Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. R. individualios įmonės savininko S. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. R. individualiai įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjo S. R. individualios įmonės (toliau – IĮ) savininko S. R. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. R. IĮ. Pareiškime įmonės savininkas ir vadovas nurodė, kad atsakovė yra nemoki, neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad 2007 metais įmonei buvo suteiktas kreditas 100000,00 Lt iš AB SEB banko. Kreditas buvo suteiktas apyvartinių lėšų papildymui. Kredito grąžinimo termino pabaiga 2008 metai. Pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, bankas nesutiko jo pratęsti ir pareikalavo grąžinti visą kreditą. Tuo metu prasidėjus ekonomikos sunkmečiui sumažėjo įmonės veikslo apyvarta, neliko galimybės grąžinti paskolą, bankas pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą. 2011 metais antstolei pardavus pareiškėjui asmeniškai priklausantį turtą buvo padengtas įsiskolinimas bankui. Per tą laiką kol vyko teisminiai procesai ir skolos išieškojimo procedūros, įmonės apyvarta dar labiau sumažėjo, išaugo skolos kitiems kreditoriams bei valstybės institucijoms. Šiai dienai atsakovės skolos siekia 249470,34 Lt, įmonė nekilnojamojo turto neturi, atsargos ir mažavertis inventorius sudaro apie 2000,00 Lt. Debitorinės skolos sudaro 67604,22 Lt, kurių didžiausias debitorius UAB „Liona“ (skola 58607,40 Lt) šiuo metu nevykdo veiklos, todėl išsireikalauti skolos grąžinimo nėra galimybės. Kiti įmonės kreditoriai taip pat nenoriai dengia savo įsiskolinimus. Prašo skirti įmonės administratoriumi UAB „Bankroto vizija“ (2-3 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės savininkas (įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), įmonės vadovas.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita.

Įmonės vadovo ir savininko S. R. nurodytas pareiškime aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. vasario 14 d. (4, 29-30 b.l.). Atsakovė nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi (26-27 b.l.). Debitorinės skolos sudaro 67604,22 Lt (12 b.l.). VĮ Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis didžiausias atsakovės debitorius UAB „Liona“, kurio skola atsakovei sudaro 58607,40 Lt, ilgiau nei 24 mėnesius registro tvarkytojui yra nepateikęs metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, atsakovės materialus turtas - atsargos ir inventorius sudaro 2000,00 Lt (2 b.l.). Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, atsakovė 2014 m. spalio 1 d. valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo skolinga 67288,61 Lt, įmonė paskutinį mokėjimą atliko 2014 m. rugpjūčio 19 d. 2014 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, VSDFV Šiaulių skyriui atsakovė buvo skolinga 39,98 Lt privalomojo sveikatos draudimo delspinigių, įmonė įmokas mokėjo iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjo pateiktais duomenimis, 2014 m. rugsėjo 30 dienai atsakovės įsiskolinimas kitiems kreditoriams sudarė 188276,26 Lt sumą. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės skolos kreditoriams susidariusios nuo 2006 metų, pvz. įsiskolinimai kreditoriams UAB „Serneta“, UAB „DNP prekyba“ susidarė nuo 2006 metų, įmonėms UAB „ABC grupė“, UAB „Apavikta“ nuo 2007 metų. Iš metinės pelno mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovės pelnas po nuostolių atskaitymo sudarė 2642,00 Lt (10 b.l.). Iš metinės pelno mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad atsakovės mokestinio laikotarpio veiklos pelnas po nuostolių atskaitymo sudarė 0,00 Lt.

Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės skolos sudaro 255564,87 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti, įmonės turtą sudaro 2000,00 Lt vertės atsargos ir inventorius bei 67604,22 Lt debitorinės skolos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, įmonės pradelstos skolos viršija pusę įmonės turto vertės. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei S. R. IĮ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ką skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra LR ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, siektina, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797/2013). Pažymėtina, kad teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). LR ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos teismas, parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, turėtų atsižvelgti, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013).

Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui pateiktame pareiškime bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankroto vizija“. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių UAB „Bankroto vizija“ negalėtų būti S. R. IĮ administratoriumi. Teismui pateiktas bankroto administratoriaus sutikimas teikti administravimo paslaugas S. R. IĮ (15 b.l.), deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (16 b.l.), bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (17 b.l.). Pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodyta, kad S. R. individualią įmonę pretenduojanti administruoti UAB „Bankroto vizija“ atitinka LR ĮBĮ reikalavimus keliamus bankroto administratoriui ( 31 b.l.). Bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Įmonės administratoriumi skirtina UAB „Bankroto vizija“, įmonės kodas 303307527, buveinė – Žemaitės g. 43, Šiauliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 7 ir 10 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą S. R. individualiai įmonei, įmonės kodas 144853595, buveinės adresas Dainų g. 54-12, Šiauliai.

Bankrutuojančios S. R. individualios įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto vizija“, įmonės kodas 303307527, buveinė – Žemaitės g. 43, Šiauliai, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA198, pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos sutikimas.

Areštuoti S. R. individualios įmonės, įmonės kodas 144853595, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl S. R. individualios įmonės turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti S. R. individualiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti S. R. individualios įmonės turtą.

Nustatyti terminą S. R. individualios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti įmonės administratorių UAB „Bankroto vizija“, sužinojus apie iškeltas bylas S. R. individualiai įmonei, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš S. R. individualios įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti S. R. individualios įmonės valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinės atskaitomybės duomenis, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos S. R. individuali įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą S. R. individualiai įmonei bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.