigūnai siejo su slėptuvės, kurioje buvo sudėtos akcizinės prekės, atidarymu) negirdėjo, taip nurodė ir kaip liudytojas teisme apklaustas Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Aurimas Banys; 2) netirta, t. y. byloje nėra duomenų, kad ant automobilio „Alfa Romeo“ ar ant jo užvedimo raktelio (pasak pareigūnų, šis automobilis buvo atrakintas, užvedimo spynelėje buvo raktas (jis buvo paimtas pareigūnų), automobilio durelės nebuvo visiškai uždarytos), kuris, pasak pareigūnų, T. J. buvo atvarytas prie vilkiko, kuriuo jis grįžo iš reiso (nors šis faktas jokiomis priemonėmis (pvz. nuotraukomis, neužfiksuotas), buvo paimti tirti ir rasti T. J. pirštų atspaudai ar biologiniai pėdsakai (tai leistų daryti išvadą, jog T. J. disponavo minėtu automobiliu); 3) taip pat byloje nėra duomenų, kad ant automobilio „Alfa Romeo“ bagažinėje pareigūnų rastų ir paimtų kontrabandinių cigarečių pakuočių būtų buvę užfiksuoti T. J. pirštų atspaudai ar biologiniai pėdsakai (tai leistų daryti išvadą, jog T. J. disponavo kontrabandinėmis cigaretėmis). Liudytojas D. K. nurodė, kad automobilis „Alfa Romeo“, kuriuo anksčiau naudojosi jo žmona, jau 2 metus buvo nevažiuojantis, o pareigūnai teigė matę, kaip jį prie vilkiko atvarė T. J. (nors, kaip minėta, šis faktas jokiomis priemonėmis neužfiksuotas), tačiau šie prieštaravimai nebuvo pašalinti – pareigūnas R. Petkus nurodė, kad jis net nebandė užvesti automobilio „Alfa Romeo“ (ar kiti pareigūnai bandė jį užvesti, nežino) ir nebandė juo važiuoti, šį automobilį paliko stovėti aikštelėje, paėmė tik cigaretes (taip nurodė ir pareigūnas I. Budrys, patvirtindamas, kad važiuojančio „Alfa Romeo“ automobilio nematė). Be to, teigė, kad automobilio savininko nepavyko surasti, po protokolo surašymo jo ieškojo, bet nebuvo galimybės susisiekti, tačiau, kaip matyti, teisme G. K. buvo apklaustas. Be nurodytų aplinkybių, pareigūnas R. Petkus nurodė, kad cigaretės automobilio „Alfa Romeo“ bagažinėje buvo sudėtos blokais ir į vieną glėbį sunkiai būtų galima jas paimti. Vadinasi, T. J., kraudamas jas iš vilkiko į „Alfa Romeo“ automobilio bagažinę, kurią, kaip nurodė pareigūnai, jie matė atidarytą, o vėliau uždarytą, turėjo užtrukti, tačiau, kaip patvirtino pareigūnai, jie T. J., kraunančio cigaretes iš vilkiko į minėtą automobilį, nematė ir šio fakto jokiomis priemonėmis neužfiksavo, tai pat neužfiksavo pastarojo veiksmų, kai šis, pasak pareigūnų, išlipęs iš vilkiko, nuėjo prie automobilio „Alfa Romeo“, atvarė jį prie vilkiko galo ir iškrovė iš jo kontrabandines cigaretes į šio automobilio bagažinę. Šių duomenų kontekste tiek liudytojų policijos pareigūnų byloje duoti parodymai, tiek ir Institucijos surinkta kita bylos medžiaga turi būti vertinama itin kruopščiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
14. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rastos kontrabandinės cigaretės priklauso T. J., ar kad pastarasis cigaretes ten sukrovė ir laikė.
15. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaip minėta, byloje lieka daug rimtų abejonių ir neaiškumų dėl T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, kurių pašalinti nėra galimybės. Kaip minėta, nei ant automobilio „Alfa Romeo“ (durelių, užvedimo raktelio, bagažinės), nei ant kontrabandinių cigarečių, rastų šio automobilio bagažinėje, pakuočių, nebuvo rasti T. J. pirštų atspaudai ar biologiniai pėdsakai, galintys neginčijamai patvirtinti T. J. fizinį kontaktą su minimu automobiliu ir jame rastomis cigaretėmis; galimo cigarečių perkrovimo iš vilkiko į automobilį „Alfa Romeo“ faktas neužfiksuotas, T. J., galimai kraunantis cigaretes, nesučiuptas, vilkike ir / ar jo puspriekabėje cigarečių slėptuvių nerasta; jokie duomenys byloje neginčijamai nepatvirtina, kad T. J. disponavo automobiliu „Alfa Romeo“. Vien tas faktas, kad šis automobilis, kurio bagažinėje buvo rastos kontrabandinės cigaretės, stovėjo šalia vilkiko, kuriuo iš reiso grįžo T. J., savaime, nesant jokių objektyvių duomenų, nepatvirtina fakto, kad T. J. priklausė automobilio „Alfa Romeo“ bagažinėje rastos kontrabandinės cigaretės. Iš to seka, kad jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta Institucijos surinkta medžiaga, kad T. J. disponavo kontrabandinėmis cigaretėmis, nepaneigia apelianto versijos, jog T. J. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Akivaizdu, jog pareigūnai, disponuodami informacija, jog T. J. vilkiku galimai gabena kontrabandines cigaretes, turėjo visas galimybes sustabdyti T. J. vairuojamą vilkiką, jį detaliai patikrinti ir tokiu būdu patikimai ir neginčijamai patvirtinti arba paneigti turimą pirminę informaciją apie T. J. galimai daromą neteisėtą veiką, tačiau to nepadarė ir nesurinko patikimų ir neginčijamų T. J. kaltės įrodymų.
16. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo neabejotinai nustatyta, kad būtent T. J. 2020-11-28 16.25 val. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje automobilio „Alfa Romeo 156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje laikė kontrabandines cigaretes, įvardytas jam surašytame protokole, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Todėl skundžiamas teismo nutarimas, kuriuo T. J. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 2 000 Eur bauda ir konfiskuota 4 000 vnt. „Minsk“, „Minsk Capital QS“ cigarečių, 6 000 vnt. NZ8, „NZ Gold“ cigarečių, 3 600 vnt. NZ 8, NZ cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena T. J. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
17. Byloje paimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintos cigaretės sunaikintinos, o automobilis „Alfa Romeo“ grąžintinas savininkui G. K. (ANK 599 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. J. pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį nutraukti.
4 000 vnt. „Minsk“, „Minsk Capital QS“ cigarečių, 6 000 vnt. NZ8, „NZ Gold“ cigarečių, 3 600 vnt. NZ 8, NZ cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sunaikinti.
Automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelį grąžinti savininkui G. K., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Nutarimas neskundžiamas.