Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. V. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir asmens teisės į gyvenamąją patalpą praradimo, suinteresuoti asmenys J M. B., notarė Z. K., Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendrabutis, esantis(duomenys neskelbtini),, Kaunas, buvo AB „LETA“ balanse ir tik AB „LETA“ administracija turėjo teisę valdyti, naudoti, disponuoti bendrabučio kambariais. Pareiškėjui buvo suteiktas bendrabučio 308 kambarys, jame jis gyveno nuomininko teisėmis, direktoriaus įsakymu pagrindu jam buvo leista kambarį privatizuoti (LR Butų privatizavimo 4 str.).

J. Š. savo ieškinyje kėlė reikalavimus: pripažinti Č. V. praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažinti negaliojančia gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp AB „LETA“ ir Č. V..

Teismas priimdamas J. Š. ieškinį ir išnagrinėdamas bylą padarė aiškias CPK klaidas, nulėmusias neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nustatęs, kad tokio pobūdžio reikalavimus gali reikšti tik turto savininkas ar teisėtas valdytojas, kad ieškovas, teikdamas ieškinį neturi turto savininko įgaliojimų turėjo atsisakyti priimti ieškinį ( CPK 150 str. l d. 9p., 1964 m. CPK redakcija, CPK 137 str. 2 d. 8 p. 2001 m. CPK redakcija) arba ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 245 str. l d. 3p., 1964 m. CPK redakcija, CPK 296 str. l d. 3p.). Teismas priėmė ieškinį ir bylą išnagrinėjo pagal fizinio asmens J. Š. ieškinį, asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Toks sprendimą negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir teismui priėmus nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, J. Š. ginčo kambarys nebuvo parduotas. Po neteisėto teismo sprendimo, ginčo kambario teisinė padėtis liko neapibrėžta, kambarys tapo tarsi niekam nepriklausomas, tačiau viešame registre kambario savininku nurodomas pareiškėjas.

Manytina, kad teismas nebūtų priėmęs neteisėto sprendimo, jeigu apie užvestą bylą būtų tinkamai pranešta proceso šalims, kurie dalyvaudami byloje būtų galėję pateikti teismui paaiškinimus. Ieškovo pateikti procesiniai dokumentai pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusią CPK nustatytą tvarką asmeniškai pareiškėjui nebuvo įteikti, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis nebuvo informuotas (CPK 130, 131 str. 1964 m. CPK redakcija ), todėl teismas turėjo bylą atidėti (CPK 246 str. 2d.). Tuo tarpu, teismas vadovaudamasis CPK 128 str. sprendė, jog teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Teismo šaukimai proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai. Teismas, taikydamas pareiškėjo atžvilgiu CPK 128 str., padarė aiškią šios normos taikymo klaidą, be pagrindo sprendė, jog apie posėdžio laiką ir vietą man tinkamai pranešta ir bylą išnagrinėjo man nedalyvaujant.

Sprendimas - prieštaringas, prieštarauja logikos dėsniams, sprendime rašoma, kad „duomenų apie tai, jog atsakovui (Č. V.) nustatyta tvarka būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa byloje nėra“, kad ginčo patalpoje aš niekada negyvenau ir tai nustatyta bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas nusprendžia „Pripažinti Č. V. praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Jeigu teismas nustatė, kad 308 kambaryje atsakovas niekada negyveno, tai kam reikėjo jį pripažinti netekusiu teisės į šį kambarį. Be to, sprendimas yra be motyvų - nėra atskleistas nurodomų įrodymų turinys, neaišku, kokia bylos medžiaga teismas remiasi, ką paaiškino šalys, koks liudytojas apklaustas, ir ką jis parodė. Toks teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 222 str., 1964 m. CPK redakcija, galiojančio CPK 270 str. redakcija), todėl ir dėl šių esminių CPK pažeidimų teismo sprendimas yra neteisėtas.

Teismo padarytos aiškios ir esmines teisės normų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą sudaro pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 str. l d. 2p., 9p.), (b. l. 132-136).

Suinteresuotas asmuo išnagrinėtoje civilinėje byloje VĮ Turto bankas byloje pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi yra pasibaigęs naikinamasis terminas (b. l. 182-183).

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė byloje pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla (b. l. 187-191).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi nuspręsta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 172-174). Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinio teismo posėdžio vietą ir datą informuoti pranešimais (b. l. 176, 180).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam proceso atnaujinimo instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.)

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu tinkamai įvertinti paties pareiškėjo veiksmus dėl kurių laiku nebuvo surinkti ir pateikti reikiami įrodymai. Jeigu pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo procesines pareigas, proceso atnaujinimo institutas neturi tarnauti aplaidžiai ir nerūpestingai savo procesinėmis teisėmis besinaudojančios šalies interesams tenkinti. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 2, 6 straipsniai). Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 p.).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo sprendimas priimtas 2000 m. gruodžio 6 d., pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Kauno apylinkės teismui padavė 2022 m. lapkričio 4 d. (b. l. 5-9). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pasibaigęs naikinamasis 5 metų terminas (baigėsi 2005 m. gruodžio 6 d.). Pareiškėjas nurodo, kad apie priimtą 2000 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimą sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3k-3-404-969/2016, 2013 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-514/2013, 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004). Tačiau pareiškėjas atnaujinti praleisto termino neprašo, todėl nėra įstatyminių procesinių pagrindų taikyti proceso atnaujinimo institutą ir pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmestinas šiuo pagrindu.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, tai yra tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, tai yra ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; Nr. 3K-3-183/2010).

Pažymėtina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą, be to, įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas, prašyme atnaujinti procesą, nurodė, kad apsigyventi gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), Kaune, jam buvo suteikta direktoriaus įsakymu. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėjui 1988-07-05 buvo leista apsigyventi lovų tipo bendrabutyje(duomenys neskelbtini),, Kaune. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui nustatyta tvarka būtų suteikta jo nurodyta gyvenamoji patalpa byloje nėra. Pareiškėjas prie prašymo nepateikia jokių įrodymų, kad jam buvo suteiktas kambarys (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat, pareiškėjas nurodo, kad jau po buto privatizavimo, jis leido J. Š. žodinės panaudos pagrindais naudotis jo gyvenamąja patalpa. Tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas nepateikia, o jo nurodytas faktas kelia pagrįstų abejonių, kadangi 2000 m. gruodžio 6 d. sprendime nurodyta, jog J. Š. paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tik 2000 m. vasario mėnesį atvykęs aiškintis dėl mokesčių ir jų susimokėti į Savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“, kuri eksploatuoja šį bendrabutį, atsitiktinai sužinojo, jog kambarys kurį jis nuomoja ir gyvena, 1994 m. gruodžio 29 d. yra parduotas atsakovui. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens Savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ atstovas.

Pažymėtina, jog šių ieškovo ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių pagrindu, o taip pat nustačius, jog Č. V. 1988-07-05 buvo leista apsigyventi lovų tipo bendrabutyje(duomenys neskelbtini),, Kaune, ir nėra duomenų apie tai, jog atsakovui nustatyta tvarka būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa, Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimu nusprendė ieškovo J. Š. ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 1994 m. gruodžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Leta“ pardavė, o Č. V. pirko gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Kaune bei pripažinti Č. V. praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teismui nustačius, kad atsakovas Č. V. ginčo patalpoje niekada negyveno ir sutinkamai su Butų privatizavimo 4 straipsniu, negalėjo pirkti gyvenamąją patalpą, kuri jam nebuvo suteikta, teismas pagrįstai pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Č. V. nusipirko gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujančią įstatymui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kaip tariamai atidus ir rūpestingas savininkas, nei iki Kauno apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo, nei vėliau per 2000-2022 m. laikotarpį nesprendė jokių klausimų, susijusių su neva jam priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė pateikė duomenis, kad 2007-06-04 J. Š. buvo pateikęs prašymą leisti privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, ieškovas J. Š. buvo buto (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas ir siekė jį privatizuoti.

Kadangi pareiškėjas jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė, todėl pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatytas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėjas, prašyme atnaujinti procesą, aiškiomis procesinės ir materialinės teisės normų taikymo klaidomis laiko tai, kad:

1) teismas priėmė ieškinį ir bylą išnagrinėjo pagal reikalavimo teisės neturinčio fizinio asmens J. Š. ieškinį. Pareiškėjo nuomone, tokio pobūdžio reikalavimus gali reikšti tik turto savininkas ar teisėtas valdytojas. J. Š. nebuvo nei turto savininkas, nei teisėtas valdytojas. Teismas nustatęs, kad ieškovas, teikdamas ieškinį neturi turto savininko įgaliojimų, turėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 150 str. l d. 9 p., 1964 m. CPK redakcija, CPK 137 str. 2 d. 8 p. 2001 m. CPK redakcija) arba ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 245 str. l d. 3p., 1964 m. CPK redakcija, CPK 296 str. l d. 3p.).

2) byla išnagrinėta apie teismo posėdžio vietą ir laiką neinformavus atsakovo. Tuo pažeista CPK 130, 131 str. (1964 m. CPK redakcija ). Mano, jog teismas turėjo bylą atidėti (CPK 246 str. 2 d.). Tuo tarpu, teismas vadovaudamasis CPK 128 str. sprendė, jog teismo šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai. Teismas, taikydamas atsakovo atžvilgiu CPK 128 str., padarė aiškią šios normos taikymo klaidą, be pagrindo sprendė, jog apie posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

3) Sprendimas - prieštaringas, prieštarauja logikos dėsniams, sprendime rašoma, kad „duomenų apie tai, jog atsakovui (Č. V.) nustatyta tvarka būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa byloje nėra“, kad ginčo patalpoje jis niekada negyveno ir tai nustatyta bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas nusprendžia „Pripažinti Č. V. praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Kaune“. Jeigu teismas nustatė, kad 308 kambaryje jis niekada negyveno, tai kam reikėjo pripažinti jį netekusiu teisės į šį kambarį.

4) sprendimas yra be motyvų - nėra atskleistas nurodomų įrodymų turinys, neaišku, kokia bylos medžiaga teismas remiasi, ką paaiškino šalys, koks liudytojas apklaustas, ir ką jis parodė. Toks teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 222 str., 1964 m. CPK redakcija, galiojančio CPK 270 str. redakcija).

Kaip minėta, teismui nustačius, kad atsakovas Č. V. ginčo patalpoje niekada negyveno ir sutinkamai su Butų privatizavimo 4 straipsniu, negalėjo pirkti gyvenamąją patalpą, kuri jam nebuvo suteikta, teismas pagrįstai pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Č. V. nusipirko gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujančią įstatymui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog J. Š. turėjo reikalavimo teisę ir buvo tinkamas ieškovas. Todėl pareiškėjo argumentai, jog teismas priėmė ieškinį ir bylą išnagrinėjo pagal reikalavimo teisės neturinčio fizinio asmens J. Š. ieškinį, yra nepagrįsti.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog byla išnagrinėta apie teismo posėdžio vietą ir laiką neinformavus atsakovo. 2000 m. gruodžio 6 d. sprendime nurodyta, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta spaudoje.

Pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimas prieštaringas, prieštarauja logikos dėsniams, yra be motyvų – taip pat nepagrįsti. Sprendime yra visos sprendimą sudarančios dalys, jame glaustai, bet aiškiai ir logiškai išdėstyti sprendimo motyvai ir padarytos teismo išvados. Todėl vertintina, jog pareiškėjo argumentai dėl aiškių procesinės ir materialinės teisės normų taikymo klaidų taip pat nepagrįsti.

Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, be to, pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kurias nurodė kaip pagrindą procesui atnaujinti.

Teismas taip pat pažymi, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas nori atnaujinti, praktiškai neliko visų kitų bylos šalių: ieškovas J. Š. mirė, atsakovas AB „Leta“ išregistruota, tretysis asmuo SĮ „Namų priežiūra“ išregistruota. Taigi, teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000, bylos nagrinėjimas būtų net neįmanomas.Todėl atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto tikslus bei uždavinius, teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principų reikšmę, bei nenustačius pagrindo procesui atnaujinti, pareiškėjo Č. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Atsisakytina atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš pareiškėjo Č. V. valstybei priteistina 24,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo Č. V. patikslintą prašymą atnaujinti procesą.

Atsisakyti atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir asmens teisės į gyvenamąją patalpą praradimo.

Priteisti iš pareiškėjo Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,63 Eur (dvidešimt keturis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.