- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- I1-5877-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00031-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1–4).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, kadangi dušo čiaupai nebuvo atskirti pertvaromis, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai nusiprausti, nuolatos jautė nešvarumo jausmą, kiti nuteistieji iš jo tyčiojosi ir jį žemino. Dėl privatumo neužtikrinimo į dušą eidavo retai, nors dirbdavo ir po darbo jautėsi nešvarus. Dėl privatumo duše neužtikrinimo pareiškėjas nuolat patirdavo diskomfortą, jautėsi prislėgtas, pablogėjo tarpusavio bendravimas su kitais nuteistaisiais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–14).
Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė (Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 metų spalio mėnesio). Be to, pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo pareiškėjui priteisti už tai piniginė kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
Pažymi, jog atsakovė neturi duomenų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d. pareiškėjas būtų dirbęs, todėl jo argumentai dėl darbo turėtų būti vertinamai kaip neatitinkantys tikrovės. Vertinant kiek kartų pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. naudotis dušu galėjo du kartus per savaitę.
Akcentuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti neturtinė žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu bendro naudojimo duše nebuvo pertvarų.
Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Tačiau LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje pertvaros dušinėje buvo įrengtos tik nuo 2022 m. spalio mėnesio.
Taip pat paminėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8486-414/2023 tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. spalio 13 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu bei priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. birželio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą LVAT praktiką, yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog po darbo vakarais Pravieniškių PN-AK negalėdavo nusiprausti, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d. būtų dirbęs, todėl šie argumentai atmestini.
Pareiškėjas taip pat pažymi, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, jautėsi prislėgtas, pablogėjo tarpusavio bendravimas su kitais nuteistaisiais.
Teismas atkreipia dėmesį tai, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam mastą, intensyvumą, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 16 d. pažyma Nr. RV-22-547 patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, nesikreipė.
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d.) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią LVAT teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, t. y. kad pažeidimas truko trumpą laiko tarpą - tik tris mėnesius (nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 28 d.), kad pažeidimas nebuvo intensyvus (kasdienis), nes pareiškėjas dušu galėdavo naudotis du kartus per savaitę, į tai, kad byloje nėra duomenų apie šio pažeidimo pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai sukeltas neigiamas, ilgalaikes pasekmes, bei tai, kad pareiškėjui Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8486-414/2023 už analogišką pažeidimą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. spalio 13 d. jau priteisė 450 Eur žalos atlyginimą, konstatuoja, kad pats pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismą.