Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos Rėzeknės teismo prašymą dėl Latvijos Respublikos Rėzeknės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo J. Š., (duomenys neskelbtini) pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, dalies, kuria nuspręsta iš J. Š. Valstybinės pajamų tarnybos naudai išieškoti 189 251,74 eurų turtinės žalos atlyginimą, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Latvijos Respublikos Rėzeknės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 2 d., J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis, nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. būdamas ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – SIA) (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu ir valdybos nariu, vengė sumokėti 189 251,74 eurų mokesčių ir jiems prilygintų prievolių, padarydamas valstybei didelę žalą. Minėtu sprendimu nuspręsta, be kita ko, iš J. Š. Valstybinės pajamų tarnybos naudai išieškoti 189 251,74 eurų turtinės žalos atlyginimą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Latvijos Respublikos Rėzeknės teismo prašymas pripažinti 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš J. Š. Valstybinės pajamų tarnybos naudai išieškoti 189 251,74 eurų turtinės žalos atlyginimą, ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, kad J. Š. turi atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje UAB „Paysera LT“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Prašydama pripažinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš J. Š. Valstybinės pajamų tarnybos naudai išieškoti 189 251,74 eurų turtinės žalos atlyginimą, ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nurodo besivadovaujanti Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR).

4. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2T-76-553/2023 sprendė analogiško pobūdžio Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą: prašomu pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimu suinteresuotas asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje dėl mokesčių ir jiems prilygintų mokėjimų vengimą, iš suinteresuoto asmens Latvijos Respublikai buvo priteistas žalos atlyginimas; išieškojimo metu buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo turi banko sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje UAB „Revolut Payments“.

5. 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje Nr. 2T-76-553/2023 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė suinteresuotam asmeniui buvo pritaikyta dėl mokestinių prievolių valstybei nevykdymo. Mokestiniai teisiniai santykiai yra viešosios teisės dalis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023), taigi nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio reglamento taikymo sritį, nustatyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii). Nors nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl suinteresuoto asmens nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pvz., ES valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017), taigi sprendžiant dėl galimybės taikyti Reglamentą Nr. 1215/2012 konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui, turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-67/2013). Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis buvo panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento Nr. 1215/2012 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Ginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą galima tik kreipiantis su prašymu nepripažinti ir nevykdyti teismo sprendimo dėl konkrečių Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 2 dalį, bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje. Vadovaudamasis minėtais argumentais Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad teismo sprendimai, patenkantys į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais, o Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai išaiškino teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

6. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2T-76-553/2023 spręsta teisinė situacija yra analogiška nagrinėjamai šio proceso metu: prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikytinos ne Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR, bet Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos - Latvijos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikoje veikiantį antstolį ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,

nutaria:

Palikti nenagrinėtą Latvijos Respublikos Rėzeknės rajono teismo prašymą dėl Latvijos Respublikos Rėzeknės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, dalies, kuria nuspręsta iš J. Š. Valstybinės pajamų tarnybos naudai išieškoti 189 251,74 eurų turtinės žalos atlyginimą, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.