Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovei B. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. Š. ir E. Š. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydami iškeldinti atsakovę B. Š. iš jiems nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po tėvų mirties paveldėjo jų nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad brolis J. savo paveldėto turto dalį padovanojo sūnui E.. Teigė, kad bendru sutarimu jie leido paveldėtuose pastatuose gyventi atsakovei B. Š., jokios sutarties su ja nesudarė. Tvirtino, kad pastebėjo, jog turtas tinkamai neprižiūrimas, jam reikalingas remontas. Atvykę į sodybą negalėjo patekti į gyvenamąjį namą, nes kambariai buvo užrakinti. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. pavasarį jie liepė atsakovei nedirbti žemės ir išsikraustyti iš pastatų, tačiau jų prašymo atsakovė nepaisė ir apsėjo žemės sklypus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino atsakovę B. Š. iš E. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės ieškovui E. Š. 139,00 Lt žyminį mokestį ir 13,62 Lt pašto išlaidas valstybei. Nurodė, kad šalys nesudarė nuomos sutarties dėl ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto nuomos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad gyvenamąjį namą reikia remontuoti. Pažymėjo, kad pati atsakovė patvirtino, jog durys yra užkaltos plokšte, todėl sprendė, kad teisėti nekilnojamojo turto savininkai (ieškovai) negali nekilnojamojo turto naudoti pagal paskirtį. Pabrėžė, kad atsakovė nepagrindė įrodymais savo teiginių dėl netinkamo turto padalijimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi kitą nekilnojamąjį turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) B. Š. prašo pakeisti sprendimą ir papildomai nurodyti, kad iškeldinimas būtų vykdomas nuo 2013-05-01. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nekilnojamąjį turtą ieškovas E. Š. paveldėjo neteisėtai. Tvirtinama, kad nuo 2004 m. apeliantė gyvena pastatuose, juos ir ieškovų žemės sklypą prižiūri, ir ieškovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog gerino pastatų būklę. Pažymi, kad jai nuosavybės teise priklausantis turtas yra blogos būklės, 2009-05-26 yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomeninėms poreikiams procedūra. Atkreipia dėmesį, kad ieškovų ūkiniuose pastatuose laiko gyvulius, ir persikraustymas yra sunkus.

Atsiliepdami į apeliacinį skundą ieškovai E. Š. ir E. Š. prašo skundą atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad skundo teiginiai yra prieštaringi, apeliantė siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymima, kad atsakovė konfliktuoja, neleidžia ieškovams patekti į pastatus. Pabrėžiama, kad apeliantė klaidina teismą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto, kadangi jos name gyvena jos dukra su vaikais. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė nesutiko bylą išspręsti taikiai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) B. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir skundo patikslinimo.

Šiaulių apygardos teisme 2012-12-03 gautas apeliantės atstovės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir apeliacinio skundo patikslinimo, ir jame prašoma panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašyme teigiama, kad Raseinių rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla, ir joje ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. O šio kodekso 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog apeliantė negali pildyti savo skundo, jame nurodydama naujas aplinkybes.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantė, atstovaujama advokatės, kartu su skundu pateikė teismui naujus įrodymus, tačiau skunde nesuformulavo prašymo priimti šiuos naujus įrodymus, o prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, todėl teisėjų kolegija šių įrodymų nevertina ir pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Raseinių rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla dėl 2005-05-28 paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, nesuponuoja išvados, jog ieškovų ginčo turto nuosavybės teisės yra paneigtos.

Dėl nuosavybės teisių

Byloje nustatyta, kad atsakovė nesant sudarytos rašytinės nuomos sutarties gyvena ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose (4–8 b. l.), ir vengia įvykdyti ieškovų reikalavimą išsikeldinti iš užimamų pastatų (2–3, 20–22, 39–42 b. l.).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės apeliantės skunde nurodyti teiginiai dėl ieškovų žodžiu išreikšto sutikimo apeliantei apsigyventi ginčo pastatuose, gyvenimo juose trukmės, ieškovų, kaip pastatų bendraturčių, pareigų, atsakovės turto būklės.

Pagal LR Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o šio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės teorijos požiūriu nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas. Taigi subjektinė nuosavybės teisė yra absoliutaus teisinio santykio, kuriame savininkui priešpriešinami visi kiti asmenys, privalantys susilaikyti nuo šios teisės pažeidimų, elementas (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantė negali riboti ar drausti ieškovams disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais. Kolegija atmeta apeliantės teiginius dėl paveldėjimo proceso neteisėtumo, kadangi tai nėra šios bylos skundo dalyku. Be to, pati apeliantė skunde nurodė, kad neginčija ieškovų nuosavybės teisių.

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo

Apeliantės skundo turinys patvirtina, kad apeliantė iš esmės skundu siekia iki 2013-05-01 atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau proceso įstatymas suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Ši teismo teisė įgyvendinama nustatant bylą pralaimėjusiam asmeniui (skolininkui) terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujantiems byloje asmenims prašant ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Visų pirma, kolegija pažymi, kad apeliantė nereiškė prieš tai minėto prašymo pirmosios instancijos teismui.

Antra, apeliantė nepaneigė skundžiamo teismo sprendimo įvykdymo galimybių stokos ir nepagrindė būtinumo atidėti sprendimo įvykdymą.

Trečia, bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė nesutiko su ieškovų pasiūlymais ginčą išspręsti taikiai ir išsikeldinti iki 2012-03-01 (36, 39–42 b. l.), todėl, teisėjų kolegija, įvertindama tai, jog byloje nenustatyta kliūčių apeliantei įvykdyti teismo sprendimą, sprendžia, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovų teisėtus lūkesčius ir nepagrįstai nutolintų sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes byla nėra didelės apimties, nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (ta pati advokatė atstovavo ieškovų interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokatės darbo sąnaudos nebuvo didelės, į atsiliepimo trijų lapų turinį, kuriame neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.11. punktą, pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalūs užmokesčio dydis yra 1.5 MMA. Taip pat įvertindama tai, kad ieškovų atstovė atstovaujamųjų vardu pateikė vieną bendrą atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir tai, jog skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad ieškovų (kiekvieno) atstovo pagalbos išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas nuo 600 Lt iki 300,00 Lt (CPK 93, 98 str.). Kolegijos nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovams E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.