Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. R. priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad šalys 2009-03-24 pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui dviejų mėnesių laikotarpiui su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis ieškovas paskolino 9500,00 Eur sumą. Pinigų gavimas buvo patvirtintas atsakovo parašu.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo

6. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 ).

7. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 ).

8. Taigi bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2009-03-24 sudarė rašytinės formos paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas 2 mėnesių laikotarpiui pasiskolino iš ieškovo 9500,00 Eur su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis. Taip pat atsakovo parašu patvirtinta aiški ir nedviprasmiška aplinkybė, kad jis pinigus gavo, t. y. užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis suteikė atsakovui 9500,00 Eur paskolą. Šias aplinkybes atsiliepime į ieškinį patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog paėmė pinigus iš ieškovo. Be to, iš sutarties turinio matyti, kad šalis susitarė ne tik dėl paskolos sumos ir skolinimosi laikotarpio, tačiau ir dėl mėnesinių palūkanų dydžio, taip pat skolininkas nurodė, kad paskolos grąžinimas garantuojamas kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu.

10. Teismas atmeta atsakovo teiginius dėl paskolos suteikimo bendram verslui ar atsakovo individualiai įmonei. Iš paskolos sutarties turinio matyti, kad paskola suteikta atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Sutartyje nėra jokių sąlygų, parodančių šalių bendrą siekį lėšas panaudoti bendrai veiklai. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-227-440/2016 nagrinėjo S. R. individualios įmonės bankroto procesą ir ieškovas į bylą nebuvo įtrauktas kaip įmonės kreditorius. Pažymėtina, kad teismas teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovui pateikti buhalterinius, finansinius duomenis, parodančius paskolos suteikimo atsakovo individualiai įmonei faktą, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių tai parodančių įstatymo nustatyta tvarka įformintų dokumentų (2019-09-10 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 20 sek. – 1 val. 2 min. 15 sek.). Teismas sprendžia, kad atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

Dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

11. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

12. Apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).

13. Taigi, sprendžiant dėl sandorio, sudaryto dėl šalių valios trūkumų, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

15. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą pagal šalių 2009-03-24 sudarytą paskolos sutartį. Atsakovas, ginčydamas su ieškovu sudarytą paskolos sutartį, be kita ko, teigė, kad ši šalių sudaryta sutartis yra apsimestinis sandoris, faktiškai šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal apsimestinę paskolos sutartį ieškovas realiai nesuteikė atsakovui jokios paskolos. Teismas pažymi, kad atsakovas, įrodinėdamas aplinkybes, kad 2009-03-24 sudaryta paskolos sutartis buvo apsimestinė, nepateikė jokių tai parodančių įrodymų. Teismas, įvertindamas bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, parodančių, jog tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia buvo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Minėta, kad paskolos sutartyje, be kita ko, įtvirtinta atsakovo prievolė mokėti mėnesines palūkanas paskolos davėjui. Sutartyje nėra jokių sąlygų dėl lėšų panaudojimo atsakovo individualios įmonės veikloje. Byloje nustatyta, kad suteikęs paskolą atsakovui, ieškovas netapo šios įmonės dalyviu. Atsakovas, būdamas individualios įmonės vadovu ir turėdamas finansinių sandorių sudarymo patirtį, neįrodė, kad ginčijamas sandoris turėjo jo valios ydingumo požymių. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina aplinkybes, jog atsakovas kaip fizinis asmuo sudarydamas iš esmės analogišką 2005-08-18 paskolos sutartį ir anksčiau skolinosi lėšas iš ieškovo ir šios sutarties ydingumo taip pat neginčijo. Atsakovas, žinodamas paskolos sutarties sudarymo faktą, iki ieškovo kreipimosi į teismą, neginčijo šios sutarties. Be to, kai minėta, pirminiuose procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažino pinigų pagal paskolos sutartį gavimo faktą.

16. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali 2009-03-24 paskolos sutarties kvalifikuoti kaip apsimestinį sandorį.

Dėl palūkanų

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.874 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad paskolos gavėjas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, sutartas arba įstatymo nustatytas pelno palūkanas privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).

18. Taigi šiuo atveju atsakovui (paskolos gavėjui) pažeidusiam prievolę laiku grąžinti paskolą, teko pareiga mokėti ieškovui (paskolos davėjui) sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą. Pažymėtina, kad pats ieškovas nuo 48 proc. iki 8 proc. sumažino sutartas metines palūkanas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo papildomai mažinti minėtas palūkanas, jų dydžio neginčijo ir atsakovas.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos palūkanos teismų praktikoje vadinamos „procesinėmis“, pagrindas jas priteisti yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Taigi skolininkui, naudojančiam kreditoriaus lėšas, kai kreditoriaus interesai yra pažeidžiami pastarajam patiriant nuostolių dėl skolininko delsimo sumokėti visą skolą ir naudojimosi nesumokėta kreditoriui skolos dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu kyla pareiga mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

20. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atitinka teisinį reglamentavimą ir yra pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Bylos duomenimis, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 391,00 Eur žyminis mokestis (už pareiškimo dėl teismo įsakymo, ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą) ir 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Advokato pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos (CPK 79 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9500,00 Eur skolą ir 6175,00 Eur palūkanas, 13 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15675,00 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. kovo 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 391,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.