Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po 2023-01-01 reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) direktoriaus 2022-12-21 rašto Nr. 7-7195 „Dėl prašymo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-02-08 sprendimo Nr. 2S-304, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus rašto, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022-12-05 pateikė įstaigos administracijai prašymą Nr. 21(12)-127 dėl trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos, kuriame nurodė, kad pageidaujama trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuo 2022-12-24 11.00 val. iki 2022-12-27 11.00 val. (b. l. 18). Prie prašymo nuteistasis pridėjo žmonos sutikimą jį priimti gyventi trumpalaikių išvykų metu, patvirtintą Utenos miesto seniūnijos seniūno pavaduotojos, pavaduojančios seniūną, bei valstybės įmonės „Mūsų amatai“ informacinį pranešimą, kad 2022 m. gruodžio 24–27 dienomis numatytos laisvos nuo darbo dienos.

Pravieniškių PN-AK direktorius 2022-12-21 raštu Nr. 7-7195 informavo pareiškėją, kad 2022-12-12 vykusio Nuteistųjų trumpalaikių išvykų iš pataisos įstaigos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikoje gyvenančius artimuosius giminaičius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsniu, komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio metu nutarta nesuteikti pareiškėjui teisės trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, kadangi pareiškėjas neatitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto, tai yra nenustatyta pažanga (b. l. 50).

Nesutikdamas su pateiktu atsakymu, šį Pravieniškių PN-AK direktoriaus atsakymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjas 2023-01-11 skundu apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2023-02-08 sprendimą Nr. 2S-304 „Dėl nuteistojo M. Ž. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 11), kuriame konstatavo, jog 2022-12-21 pateiktas Pravieniškių administracijos atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nėra išsamus ir paremtas teisiniais ir faktiniais bei dokumentiniais pagrindimais, kuo remiantis buvo prieita prie išvados, jog nenustatyta pažanga. Taip pat atsakymas buvo pateiktas nesilaikant VAĮ 3 straipsnio 5 punkto – išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį. Todėl pareiškėjo skundas buvo laikomas pagrįstu. Tarnyba pasiūlė Kalėjimo administracijai prašymą dėl trumpalaikės išvykos nagrinėti iš naujo, vertinant visą sprendimo priėmimui įtakos turinčią informaciją ir sprendimo priėmimą pagrindžiant teisiniais ir dokumentinėje medžiagoje fiksuotais argumentais bei motyvais, bei pateikti atsakymą, atitinkantį VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Tačiau pareiškėjas nesutinka su minėtu sprendimu, tvirtina, jog Tarnybos 2023-02-08 atsakymas į skundą yra neišsamus ir paviršutiniškas, kadangi buvo nagrinėta tik maža dalis skunde pateiktų esminių ir daugiausia klausimų keliančių faktų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Todėl, Kalėjimų departamentui nepatenkinus jo skundo iš esmės (nepriėmus sprendimo, kurio skundu siekė pareiškėjas), pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu perkėlė ginčą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-12-21 rašto Nr. 7-7195 į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-533-520/2022).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (suvestinė redakcija nuo 2022-07-01 iki 2022-12-31) 104 straipsnio 1 dalimi, pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla.

To paties straipsnio 8 dalis numato, kad trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos datą, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, nustato ir klausimą dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-10-12 įsakymu Nr. V-445 „Dėl nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įstaigoje buvo patvirtintas Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis minėto aprašo 10 punktu, prašyme nuteistasis nurodo trumpalaikės išvykos suteikimo datą, laiką, adresą ir kontaktinį telefono numerį, kuriuo išvykos metu su nuteistuoju bus galima susisiekti. Kartu su prašymu nuteistasis pateikia pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba artimo giminaičio sutikimą priimti gyventi, kuris turi būti patvirtintas notaro arba seniūno, arba savivaldybės išduotą pažymą dėl galimybės apsigyventi socialiniame būste pas artimuosius. Taip pat nuteistasis turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad prašomos išvykos dienomis jam suteiktos laisvos nuo darbinės / mokymosi veiklos ar darbo dienos (t. y. darbdavio išduotą pažymą, ant prašymo užrašytą darbdavio vizą, darbdavio sutikimą, darbo grafiką ar kt. dokumentą).

Aprašo 14 punktas nustato, jog komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą bei Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, priima šiuos sprendimus: 14.1. teikia siūlymą įstaigos direktoriui suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką, kai nustatoma, kad nuteistasis atitinka BVK 104 straipsnyje nustatytas sąlygas; 14.2. grąžinti prašymą ir dokumentinę medžiagą Resocializacijos skyriaus būrio specialistui (priėmusiam nuteistojo prašymą), kai nustatoma, kad nuteistasis neatitinka BVK 104 straipsnio nustatytų sąlygų arba komisijai pateikti ne visi Aprašo 10 punkte nurodyti dokumentai.

Kaip minėta, pareiškėjas prie savo 2022-12-05 prašymo administracijai pateikė žmonos sutikimą priimti gyventi trumpalaikių išvykų metu, patvirtintą Utenos miesto seniūnijos seniūno pavaduotojos, pavaduojančios seniūną, (b. l. 52) bei valstybės įmonės „Mūsų amatai“ informacinį pranešimą, kad 2022 m. gruodžio 24–27 dienomis numatytos laisvos nuo darbo dienos.

Komisijai, svarstančiai klausimus dėl trumpalaikių išvykų iš pataisos įstaigos suteikimo nuteistiesiems, buvo pateikti šie duomenys: pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus; Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus; teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys (b. l. 55–62).

Byloje esančioje 2023-03-23 pažymoje Nr. RV-23-2449 „Dėl nuteistojo M. Ž.“ nurodoma, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, remiantis OASys vertinimo metodika, 2022 metais buvo vertinta du kartus, t. y. 2022-02-04 (buvo nustatyta aukšta rizika) bei 2022-05-16 (buvo nustatyta vidutinė rizika). Palyginus šiuos du vertinimus, atkreipiamas dėmesys, jog rizikos mažėjimą lėmė ne aktyvūs pareiškėjo veiksmai, nukreipti į kriminogeninių poreikių valdymą, o gauta pažyma apie patvirtintą gyvenamąją vietą (t. y. „<...> 2022 m. balandžio 19 d. įstaigoje gautas I. S. sutikimas, kuriame nurodoma: „<...> aš, I. S., <...> sutinku, kad M. Ž., <...> grįžęs iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, <...> apsigyventų pas mane adresu (duomenys neskelbtini) <...>“) (b. l. 63).

Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, 2022-05-16 vertinimo metu pareiškėjui buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių PN-AK vertinimu, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ne dėl paties pareiškėjo veiksmų. Teismas pažymi, jog, pagal BVK 104 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų, kurią turi atitikti nuteistasis, atliekantis bausmę pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis ir turintis teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, yra ta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, pareiškėjo prašymo parvykti namo pateikimo dieną, t. y. 2024-12-05, nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, tačiau Komisija konstatavo, jog pareiškėjas nedaro pažangos. Be to, nei skundžiamame Pravieniškių PN-AK sprendime, nei Komisijos 2024-12-12 posėdžio protokole nėra nurodomi jokie argumentai ar nuorodos į dokumentinę medžiagą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas neatitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. nepagrindžiama išvada, jog pareiškėjas nedaro pažangos. Paaiškinimus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyrius Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriui pateikė jau minėtame 2024-03-23 rašte (b. l. 63), t. y. po to, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Teismo vertinimu, 2022-12-21 Pravieniškių PN-AK sprendimas Nr. 7-7195 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nėra išsamus ir paremtas teisiniais ir faktiniais duomenimis. Pažymėtina, jog VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-990/2007); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014, 2024-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ginčijamas Pravieniškių PN-AK sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ant pareiškėjo 2022-12-05 prašymo buvo uždėta viza „Komisija siūlo suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką, nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio reikalavimus“, kuri yra užbraukta, nurodant, jog „Komisija grąžina prašymą ir dokumentinę medžiagą Resocializacijos specialistui, nepateikti visi tvarkos 10 punkte nurodyti dokumentai“. Iš byloje esančio posėdžio protokolo matyti, kad Komisija 2022-12-12 posėdyje nusprendė nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos, kadangi nuteistasis neatitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, t. y. nenustatyta pažanga. Tokius pačius motyvus Pravieniškių PN-AK administracija nurodo ir skundžiamame sprendime. Tokie viešojo administravimo subjekto klaidinantys sprendimai, teismo vertinimu, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam atsakomybės už priimtus sprendimus principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nemotyvuotas, toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1, 5 dalyse keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Panaikinus Pravieniškių PN-AK 2022-12-21 atsakymą Nr. 7-7195, naikintinas ir 2023-02-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas Nr. 2S-304 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, nes jį priimant nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas ir taip pažeistos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai (neveikimas) – priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas; žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų, diskomfortą, nusivylimą bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo patyrė dvasinių išgyvenimų, nusivylimą, bejėgiškumą. Byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023-11-17 pažyma patvirtina, kad nuo 2022-12-01 iki 2023-02-28 pareiškėjas vieną kartą (2022-01-24) lankėsi pas psichologą. Šios konsultacijos metu pareiškėjas išsakė nusiskundimus dėl psichologinės būsenos pablogėjimo, pykčio, beviltiškumo jausmo, kuriuos sukėlė tai, jog buvo gavęs leidimą išvykti 3 paroms ir po kelių dienų leidimas atšauktas (b. l. 164). Byloje taip pat nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad būrio viršininkė K. M., kaip ir kitus tą dieną svarstytus nuteistuosius, informavo pareiškėją apie Patariamosios komisijos teigiamą sprendimą suteikti jam trumpalaikę išvyką. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas buvo suklaidintas, pažeidžiant jo pagrįstus lūkesčius išvykti trumpalaikei išvykai į namus, pasimatyti su artimaisiais metinių švenčių laikotarpiu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėjas dėl neteisėto ir nepagrįsto sprendimo patyrė neturtinę žalą. Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, turėjo bylinėtis, todėl, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Tačiau prašoma priteisti 1 000 eurų suma yra neadekvati pažeidimui kompensuoti. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur suma, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma jam priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po 202 -01-01 reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) 2022-12-21 sprendimą Nr. 7-7195 „Dėl prašymo“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-02-08 sprendimą Nr. 2S-304 „Dėl nuteistojo M. Ž. skundo išnagrinėjimo“.

Priteisti pareiškėjui M. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui M. Ž. iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 30 Eur (trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.