- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-604-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01366-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. AS-42 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA37-53 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo patvirtinta 14 346 Eur suma, kurią pareiškėjas turi sumokėti į valstybės biudžetą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad pareiškėjas Departamentui pateikė rašytinės pastabas dėl surašyto Patikrinimo akto ir nors akivaizdu, kad pastabas atsakovas gavo, tačiau jos nebuvo išanalizuotos ir įvertintos. Pastabose pareiškėjas nurodė, kad patikrinimas atliktas ir jo pagrindu surašytas patikrinimo aktas, vykdant neteisėtą ir nepagrįstą Departamento Panevėžio valdybos viršininko 2019 m. kovo 6 d. pavedimą Nr. (16.5)-ADS-4029) atlikti neplaninį patikrinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad patikrinimo aktas surašytas, vadovaujantis UAB „GIK projektai“ atliktu skaičiavimu, tačiau markšeideriniai matavimai buvo atlikti tik dalyse pareiškėjui priklausančio sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ginčo situacijoje dalyse nebuvo skaičiuojamas likusio grunto kiekis, kuris buvo paskleistas bei sandėliuojamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plote. Taip pat patikrinimo akte buvo remiamasi 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. T8-225, kuriuo konstatuota, kad jame nebuvo pateikti konkretūs objektyvūs duomenys apie išvežto iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo grunto kiekį.
Be kita ko, pastabose pareiškėjas nurodė, kad jokių duomenų, jog Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams reikalingas gruntas buvo vežamas iš pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, nėra, todėl atsakovo padaryta išvada, kad iškastą iš telkinio gruntą pareiškėjas išvežė į AB „Panevėžio keliai“ vykdomą aplinkkelio remonto vietą ties (duomenys neskelbtini), yra neteisinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo akte buvo remiamasi 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. T8-225, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 13 punkto reikalavimus. Taip pat nurodo, kad Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija pateikė raštišką paklausimą AB „Panevėžio keliai“, į kurį gautame atsakyme buvo nurodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ nebuvo sudarę su pareiškėju jokių sutarčių dėl grunto pirkimo iš pareiškėjui priklausančio smėlio telkinio. Pažymi, kad šiuo klausimų atlikę FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos specialistai jokių duomenų, kad Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams reikalingas gruntas buvo vežtas iš pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, nesurinko. Taip pat nurodė, kad Patikrinimo akte minimi duomenys iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjui už ANK 262 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis įrodo, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas išvežto iš pareiškėjui priklausančio sklypo grunto kiekis.
Pastabose pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinus UAB „GIK projektai“ atliktų iškasto ir išvežto grunto tūrių apmatavimų teisingumą, paaiškėjo, jog UAB „GIK projektai“ ataskaitoje nurodytas paskleisto ploto vidutinis storis (0.3 metro) yra neteisingas. Pastabose buvo nurodyta ir tai, kad patikrinimo akte, apskaičiuojant mokestį už valstybinius gamtos išteklius, netinkamai traktuojamos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatos, reglamentuojančios gamtos išteklių naudojimą. Pareiškėjas taip pat pridėjo MB „HIDROTEISĖ“ vandens telkinio techninį projektą, kuris buvo suderintas su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriumi, nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriumi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu 2017 m. liepos 26 d. Pažymi, kad projekte nurodyti žemės sklypo aukščiai virš jūros lygio skiriasi nuo UAB „GIK projektai“ atliktoje ataskaitoje naudotos aukščių sistemos LAS’07, kas pasak pareiškėjo patvirtina, kad UAB „GIK projektai“ markšeideriniais matavimais nustatyto trūkstamo grunto kiekis nėra tikslus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo pateiktose pastabose išdėstyti teiginiai nei dėl atlikto patikrinimo, kurio pagrindu buvo surašytas patikrinimo aktas, inicijavimo teisėtumo, nei dėl patikrinimo akte išdėstytų aplinkybių neatitikimo faktinėms aplinkybėms nebuvo įvertinti ginčijame Sprendime, taigi Sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog atsakovas tinkamai neįvykdė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-604-541/2020 nustatyto įpareigojimo ištaisyti klaidingai nurodytus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą. Pareiškėjo teigimu, šiuos pažeidimus galima buvo ištaisyti tik priėmus naują pavedimą atlikti patikrinimą, ko atsakovas nepadarė, o tai turi būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu. 2019 m. kovo 6 d. pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl pavedimo pagrindu surašytas 2019 m. kovo 20 d. Patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs ginčijamas šioje byloje Sprendimas yra neteisėtas. Vertina, kad ginčijamame sprendime nebuvo atliktas išsamus pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. pastabų dėl Patikrinimo akto vertinimas. Teigia, kad pareiškėjo papildomai pateikiamas į bylą išrašas iš VĮ „Registrų centras“ duomenų banko patvirtina, jog iškastas, įrengiant dirbtinį vandens telkinį gruntas, kuris liko nepamatuotas ir nepaskaičiuotas, yra iki šiol sandėliuojamas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra šalia sklypo, kuriame buvo kasamas dirbtinis vandens telkinys.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas neginčijo dėmesį, kad 2019 m. kovo 6 d. pavedime atlikti patikrinimą klaidingai nurodyti teisės aktų punktai, apibrėžiantys atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą. Tačiau pasak atsakovo, akivaizdu, kad patikrinimas atliktas ne gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą, bet turint informacijos dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams. Atsakovo teigimu, pavedime atlikti patikrinimą kaip teisinis patikrinimo pagrindas turėjo būti nurodytas ne Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 27¹.1 punktas, Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 31.1 punktas, bet Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 27¹.2 punktas, Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 31.2 punktas. Atsakovo nuomone, toks klaidingas teisės aktų punktų nurodymas pavedime atlikti patikrinimą neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris lemtų skundžiamo akto panaikinimą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendime minėto klaidingo teisės aktų punktų nurodymo taip pat nelaikė esminiu pažeidimu ir klausimo negrąžino į mokestinio patikrinimo pradžią ir nenurodė iš naujo surašyti pavedimą atlikti patikrinimą.
Taip pat paaiškino, kad pareiškėjui mokestis už valstybinius gamtos išteklius buvo paskaičiuotas remiantis „GIK projektai“ nustatytu iš pareiškėjo sklypų išvežto grunto tūriu. Pastaroji įmonė yra specializuota įmonė, teikianti markšeiderinių matavimų paslaugas, kuri ir atliko pareiškėjo iškastos kūdros matavimą bei apskaičiavo iškasto bei išvežto grunto tūrį. Atsakovas neturi jokio pagrindo abejoti jam pateiktais matavimų ataskaitos duomenų apskaičiavimais.
Pabrėžė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų įsiteisėjusia 2018 m. spalio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje faktas, jog pareiškėjas iškastą gruntą išvežė į kelio remonto vietą, yra konstatuotas.
Atsakovas nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Departamentas turėjo surašyti naują pavedimą atlikti patikrinimą, naujo pavedimo pagrindu vėl patikrinti pareiškėją ir tik tada spręsti klausimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Nurodo, kad jeigu būtų laikytasi tokios pareiškėjo išdėstytos pozicijos, tuomet būtų reikėję grįžti į mokestinio patikrinimo pradžią, surašyti naują patikrinimo aktą, gauti naujas pareiškėjo pastabas dėl naujojo patikrinimo akto ir po to spręsti dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Ginčijamame Sprendime yra papildomai pažymėta, kad vadovaujantis UAB „GIK projektai“ ataskaita, matavimai atlikti dviejuose pareiškėjo sklypuose. Tuo yra atsakyta į pareiškėjo pastabą, kad matavimai buvo atlikti tik dalyje jam priklausančio sklypo. Teigia, kad skundžiamame Sprendime buvo nurodyta, jog markšeiderinius matavimus atliko specializuota įmonė, teikianti markšeiderinių matavimų paslaugas, todėl Departamentas neturi jokio pagrindo abejoti minėtos įmonės specialistų pateiktų matavimų patikimumu. Todėl nurodo, kad tuo yra atsakyta į pareiškėjo 6-ą, 7-ą, 8-ą ir 9-ą pastabas. Nurodo, kad toks atsakymas į pastarąsias pastabas yra pakankamas, nes iš UAB „GIK projektai“ ataskaitos turinio akivaizdu, kad ją sudarė specialistai – geodezininkai, vietoje atlikę matavimus pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose taisykles.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kasant dirbtinį nepratekamą vandens telkinį, išgautas gruntas buvo naudojamas kelio remontui. Kadangi pareiškėjas iškastą statybinį gruntą naudojo ne savo reikmėms be Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnyje numatyto, Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir šio naudojimo nedeklaravo, jam pagrįstai buvo priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu.
Pažymėjo, kad UAB „GIK projektai“ ataskaitos aiškinamajame rašte yra konkrečiai išvardintos specialiosios techninės priemonės ir kompiuterinės programos, kurių pagalba pareiškėjo sklypuose buvo atliekami matavimai ir fiksuojami jų rezultatai, bei nurodyta, kad matavimai susieti su Lietuvos valstybinė koordinačių sistema LKS94 ir aukščių sistema LAS07. Nurodo, kad ataskaitos plane esančiame brėžinyje pavaizduota pareiškėjo sklypuose rasta iškasa ir visas rastas pakleistas bei susandėliuotas kaupuose gruntas, o lentelėje pateikti konkretūs grunto kiekių paskaičiavimai. Pažymi, kad pareiškėjas nėra atitinkamos srities specialistas, jo pastabos yra mėgėjiško pobūdžio pasvarstymai, todėl jie negali nei prilygti, nei kelti abejonių profesionalų sudarytos ataskaitos patikimumu.
Nurodė, kad Sprendime nurodyta, jog mokesčio už valstybinus gamtos išteklius tarifas, taikomas statybiniam gruntui, nustatytas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede. Tuo atsakyta į 10-ą pareiškėjo pastabą. Atsakovas mano, kad skundžiamo Sprendimo 3-iame puslapyje esminiais ir pakankamais argumentais atsakyta į pareiškėjo rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, taip pat nurodo, kad Sprendimo 1-ame ir 2-ame puslapiuose bei Patikrinimo akte aiškiai ir konkrečiai nurodytos teisės aktų nuostatos bei faktines aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui nustatoma pareigą sumokėti 14 346 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu. Todėl mano, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai nurodė, kad pareiškėjas, kritikuodamas UAB „GIK projektai“ ataskaitą, didžia dalimi remiasi iš interneto svetainės www.geoportal.lt gauta informacija, kuri tariamai rodo įvairius prieštaravimus, netikslumus, neatitikimus faktinei padėčiai. Tačiau, atsakovo vertinimu, visi www.geoportal.lt pateikiami duomenys niekaip negali sąlygoti UAB „GIK projektai“ kūdros kasimo vietoje atliktų matavimų teisingumo. Pažymi, kad pareiškėjo iš interneto svetainės www.geoportal.lt ištrauktose nuotraukose pavaizduoti taškų aukščiai virš jūros lygio nėra susieti su Lietuvos valstybine aukščių sistema LAS07, įsigaliojusia nuo 2016 m. sausio 1 d., kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 791 „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“ 2 punktu bei šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos valstybinės aukščių sistemos LAS07 nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašo 10 punktu privalo būti naudojama Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant geodezinę ir kartografinę veiklą ar kitą veiklą, kuriai reikia informacijos apie taškų aukščius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. AS-42, kuriuo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA37-53 ir pareiškėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 14 346 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamentas pagal 2019 m. kovo 6 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (16.5)-AD5-4029 pradėjo patikrinimą dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iškasto ir neteisėtai panaudoto grunto. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pagal suderintą su Aplinkos apsaugos agentūra leidimą, kasant nepratekamąjį vandens telkinį, dalį iškasto grunto iš telkinio išvežė į AB „Panevėžio keliai“ vykdomą aplinkkelio remonto vietą ties (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, kad mokestis už, neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, iškasus nepratekantį vandens telkinį ir išvežus dalį išgauto grunto į Panevėžio vakarinio aplinkkelio statybos remonto darbus, sudaro 14 346 Eur.
Atsižvelgus į tai Departamentas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. PA37-53 pareiškėjui priskaičiavo 14 346 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjas pateikė Departamentui raštą „Pastabos dėl patikrinimo akto“. Departamento direktorius 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 597 patvirtino 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA37-53.
Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. Departamento 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Departamento 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA37-53 (administracinė byla Nr. eI3-815-821/2020), 2020 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino 2019 m. gegužės 16 d. Departamento sprendimą ir įpareigojo Departamentą priimti naują sprendimą atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnių reikalavimus.
VAAT 2020 m. sausio 13 d. sprendime nurodė, kad atsakovas tik abstrakčiai nurodė, jog Departamente gautas 2019 m. balandžio 18 d. raštas „Pastabos dėl patikrinimo akto“, tačiau tame rašte išdėstytų pastabų detaliau nenagrinėjo, t. y. nepatvirtino ir/ar nepaneigė jų, nesiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais. Teismas taip pat nurodė, kad prie pastabų buvo pateikti ir papildomi duomenys (pridėtas žemės sklypo planas ir 16 fotonuotraukų), kurie taip pat nebuvo įvertinti. Teismas konstatavo, kad nesant pakankamo faktinių aplinkybių vertinimo, negalima paneigti pareiškėjo skundo argumentų, jog atsakovas privalėjo atlikti išsamų pareiškėjo pateiktų pastabų vertinimą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VAĮ numatytus objektyvumo ir gero administravimo principus, taip pat šiame įstatyme numatytus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas ir priimti sprendimą atitinkantį VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus ir ištaisyti klaidingai nurodytus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą.
Departamentas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. AS-42 patvirtino 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą, kuriuo buvo paskaičiuotas, už be nustatyta tvarka Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo išvežtą dalį išgauto gamtos išteklių (grunto) kiekį, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, kuris sudaro – 14 346 Eur.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į VAAT prašydamas panaikinti Departamento 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. AS-42, kuriuo buvo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas 2020 m. sausio 13 d. sprendimą įvykdė visiškai formaliai, t. y. priėmė naują sprendimą dėl patikrinimo akto, tačiau į teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendime nurodytus argumentus neatsižvelgė.
Taigi teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą vertins ar atsakovas Sprendime tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pateiktas pastabas ir priėmė sprendimą, atitinkantį VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinus gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ), Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose taisyklės (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-262 redakcija) bei kitų teisės aktų nuostatos.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
MUVGIĮ (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (1 dalis); vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede (2 dalis). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 13 punkte numatyta, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.
Nustatyta, kad ginčijame Sprendime atsakovas konstatavo, jog žemės sklypų savininkas M. A. įrengdamas kūdrą, pažeidė aukščiau minėto aprašo 13 punkto nuostatas, t. y. įrengiant dirbtinį vandens telkinį 5147 kub. m. iškasto grunto išvežė iš sklypų. Tokio telkinio eksploatacijai reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Grunto išgavimo atveju Leidimui prilyginamas grunto išteklių naudojimo projektas (toliau – Naudojimo projektas) (Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 32.1 papunktis). Sprendime pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „GIK projektai“ atlikus iškasto telkinio matavimo darbus, nustatytas iškasto grunto kiekis sudarė 8688 kub. m., iš sklypo išvežto grunto kiekis sudarė 5147 kub. m. Šį kiekį buvo leista iškasti turint suderinimą su aplinkos apsaugos institucija. Išvežus dalį iškasto grunto iš sklypo ir jį panaudojus aplinkkelio remonto darbams, buvo būtinas grunto išteklių naudojimo projektas.
Pareiškėjas su ginčija atsakovo Sprendimu nesutinka iš esmės motyvuodamas priimto sprendimo esminiais procedūriniais pažeidimais, sprendimo nemotyvuotumu. Taip pat teigia, kad atsakovas nesurinko pakankamai įrodymų, jog iš pareiškėjo sklypų iškastas gruntas ar jo dalis buvo išvežta ir panaudota Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos darbams atlikti, atsakovo užsakymu atlikti markšeideriniai matavimai, kuriais atsakovas Sprendime grindė iškasto grunto kiekį, yra netikslūs ir ydingi bei nepilni, todėl jais atsakovas vadovautis negalėjo. Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo nurodymą atsakovui ištaisyti klaidingai nurodytus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą.
Vertinant pareiškėjo argumentą dėl atsakovo pavedime atlikti patikrinimą netinkamai nurodytų teisės aktų atitinkamų straipsnių punktų ir teismo sprendimo įpareigojimo juos ištaisyti, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas atsakovo iš naujo priimto individualaus administracinio akto (Sprendimo), kurį pareiškėjas ginčija, teisėtumas ir pagrįstumas, o ne vertinama, ar tinkamai buvo įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-815-821/2020. Visų antra, atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje administracinėje byloje teismas panaikino atsakovo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą, konstatavęs, kad Departamentas neišnagrinėjo pareiškėjo pateiktų pastabų ir pareiškėjo prie pastabų pateiktų papildomų duomenų bei dėl jų sprendime nepasisakė, dėl to rezoliucinėje dalyje įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus. Taigi, pasisakyti dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo išsamumo, pareiškėjo pateiktų pastabų bei papildomų duomenų kontekste, Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra šios bylos teismo diskrecija.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje, vertindama pareiškėjo ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nekvestionuoja pareiškėjo nurodyto argumento, kad Departamentas pavedime atlikti patikrinimą nurodė netinkamus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atliko neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą, tačiau, įvertinusi bylos duomenis pažymi, kad faktinis pagrindas atlikti patikrinimą egzistavo (Departamento Panevėžio valdybos 2019 m. kovo 6 d. pavedime atlikti patikrinimą Nr. (16.5)-AD-4029 nustatyti pažeidimai, pareiškėjui kasant nepratekantį vandens telkinį ir Patikrinimo 2019 m. kovo 20 d. akte Nr. PA37-53 nustatytos faktinės aplinkybės). Šiuo atveju patikrinimas buvo atliktas turint informacijos dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ir neatitikti teisės aktų reikalavimų (VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 271.2 punktas, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 31.2 punktas), o ne Pavedime atlikti patikrinimą nurodyti atitinkamų teisės aktų punktai (VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 271.1 punktas, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 31.1 punktas).
Taigi, atsakant į pareiškėjo nurodytą argumentą, jog atsakovas neįvykdė ankstesnės instancijos teismo sprendimo nurodymo ištaisyti klaidingai nurodytus teisės aktų punktus, apibrėžiančius atlikto neplaninio patikrinimo teisinį pagrindą, sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teismas ankstesnėje byloje nevertino, jog klaidingas teisės aktų punktų nurodymas pavedime atlikti patikrinimą, yra esminis procedūrinis pažeidimas ir nenurodė iš naujo surašyti pavedimą atlikti patikrinimą, klausimą grąžinant į mokestinio patikrinimo pradžią.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje daro išvadą, jog Departamentas užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir pavedimo pagrįstumą, todėl klaidingas teisės aktų punktų Pavedime nurodymas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1-01 „Dėl markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės; ginčui aktuali redakcija) 5.1 papunktyje nustatyta, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius; markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus (Taisyklių 5.2 papunktis).
Skunde pareiškėjas teigia, kad UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai nebuvo tikslūs ir pilni. Pareiškėjas nurodė, kad markšeideriniai matavimai buvo atlikti tik dalyje pareiškėjui priklausančio sklypo, todėl nebuvo skaičiuojamas likusio grunto kiekis, kuris buvo paskleistas bei sandėliuojamas likusiame pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plote.
Teismas pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad markšeideriniai matavimai buvo atlikti tik dalyje pareiškėjui priklausančio sklypo. Iš į byloje esančios UAB „GIK projektai“ (duomenys neskelbtini) iškasos žemės sklypuose matavimo (2018 m. lapkričio 21 d.) ataskaitos matyti, jog markšeideriniai matavimai atlikti dviejuose pareiškėjo sklypuose atitinkamais kadastriniais numeriais. Tokiu būdu buvo įvertinta visa grunto paskleidimo teritorija. Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjo pateiktas sklypo planas patvirtina sklypo ribas ir jų išdėstymą, tačiau ne tai, kad buvo paskleistas ir kur buvo paskleistas ir sandėliuojamas iškastas gruntas. Iš UAB „GIK projektai“ ataskaitos turinio matyti, kad ją sudarė specialistai –geodezininkai, vietoje atlikę matavimus pagal Taisykles, ataskaitos plane esančiame brėžinyje yra pavaizduota pareiškėjo sklypuose esanti iškasa (kūdra) ir visas rastas paskleistas bei susandėliuotas kaupuose gruntas, o lentelėje pateikti konkretūs grunto kiekio paskaičiavimai.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kodėl UAB „GIK projektai“ atlikti makšeideriniai matavimai yra neteisingi. Pažymėtina, kad UAB „GIK projektai“ yra specializuota įmonė, teikianti markšeiderinių matavimų paslaugas ir turinti tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl vertintina, kad atlieka tinkamai ir teisingai markšeiderinius matavimus, kol leistinais ir patikimais įrodymais nėra įrodyta priešingai. Pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių 3 punktą markšeiderinius darbus turi teisę atlikti juridiniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, kuriuose dirba asmenys, turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti UAB „GIK projektai“ pateiktų matavimų patikimumų.
Pareiškėjo teiginiai, kad UAB „GIK projektai“ atlikti markšeideriniai matavimai nėra tikslūs ir pilni yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo asmenine nuomone todėl yra atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas turėjo teisę teikti įrodymus, t. y. savo iniciatyva sudaryti sutartį su kita specializuota įmone, teikiančia markšeiderinių matavimų paslaugas, tikslu dar kartą atlikti iškastos kūdros apmatavimą ir iškasto bei išvežto grunto tūrio apskaičiavimą, bei jos atliktų darbų ataskaitą teikti atsakovui, tačiau šia teise nesinaudojo. Taigi, vien atsakovo pateiktas žemės sklypo planas ir fotonuotraukos ir pareiškėjo pastabų subjektyvūs argumentai dėl UAB „GIK projektai“ atliktų markšeiderinių matavimų nepilnumo ir netikslumo nebuvo pagrindas atsakovui atlikti pakartotinius markšeiderinius matavimus, kaip tai teigia pareiškėjas.
Minėta, kad Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 13 punkte numatyta, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims.
Pareiškėjas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas pardavė ar kitaip perleido gruntą kitiems asmenims.
Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).
Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, o būtent: į paties pareiškėjo prieštaringus paaiškinimus dėl grunto išvežimo iš pareiškėjo sklypų, duotus Panevėžio apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-188-299/2018, nagrinėtoje pagal pareiškėjo M. A. skundą Departamentui dėl 2018 m. liepos 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-177-2018 panaikinimo. Iš byloje esančios įsiteisėjusios Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos minėtoje administracinio nusižengimo byloje, turinio matyti, kad vienu atveju pareiškėjas neigė, kad kasant vandens telkinį gruntas buvo išvežamas iš jo žemės sklypo, kitu atveju nurodė, kad dėl dažno važinėjimo įmonės darbuotojai galėjo susipainioti dėl darbų ir per klaidą išvežti gruntą; į Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes dėl pareiškėjo žemės sklype AB „Panevėžio keliai“ įsirengtos technikos saugojimo aikštelės, dėl grunto išvežimo fakto; į AB „Panevėžio keliai“ 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. S-223 Departamentui nurodytas aplinkybes, kad neatmeta galimybė, jog vairuotojai gavę pasiūlymą pasikrauti grunto arčiau, juo pasinaudojo, nors pati bendrovė jokių sutarčių su pareiškėju dėl grunto išvežimo nebuvo sudariusi, – daro išvadą, kad nurodytų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad gruntas iš pareiškėjo sklypų buvo išvežamas ir naudojamas Panevėžio aplinkkelio remontui. Vien tik tai, kad AB „Panevėžio keliai“ nebuvo sudarę su pareiškėju sutarčių dėl grunto pirkimo iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, nepaneigia kitais įrodymais nustatyto fakto, kad gruntą pareiškėjas perleido kitiems asmenims ir jis buvo išvežtas iš pareikėjo žemės sklypo. Pažymėti ir tai, kad pareiškėjas skunde kategoriškai neneigia grunto išvežimo fakto, tik apeliuoja į tai, jog atsakovas nesurinko pakankamai objektyvių įrodymų, apie išvežto iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo grunto kiekį.
Minėta, kad teismas šioje nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog atsakovas pareiškėjo išvežto grunto kiekį pagrįstai ir teisėtai nustatė leistinu įrodymu – UAB „GIK projektai“ atliktais markšeideriniais matavimais.
Pareiškėjas nurodo, kad patikrinus UAB „GIK projektai“ atliktų iškasto ir išvežto grunto tūrių apmatavimų teisingumą, pažymėtina, kad UAB „GIK projektai“ ataskaitoje nurodytas paskleisto ploto vidutinis storis (0,3 metro) yra neteisingas. Nurodo, kad tai yra akivaizdžiai matoma pasinaudojus sistema LAS07 ir atlikus matavimus geoportal.lt. Pareiškėjas teigia, kad 2009 m. skenuoto Lietuvos Respublikos paviršiaus aukščiais, atliekant markšeiderinius matavimus mažuose plotuose, remtis negalima, nes jie yra netikslūs.
Teismas pažymi, kad 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „GIK projektai“ ataskaitos aiškinamajame rašte nurodytos specialios techninės priemonės ir kompiuterinės programos, su kuriomis buvo atliekami matavimai ir fiksuojami jų rezultatai. Teismo vertinimu, UAB „GIK projektai“ atlikti matavimai ir fiksuoti jų rezultatai yra pagrįstai susieti su Lietuvos valstybine aukščių sistema LAS07, įsigaliojusia nuo 2016 m. sausio 1 d., kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 791 „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“ 2 punktu bei šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos valstybinės aukščių sistemos LAS07 nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašo 10 punktu privalo būti naudojama Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant geodezinę ir kartografinę veiklą ar kitą veiklą, kuriai reikia informacijos apie taškų aukščius.
Pareiškėjas pažymi, kad jo iškastas ir likęs po nepratekančio vandens telkinio iškasimo, turint suderintą leidimą, gruntas nebuvo skirtas statybos darbams, todėl šis gruntas negali būti prilygintas statybiniam gruntui, todėl jam netaikytinos mokesčio apskaičiavimo taisyklės, numatytos MUVGIĮ 6 straipsnyje.
Pagal Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 7.1 punktą gruntas (statybinis gruntas) yra statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis; grunto išteklių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančius grunto išteklius (Aprašo 7.2.papunktis). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84, 85 ir 90 dalis, inžineriniai statiniai patenka į statinių kategoriją, o statyba apima ir statinių remontą. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjo išgautas gruntas buvo naudojamas kelio remontui, todėl jis buvo pagrįstai yra laikomas statybiniu gruntu, todėl pareiškėjo argumentas, kad iškastas gruntas negali būti prilyginamas statybiniam gruntui yra nepagrįstas. Taigi, pažymėtina, kad statybinis gruntas yra MUVGIĮ 4 straipsnio 2 numatytas mokesčio objektas, todėl pareiškėjo išgautam gruntui yra taikomos mokesčio apskaičiavimo taisyklės numatytos MUVGIĮ 6 straipsnyje.
Pabrėžtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio ginčui aktualios redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamento 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. AS-42, kuriuo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA37-53 yra tinkamai motyvuotas ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas konstatuoja, kad atsakovas priimdamas Sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA37-53, visapusiškai atliko pareiškėjo pateiktų pastabų vertinimą. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iškasto grunto kiekį naudojo ne savo reikmėms be aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Lietuvos geologijos tarnybos leidimo (grunto išteklių naudojimo projekto) ir šio naudojimo nedeklaravo, todėl jam pagrįstai paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu. Departamentas aiškiai ir koncentruotai atsakė ir išanalizavo pareiškėjo pastabas ir priėmė teisėtą ir pagrįsta Sprendimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra netenkinamas, jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.