- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- eA-68-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01366-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. AS-42 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA37-53 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas, neatlikus jokio patikrinimo ir neturint teisėto ir motyvuoto prašymo ar pavedimo jį atlikti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tvirtinti Patikrinimo aktą. Patikrinimo aktas jau buvo patvirtintas Departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 597. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-815-821/2020, 2020 m. sausio 13 d. sprendimu panaikino Departamento 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 597 ir įpareigojo Departamentą priimti naują sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnių reikalavimus. Atsakovas minėto teismo sprendimo neskundė, todėl jis įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d. ir turėjo būti vykdomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas, be kita ko, nurodė, jog atsakovas ne tik turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas ir priimti sprendimą, atitinkantį VAI 3 ir 8 straipsnių reikalavimus, bet ir privalo ištaisyti klaidingai nurodytus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą.
3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas minėtą teismo sprendimą įvykdė formaliai ir neatsižvelgė į teismo sprendime nurodytus argumentus dėl būtinumo laikytis gero viešojo administravimo, priimant individualų administracinį aktą, atliekant išsamų pareiškėjo pastabų vertinimą. Atsakovas ignoravo teismo nurodymą ištaisyti klaidingai nurodytus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą. Šiuos trūkumus buvo galima ištaisyti tik priėmus naują pavedimą atlikti patikrinimą. Departamento Panevėžio valdybos viršininko 2019 m. kovo 6 d. pavedimas Nr. (16.5)-ADS-4029 atlikti neplaninį patikrinimą (toliau – ir Pavedimas) priimtas, vadovaujantis VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas, gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą. Pavedime nebuvo nurodyta, kokiu kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytiniu motyvuotu prašymu ar pavedimu arba kokios institucijos prašymu buvo priimtas Pavedimas, todėl, nesant šių prašymų ar pavedimų, Pavedimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tik priėmus teisės aktų reikalavimus atitinkantį bei pagrįstą pavedimą atlikti patikrinimą ir jo pagrindu atlikus pavedime nurodytą patikrinimą, atsakovas galėjo spręsti klausimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad kaip ir Departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. 597, kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu, taip ir Sprendime nebuvo atliktas išsamus pareiškėjo pateiktų pastabų vertinimas, o apsiribota tik teiginiais apie tai, kad rašytinės pastabos gautos 2019 m. balandžio 19 d. (toliau – ir Pastabos) ir įvertintos, o markšeiderinius matavimus atliko licencijuota, markšeiderinius matavimus atliekanti įmonė, kuri atliko iškasos matavimus dviejuose sklypuose ir Departamentas neturi jokio pagrindo abejoti minėtos įmonės specialistų pateiktų matavimų patikimumu.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Pastabose jis išdėstė konkrečius faktus, kurie rodo, jog Patikrinimo aktas neatitinka faktinių aplinkybių. Savo argumentams pagrįsti prie Pastabų pridėjo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą bei fotonuotraukas (visi šie dokumentai yra administracinėje byloje Nr. eI3-815-821/2020). Pastabose pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Patikrinimo aktas neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jis surašytas, vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GIK projektai“ atliktu skaičiavimu, tačiau markšeideriniai matavimai buvo atlikti tik dalyje jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nebuvo skaičiuojamas likusio grunto kiekis, kuris buvo paskleistas bei sandėliuojamas likusiame pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plote. Patikrinimo akte buvo remiamasi 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. T8-225 (toliau – ir 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punkto reikalavimus, tačiau 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo akte nebuvo pateikti konkretūs objektyvūs duomenys apie išvežto iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo grunto kiekį, tik nurodyta, kad iškastą iš telkinio gruntą pareiškėjas išvežė į akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio keliai“ vykdomą aplinkkelio remonto vietą ties (duomenys neskelbtini). Šie Patikrinimo akto ir 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo akto teiginiai yra nepatvirtinti objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pastabose jis taip pat nurodė, jog Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija pateikė raštišką paklausimą AB „Panevėžio keliai“, gautame atsakyme buvo nurodyta, jog AB „Panevėžio keliai“ nebuvo sudarę jokių sutarčių su pareiškėju dėl grunto pirkimo iš jam priklausančio sklypo ir Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams reikalingas gruntas buvo vežamas iš AB „Panevėžio keliai“ smėlio telkinio bei UAB „Panevėžio melioracija“ priklausančio smėlio telkinio. Be to, turimais duomenimis, tyrimą šiuo klausimu atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos specialistai nesurinko jokių duomenų, kad Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams reikalingas gruntas buvo vežamas iš pareiškėjui priklausančių žemės sklypų. Pareiškėjas nurodė, kad Pastabose jis atkreipė dėmesį į tai, jog Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje nėra nurodytas išvežto iš pareiškėjo priklausančio sklypo grunto kiekis. Be to, minėtoje teismo nutartyje pažymėta, kad tiksli aplinkai padaryta žala dar nėra apskaičiuota. Patikrinimo akte nebuvo įvertintas atkastų, kasant nepratekantį vandens telkinį, betono atliekų ir akmenų, susimaišiusių su gruntu, sąvartyno kiekis, kuris UAB „GIK projektai“ ataskaitoje pažymėtas Nr. 3. Šalia pažymėtos kopos yra įvardytos „statybinės atliekos“, kurios pagal savo sudėtį yra identiškos kopoms ataskaitoje pažymėtoms Nr. 3. Šio grunto tūris nebuvo apskaičiuotas.
7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Pastabose jis atkreipė dėmesį į tai, jog, patikrinus UAB „GIK projektai“ atliktų iškasto ir išvežto grunto tūrių apmatavimų teisingumą, paaiškėjo, kad UAB „GIK projektai“ ataskaitoje nurodytas paskleisto ploto vidutinis storis (0,3 m) yra neteisingas. Tai yra matyti pasinaudojus sistema LAS07 ir atlikus matavimus www.geoportal.lt. Pasinaudojus sistema LAS07 ir atlikus matavimus netoliese esančio nedidelio nepratekamo vandens telkinio, matyti, kad vandens lygis vienoje telkinio pusėje yra 45,7 m virš jūros lygio, o kitoje telkinio pusėje yra 46,1 m virš jūros (fotonuotraukos Nr. 6 ir Nr. 7). Tai taip pat patvirtina, kad sistema LAS07 nėra tobula ir negalima ja remtis, nustatant pirminio paviršiaus aukštį mažame plote. Markšeiderinių matavimų metu nebuvo pamatuotas ir apskaičiuotas iškasto ir kopose sandėliuojamo grunto kiekis, matomas pateikiamose fotonuotraukose Nr. 14, 15, 16.
8. Pareiškėjo teigimu, UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai nebuvo tikslūs ir „pilni“, todėl nebuvo negalima jais be sąlygų remtis, apskaičiuojant galbūt išvežto grunto kiekį, ir buvo būtina atlikti pakartotinius markšeiderinius matavimus. Aplinkos apsaugos pareigūnai ėmėsi priemonių nustatyti asmenis, vežusius gruntą iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, tačiau jokie duomenys, patvirtinantys tokius faktus, nebuvo surinkti, o tai rodo, kad teiginiai apie grunto išvežimą iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo yra nepagrįsti konkrečiais ir patikimais duomenimis. Sprendime nurodyta, kad grunto išvežimo iš sklypų ir jų panaudojimo aplinkkelio remonto darbams faktas yra konstatuotas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje, tačiau toje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytas galbūt išvežto grunto kiekis, todėl ši faktinė aplinkybė turi būti įrodyta administracinėje byloje.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies ir šios dalies pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-692 „Dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formos patvirtinimo“ (2018 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. D1-532 redakcija) patvirtintos Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formos matyti, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumokėjimo patikrinimas susideda iš dviejų etapų: 1) mokestinio patikrinimo atlikimo ir jo rezultatų įforminimo patikrinimo aktu; 2) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendime nustatė esminį procedūrinį pažeidimą sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo stadijoje ir grąžino klausimo nagrinėjimą būtent į šią stadiją. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojo Departamentą priimti naują sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o motyvuojamoje dalyje įvardijo, kad tai turėtų būti padaryta, iš naujo išnagrinėjus Departamente 2019 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjo Pastabas. Todėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamentas turėjo surašyti naują pavedimą atlikti patikrinimą. Jeigu būtų laikytasi tokios pareiškėjo išdėstytos pozicijos, tuomet būtų reikėję grįžti į mokestinio patikrinimo pradžią, surašyti naują patikrinimo aktą, gauti naujas pareiškėjo pastabas dėl naujo patikrinimo akto ir po to spręsti dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o tai visiškai neatitiktų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo turinio.
11. Atsakovas sutiko su skundo argumentais, kad Pavedime klaidingai nurodyti teisės aktų punktai, apibrėžiantys atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą. Tačiau, atsakovo teigimu, šis klaidingas teisės aktų punktų nurodymas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, turinčiu įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendime minėto klaidingo teisės aktų punktų nurodymo taip pat nelaikė esminiu pažeidimu, nes klausimo negrąžino į mokestinio patikrinimo pradžią ir nenurodė iš naujo surašyti pavedimą atlikti patikrinimą.
12. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, neprivalėjo smulkmeniškai aptarinėti kiekvieną pareiškėjo Pastabų teiginį ar sakinį. Toks reikalavimas neišplaukia nei iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo, nei iš pareiškėjo skunde minimų teismų praktikos pavyzdžių. Sprendimo dalyje, kurioje aptartos pareiškėjo pastabos dėl patikrinimo akto (3 puslapis), nurodyta, kad, vadovaujantis UAB „GIK projektai“ ataskaita, matavimai atlikti dviejuose pareiškėjo sklypuose atitinkamais kadastriniais numeriais, t. y. buvo įvertinta visa grunto paskleidimo ir sandėliavimo teritorija. Tuo atsakyta į pareiškėjo pastabą, jog matavimai atlikti tik dalyje jam priklausančio sklypo. Be to, pareiškėjo pateiktas sklypo planas patvirtina tik sklypo ribas ir jų išdėstymą, o ne tai, kur sklype buvo paskleistas ar sandėliuojamas iškastas gruntas. Sprendime nurodyta, jog markšeiderinius matavimus atliko specializuota įmonė, teikianti markšeiderinių matavimų paslaugas, ir kad Departamentas neturi jokio pagrindo abejoti minėtos įmonės specialistų pateiktų matavimų patikimumu. Tuo atsakyta į pareiškėjo 6, 7, 8, 9 pastabas. Toks Sprendime išdėstytas atsakymas į pastarąsias pastabas yra pakankamas, nes iš UAB „GIK projektai“ ataskaitos turinio yra akivaizdu, kad ją sudarė specialistai – geodezininkai, vietoje atlikę matavimus pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose taisykles (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-262 redakcija); ataskaitos aiškinamajame rašte konkrečiai išvardytos specialios techninės priemonės ir kompiuterinės programos, kurių pagalba pareiškėjo sklypuose buvo atliekami matavimai ir fiksuojami jų rezultatai, bei nurodyta, jog matavimai susieti su Lietuvos valstybinėmis koordinačių sistema LKS94 ir aukščių sistema LAS07; ataskaitos plane esančiame brėžinyje pavaizduota pareiškėjo sklypuose rasta iškasa (kūdra) ir visas rastas paskleistas bei susandėliuotas kaupuose gruntas, o lentelėje pateikti konkretūs grunto kiekių apskaičiavimai.
13. Atsakovas nurodė, kad Sprendime pažymėta, jog grunto išvežimo iš pareiškėjo sklypų ir panaudojimo Panevėžio aplinkkelio remonto darbams faktas konstatuotas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje. Tuo atsakyta į pareiškėjo 3, 4, 5 pastabas. Atsakovo teigimu, šiose pastabose dėstomi teiginiai niekaip negali paneigti teisingumą vykdančios institucijos – teismo įsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje aiškiai patvirtinto fakto, kad gruntas iš pareiškėjo sklypų buvo išvežamas ir naudojamas Panevėžio aplinkkelio remontui. Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo telkinio išgauti gamtos ištekliai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 „Dėl grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašas) nurodytą grunto apibrėžimą ir yra priskiriami mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektui. Tuo atsakyta į pareiškėjo 10 pastabą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias yra inžinerinis statinys. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84, 85 ir 90 dalis, inžineriniai statiniai patenka į statinių kategoriją, o statyba apima ir statinių remontą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kasant dirbtinį nepratekamą vandens telkinį, išgautas gruntas buvo naudojamas kelio remontui, todėl ir šių įstatymų pagrindu jis laikytinas statybiniu gruntu.
14. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime esminiais ir pakankamais argumentais atsakyta į pareiškėjo Pastabas, Sprendime bei Patikrinimo akte yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 14 346 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu. Sprendimas atitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad Sprendime atsakovas konstatavo, jog žemės sklypų savininkas M. A. įrengdamas kūdrą, pažeidė Aprašo 13 punkto nuostatas, t. y. įrengiant dirbtinį vandens telkinį 5 147 kub. m iškasto grunto išvežė iš sklypų. Tokiam telkiniui eksploatuoti yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 str. 1 d.). Grunto išgavimo atveju leidimui prilyginamas grunto išteklių naudojimo projektas (Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo 32.1 p.). Sprendime pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „GIK projektai“ atlikus iškasto telkinio matavimo darbus, nustatytas iškasto grunto kiekis sudarė 8 688 kub. m, iš sklypo išvežto grunto kiekis sudarė 5 147 kub. m. Šį kiekį buvo leista iškasti turint suderinimą su aplinkos apsaugos institucija. Išvežus dalį iškasto grunto iš sklypo ir jį panaudojus aplinkkelio remonto darbams, buvo būtinas grunto išteklių naudojimo projektas.
17. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, Įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, Aprašo 13 punkto nuostatas.
18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Pavedime netinkamai nurodytų teisės aktų atitinkamų straipsnių punktų, teismas pažymėjo, kad patikrinimas buvo atliktas turint informacijos dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ir neatitikti teisės aktų reikalavimų (Pavedime nustatyti pažeidimai, pareiškėjui kasant nepratekantį vandens telkinį, ir Patikrinimo akte nustatytos faktinės aplinkybės). Teismas vertino, kad klaidingas teisės aktų punktų Pavedime nurodymas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad markšeideriniai matavimai buvo atlikti tik dalyje pareiškėjui priklausančio sklypo, pažymėdamas, kad iš byloje esančios UAB „GIK projektai“ (duomenys neskelbtini) iškasos žemės sklypuose matavimo (2018 m. lapkričio 21 d.) ataskaitos matyti, jog markšeideriniai matavimai atlikti dviejuose pareiškėjo sklypuose atitinkamais kadastriniais numeriais. Teismas darė išvadą, kad tokiu būdu buvo įvertinta visa grunto paskleidimo teritorija. Teismas akcentavo, kad UAB „GIK projektai“ yra specializuota įmonė, teikianti markšeiderinių matavimų paslaugas ir turinti tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl teismas vertino, kad markšeiderinius matavimus ji atlieka tinkamai ir teisingai, kol leistinais ir patikimais įrodymais nėra įrodyta priešingai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kodėl UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai yra neteisingi. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti UAB „GIK projektai“ pateiktų matavimų patikimumu.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjo teiginius, jog UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai nėra tikslūs ir „pilni“, teismas vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius, grįstus tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti įrodymus, t. y. savo iniciatyva sudaryti sutartį su kita specializuota įmone, teikiančia markšeiderinių matavimų paslaugas, tikslu dar kartą atlikti iškastos kūdros apmatavimą ir iškasto bei išvežto grunto tūrio apskaičiavimą bei jos atliktų darbų ataskaitą teikti atsakovui, tačiau šia teise nesinaudojo. Teismas pažymėjo, kad vien pateiktas žemės sklypo planas ir fotonuotraukos ir pareiškėjo Pastabų subjektyvūs argumentai dėl UAB „GIK projektai“ atliktų markšeiderinių matavimų netikslumo nebuvo pagrindas atsakovui atlikti pakartotinius markšeiderinius matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Įvertinęs bylos duomenis (pareiškėjo prieštaringus paaiškinimus dėl grunto išvežimo iš pareiškėjo sklypų, duotus Panevėžio apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-188-299/2018, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes dėl pareiškėjo žemės sklype AB „Panevėžio keliai“ įsirengtos technikos saugojimo aikštelės, dėl grunto išvežimo fakto, AB „Panevėžio keliai“ 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. S-223 Departamentui nurodytas aplinkybes, kad neatmetama galimybė, jog vairuotojai, gavę pasiūlymą pasikrauti grunto arčiau, juo pasinaudojo, nors pati bendrovė jokių sutarčių su pareiškėju dėl grunto išvežimo nebuvo sudariusi), teismas darė išvadą, kad nurodytų įrodymų visuma patvirtina, jog gruntas iš pareiškėjo sklypų buvo išvežamas ir naudojamas Panevėžio aplinkkelio remontui.
22. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad iškastas gruntas nebuvo skirtas statybos darbams, todėl negali būti prilyginamas statybiniam gruntui ir jam netaikytinos mokesčio apskaičiavimo taisyklės, numatytos Įstatymo 6 straipsnyje, teismas pažymėjo, kad pagal Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo 7.1 punktą, gruntas (statybinis gruntas) yra statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis; grunto išteklių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančius grunto išteklius (minėto aprašo 7.2 p.). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išgautas gruntas buvo naudojamas kelio remontui, todėl jis pagrįstai laikomas statybiniu gruntu. Statybinis gruntas yra Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatytas mokesčio objektas, todėl pareiškėjo išgautam gruntui yra taikomos mokesčio apskaičiavimo taisyklės, numatytos Įstatymo 6 straipsnyje.
23. Apibendrindamas teismas darė išadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, visapusiškai atliko pareiškėjo pateiktų Pastabų vertinimą. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iškasto grunto kiekį naudojo ne savo reikmėms be Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo (grunto išteklių naudojimo projekto) ir šio naudojimo nedeklaravo, todėl jam pagrįstai apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu. Departamentas aiškiai ir koncentruotai atsakė ir Pastabas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
III.
24. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Departamento Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas.
25. Pareiškėjas nurodo, kad teismui neatsižvelgus į jo kritiką dėl UAB „GIK projektai“ atliktų markšeiderinių matavimų netikslumo ir „nepilnumo“, pareiškėjas kreipėsi į kitą specializuotą įmonę, teikiančią markšeiderinių matavimų paslaugas, tikslu įvertinti, ar administracinėje byloje Nr. eI3-604-541/2021 esantys UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai, išdėstyti ataskaitoje, yra tikslūs ir „pilni“, atlikti pagal norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. pagrįsti ir (ar) teisingi, taip pat prašant atlikti naujus markšeiderinius matavimus pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekiant dar kartą atlikti iškastos kūdros apmatavimą ir iškasto bei (ne)išvežto grunto tūrio apskaičiavimą.
26. Pareiškėjo teigimu, tik atlikus naujus markšeiderinius matavimus, bus galima atsakyti, ar (ne)buvo skaičiuojamas likusio grunto kiekis, kuris buvo paskleistas bei sandėliuojamas likusiame pareiškėjui priklausančiame žemės sklypo plote ir (ar) jis (ne) buvo išvežamas / naudojamas Panevėžio aplinkkelio remontui, ir (ar) jeigu buvo, ar dėl to pareiškėjas yra kaltas. Nustačius, kad gruntas nebuvo išvežamas / naudojamas Panevėžio aplinkkelio remontui, negalima teigti, kad jis buvo panaudotas kelio statybai (kaip statybinis gruntas). Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog atsakovas Pavedime klaidingai nurodė teisės aktų punktus, parodo, jog patikrinimą jis atliko paviršutiniškai ir atmestinai.
27. Pareiškėjas pažymi, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių, už kurias jam buvo priskaičiuotas 14 346 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius, jis buvo pripažintas kaltu padaręs ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 262 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda. Todėl Sprendimas negali būti paliktas galioti, nes tai reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria ji draudžia asmenį pakartotinai bausti, pažeidimą.
28. Dėl teismo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo nuoseklus, teikdamas paaiškinimus apie tai, ar gruntas iš pareiškėjo sklypų buvo išvežamas ir naudojamas Panevėžio aplinkkelio remontui, pareiškėjas nurodo, kad jo paaiškinimai buvo nuoseklūs, t. y. jis niekam nedavė leidimo / sutikimo / nurodymo išvežti gruntą iš pareiškėjo sklypų, tačiau neatmetė teorinės galimybės, kad AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo susipainioti ir per klaidą išvežti iš pareiškėjo žemės sklypo buvusį iškastą gruntą, nes pareiškėjo žemės sklypuose buvo įsirengę savo technikos saugojimo aikštelę. Pareiškėjas pažymi, kad byloje esančiais duomenimis tyrimą šiuo klausimu atlikę FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos specialistai nesurinko jokių duomenų, kad Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams reikalingas gruntas buvo vežamas iš pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, nors naudojosi baudžiamojo proceso kodekso suteikiamomis priemonėmis ir (ar) galimybėmis, kurios yra didesnės nei atsakovo.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsakovas pažymi, kad UAB „GIK projektai“ matavimus ginčo žemės sklypuose atliko 2018 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ matavimų ataskaita, savo pasamdytos kitos specializuotos įmonės atliktų matavimų ataskaitą turėjo pateikti neuždelsdamas, per protingą laiką po to, kai sužinojo apie UAB „GIK projektai“ ataskaitos turinį.
31. Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo atsakovas nurodo, kad šis principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes pareiškėjui administracinė atsakomybė pagal ANK ir mokestinė sankcija pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį taikytos už skirtingus pažeidimus. Administracinio nusižengimo byloje priimtais Departamento 2018 m. liepos 27 d. nutarimu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjui paskirta bauda už tai, kad jis, kasdamas dirbtinį nepratekamą vandens telkinį savo sklypuose, nesilaikė Aprašo 13 punkto reikalavimų dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto neperleisti kitiems asmenims ir tokį gruntą naudoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys, o jei nėra galimybės to padaryti, iškastą gruntą naudoti kitame dirbtinio vandens telkinio savininkui nuosavybės teise priklausančiame sklype. Didesnis mokesčio tarifas pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį pareiškėjui taikytas už tai, kad, įrengiant dirbtinį vandens telkinį (kūdrą) pareiškėjo sklypuose, dalis iškasto grunto be leidimo buvo panaudota kaip statybinis gruntas, kuris yra apmokestinamas mokesčiu už valstybinius gamtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo M. A. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. AS-42, kuriuo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA37-53, pagrįstumas ir teisėtumas.
33. Byloje nustatyta, kad Sprendimu ir Patikrinimo aktu pareiškėjui priskaičiuotas mokėtinas 14 346 Eur mokestis padidintu tarifu už be nustatyta tvarka Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo išgautus valstybinius išteklius (5 147 kub. m grunto) (pažeistas Aprašo 13 p.), nes atlikus patikrinimą buvo išaiškinta, jog pareiškėjas, kasdamas nepratekamąjį vandens telkinį, dalį iškasto grunto iš telkinio išvežė į AB „Panevėžio keliai“ vykdomą aplinkkelio remonto vietą ties (duomenys neskelbtini), iškasto grunto nedeklaravo, mokesčių nesumokėjo. Apskaičiuojant mokestį buvo remtasi UAB „GIK projektai“ ataskaita, kurioje nustatyta, kad iškasto grunto kiekis sudarė 8 688 kub. m., iš sklypo išvežto grunto kiekis sudarė 5 147 kub. m, šį kiekį buvo leista iškasti turint suderinimą su aplinkos apsaugos institucija, o išvežus dalį iškasto grunto iš sklypo ir jį panaudojus aplinkkelio remonto darbams, buvo būtinas grunto išteklių naudojimo projektas.
34. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nurodytų Sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, aplinkybių, kad atsakovas nesurinko pakankamai įrodymų, jog iš pareiškėjo sklypų iškastas gruntas ar jo dalis buvo išvežta ir panaudota Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams atlikti, kad atsakovo užsakymu atlikti markšeideriniai matavimai, kuriais atsakovas Sprendime grindė iškasto grunto kiekį, yra netikslūs ir ydingi, ir nepanaikino Sprendimo.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Sprendimas, kritikuoja UAB „GIK projektai“ ataskaitos duomenis ir išvadas dėl išvežto grunto tūrio (kiekio), nurodo, jog jis (pareiškėjas) jau buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 262 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda, o Sprendimu dar kartą jam paskirta sankcija už tą patį pažeidimą (pažeistas non bis in idem principas). Taip pat pareiškėjas nurodo aplinkybes, kad jis niekam nedavė leidimo / sutikimo / nurodymo išvežti gruntą iš jo sklypų, bet neatmeta teorinės galimybės, jog AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo supainioti ir per klaidą išvežti pareiškėjo žemės sklype buvusį iškastą gruntą.
37. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktus, susijusius su išvežtu gruntu (jo kiekiu) iš pareiškėjo sklypų, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
38. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
39. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
40. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis.
41. Akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Departamento užsakymu UAB „GIK projektai“ atliktais markšeideriniais matavimais, nes jų pareiškėjas byloje jokiais kitais įrodymais nenuginčijo, nors tam turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu neteikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad minėtos bendrovės specialistų atlikti matavimai yra akivaizdžiai neteisingi, nepateikė UAB „Drava“ atliktos ataskaitos.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo tik prašymą iki pirmojo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios leisti pateikti ir priimti naują rašytinį įrodymą – UAB „Drava“ ataskaitą – išvadą apie tai, ar šioje administracinėje byloje esantys UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai, išdėstyti ataskaitoje, yra tikslūs ir „pilni“, atlikti pagal norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. pagrįsti ir (ar) teisingi, taip pat pateikti naujus markšeiderinius matavimus, atliktus pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.
45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam nepagrįstai apskaičiuotas mokėtinas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, kai jau jam buvo paskirta bauda pagal ANK 262 straipsnio 1 dalį, pirmiausia pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnį, mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (1 d.); vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede (2 d.). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
46. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-624/2021 ir kt.).
47. Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-476-438/2018 ir kt.).
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 nurodyta, kad taikant Įstatymą yra siekiama apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Mokesčio mokėtojai remiantis šio įstatymo reikalavimais privalo per įstatyme nustatytą terminą deklaruoti ir mokėti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Įstatymo 6 straipsnis nustato teisines pasekmes – pagal savo pobūdį griežtą sankciją, būtent įtvirtina reikalavimą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikyti didesnį mokesčio tarifą (dauginant iš nustatyto mokesčio koeficiento 10). Ši sankcija už Įstatymo pažeidimą gali būti taikoma, kai nustatoma, kad šis įstatymas yra pažeistas, kai mokesčių mokėtojas pagal šį įstatymą nevykdo esminių savo pareigų – nemoka mokesčio už naudojamus valstybinius gamtos išteklius arba moka mokesčius už mažesnį naudojamų valstybinius gamtos išteklių kiekį ir nevykdo su esminėmis mokesčių mokėjimo sąlygomis susijusių formalių reikalavimų – deklaruoti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius.
49. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui Sprendimu ir Patikrinimo aktu apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu už be leidimo išgautus valstybinius išteklius, nes pareiškėjas nedeklaravo išgautų ir panaudotų valstybinių išteklių ir nesumokėjo privalomojo mokesčio už išgautus valstybinius išteklius. Statybinis gruntas pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra mokesčio objektas, todėl pareiškėjo išgautam gruntui yra taikytinos mokesčio apskaičiavimo taisyklės, nustatytos Įstatymo 6 straipsnyje. Pareiškėjas pagal ANK 262 straipsnio 1 dalį nubaustas bauda už Aprašo 13 punkto pažeidimą, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pareiškėjui nustatant mokesčio už valstybinius išteklius padidintu tarifu mokėjimą pagal Įstatymo nuostatas pareiškėjas buvo nubaustas už tą patį pažeidimą antrąkart.
50. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.