Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. A. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui R. N. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su J. A.. Priteisti iš R. N. jo nepilnamečiui sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (36 mėn.), skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį. Priteisti iš R. N. jo nepilnametei dukrai O. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 2 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) laikotarpį (29,5 mėn.), skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį. Priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1–3).

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, teismo šaukimas jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo šeimos nariui.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 36) nurodė, kad socialinių paslaugų skyrius ieškovės šeimai teikia socialines paslaugas dėl socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo. Prieštarauti ieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina ir priteisti išlaikymą iš tėvo, neturi pagrindo. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo liudijimas ir gimimo įrašas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 10). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką T. N., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad ieškovė iš viso turi tris nepilnamečius vaikus (el. b. l. 12). Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). Pažymos apie pajamas patvirtina, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams (el. b. l. 14–17). D. N. lanko darželį (el. b. l. 9). Iš teismo išreikalautų duomenų matyti, kad atsakovas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, transporto priemonių, nekilnojamo turto, neturi (el. b. l. 20, 21). Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ieškovė augina dar vieną mažametį vaiką. Ieškovės gaunamos pajamos yra 515,90 Eur, jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ieškovė neturi. Byloje pateikta 2018 m. spalio 8 d. mobiliosios komandos išvada (el. b. l. 37–39), kurioje nurodyta, kad ieškovė gyvena bute, kuris priklauso sugyventinio H. N. mamai, vaikams skirtas atskiras kambarys, namuose švaru, tvarkinga.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Ieškovei padeda sugyventinio motina ir jos pačios motina. Vaikams gyvenant kartu su ieškove, pagal galimybes yra užtikrinamos reikiamos sąlygos vaikų gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovė vaikus prižiūri ir augina nuo gimimo. Vaikai pagal galimybes yra materialiai aprūpinti ir prižiūrimi. Ieškovė gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams, iš viso 515,90 Eur. Ieškovės ir vaikų ryšys yra stiprus, nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su ieškove atitinka vaikų interesus ir poreikius. Atsakovas nuo vaikų gimimo yra nusišalinęs nuo jų auginimo, neteikia jiems išlaikymo. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl manytina, kad ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sutampa, ginčo dėl šio klausimo išsprendimo tarp šalių nėra.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Atsakovas nepareiškė prieštaravimų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Patikrinus Liteko sistemoje ir iš teismui pateiktos mobiliosios komandos išvados nustatyta, kad ieškovė patiria sunkumų augindama vaikus, tačiau jai yra teikiamos socialinės paslaugos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šiuo metu netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 200,00 Eur kas mėnesį.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaikų gimimo neteikia jiems jokio išlaikymo. Duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, byloje nėra. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad išlaikymas turi patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Ieškovė savo pareigas vaikams pagal savo galimybes vykdo pakankamai. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė.

Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys jų amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei, kurios turtinė padėtis yra sunki, ji augina tris nepilnamečius vaikus. Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaikų poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaikais, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo laikomi pagrįstais ir tenkinami – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki jų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą motina J. A., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Teismas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas – naikintinos teismo sprendimu, o sumos sumokėtos pagal šią nutartį bus įskaičiuotos vykdymo proceso metu.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (36 mėn.), skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį. Priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 2 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) laikotarpį (29,5 mėn.), skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Taigi būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovas nuo vaikų gimimo neteikia jiems išlaikymo, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus (36 mėn.), skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį ir nepilnametei dukrai – 2 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už (duomenys neskelbtini) laikotarpį (29,5 mėn.), skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės ieškinys tekintinas visiškai.

Ieškovei sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba (el. b. l. 4–7).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 108,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 147,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio ((3 600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) + (2 950,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.)). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 255,00 Eur (108,00 Eur + 147,00 Eur) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. l. 54) patvirtina, kad, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 217,75 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos 217,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 3 600,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai O. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 2 950,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiams vaikams D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 255,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 217,75 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.