Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Renatai Garuolienei dalyvaujant ieškovui A. P., ieškovo atstovei – advokato padėjėjai E. G., atsakovės atstovui – advokatui V. M., vertėjai D. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei D. P., tretiesiems asmenims S. P., antstoliui G. J., UAB „Tudosa“, antstoliui A. Z., UAB „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, GSEB „Lokomatyvas“, UAB "Verslo valdymo centras" dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui A. P., tretieji asmenys UAB „Gelvora“, S. P., UAB „Tudosa“, UAB Verslo valdymo centras, GSEB „Lokomotyvas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, antstolis G. J., antstolis A. S., antstolis A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su 2015-12-07 patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neskirti termino susitaikymui; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise stacionarų kompiuterį už 144,00 Eur; o atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise: virtuvinį komplektą, kurio vertė apie 100,00 Eur, kaitlentę su gartraukiu - apie 50 Eur vertės, orkaitę – apie 50,00 Eur, žurnalinį staliuką – 10,00 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė apie 20,00 Eur, 2 televizorius po 30,00 Eur, dvi rašomojo stalo kėdes, iš kurių vienos vertė- 10,00 Eur, kitos – 30,00 Eur, kopijavimo aparatą HP – vertė apie 50,00 Eur, kopijavimo aparatą Samsung – 50,00 Eur, 2 taburetes po 5,00 Eur, dvi miegamojo lovas sujungtas su čiužiniais, kiekvienos iš jų vertė po 50,00 Eur, dvi knygų lentynas po 30,00 Eur, dvi rūbų džiovykles po 5,00 Eur, du lygintuvus po 5,00 Eur, vieną lyginimo lentą – 5,00 Eur, dvi spinteles batams po 30,00 Eur, dvi komodas po 10,00 Eur, sofą, kurios vertė apie 50,00 Eur, kabyklą – 10,00 Eur vertės, viso priteistino turto vertė – 765,00 Eur; skolą kreditorei UAB „Gelvora“ pripažinti solidaria; skolas kreditoriams S. P., antstoliui G. J., antstoliui A. Z., UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, GSEB „Lokomatyvas“ pripažinti jo asmeninėmis skolomis; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes (t. 1, b.l. 161-165).

Atsakovė D. P. priešieškiniu teismo prašė nutraukti tarp ieškovo ir jos 1982-12-10 sudarytą santuoką dėl ieškovo A. P. kaltės; po santuokos palikti atsakovei santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; pripažinti įsiskolinimus UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, GSEB „Lokomatyvas“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI, esančiai prie LR Finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, S. P., antstoliui G. J., antstoliui A. S., antstoliui A. Z. asmeniniais ieškovo A. P. įsipareigojimais; priteisti atsakovei nuosavybės teise komodą 10,00 Eur vertės, knygų lentyną – 30,00 Eur vertės, spintelę batams – 30,00 Eur vertės, lygintuvą – 5,00 Eur, rūbų džiovyklę – 5,00 Eur, lyginimo lentą – 5,00 Eur, taburetę – 5,00 Eur, sofą - 50,00 Eur, virtuvinį komplektą – 100,00 Eur, orkaitę – 50,00 Eur, spausdintuvą Samsung - 50,00 Eur vertės, rašomojo stalo kėdę už 10,00 Eur, televizorių -15,00 Eur, ir kompiuterį su monitoriumi, kurių bendra vertė siekia 100,00 Eur, viso prašo priteisti jai turto už 465,00 Eur; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise rašomojo stalo kėdę - 30,00 Eur, komodą už 10,00 Eur, dvigulę lovą – 100,00 Eur, knygų lentyną 30,00 Eur, spintelę batams – 30,00 Eur, lygintuvą – 5,00 Eur; džiovyklę – 5,00 Eur, kabyklą – 10,00 Eur, taburetę – 5,00 Eur, kaitlentę su gartraukiu – 50,00 Eur, skalbimo mašiną – 20,00 Eur, spausdintuvą HP – 50,00 Eur, 15,00 Eur vertės televizorių, iš viso turto už 360,00 Eur; priteisti iš ieškovo 2000,00 Eur neturtinės žalos (t.1, b.l.124-130). 2015-12-18 atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu turto padalijimo variantu nesutinka ir prašo jai priteisti kompiuterį ir 1/2 dalį lovos, o ieškovui visus kitus daiktus (su puse lovos). Taip pat nurodo, kad ieškovo prašymas skolą kreditoriui UAB "Gelvora" pripažinti solidaria skola neturėtų būti sprendžiamas, nes šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t.2, b.l. 124-130). 2016-04-14 prašymu atsakovė patikslino savo priešieškinio reikalavimą ir prašė teismo prievolę UAB „Gelvora“ solidariaja atsakomybe priteistą prievolę padalyti į dvi lygias dalis jai ir A. P. bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 103-104).

Tretysis asmuo UAB "Gelvora" atsiliepime į priešieškinį, 2016-02-15 rašte ir 2016-03-23 rašte, kuriuose patikslino ankstesniuose raštuose teismui nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad 2011-11-14 UAB "Gelvora" bei AB "Swedbank" (buvęs A "Hansabankas") sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50, kurios pagrindu UAB "Gelvora" įgijo reikalavimo teisę į D. P. bei A. P. įsiskolinimus. UAB „Gelvora“ perėmė įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06059372VA, kuris priteistas civilinėse bylose Nr. 2-675-328/ 2008 bei Nr. 2-583-122/2009. Pažymi, jog priverstinis skolos išieškojimas vykdomas tik pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje 2-583-122/2009. Nesutinka, kad įsiskolinimas UAB "Gelvora" būtų pripažintas vien tik A. P. asmenine prievole. Tiek sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-583-122/2009, tiek teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6675-328/2008 dėl skolos iš solidariųjų skolininkų D. P. bei A. P. įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią, kas pagal LAT 2010-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-364/2010, pateiktą išaiškinimą reiškia, jog D. P. bei A. P. solidariosios atsakomybės ir jos dydžio klausimas prieš kreditorių yra išspręstas. 2016-04-26 rašte nurodė, jog su atsakovės 2016-04-14 prašymu UAB „Gelvora“ solidariąja atsakomybe priteistą prievolę padalyti į dvi lygias dalis jai ir A. P., nesutinka. Sutuoktiniai bendraskoliai, savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų kreditorių sąskaita. Padalijant bendrą turtą, solidariosios prievolės nemodifikuojamos bei jų pobūdis nesikeičia.

UAB "Verslo valdymo centras" atsiliepime į priešieškinį bei į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad jų pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į priešieškinį prašė teismo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant ir sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog 2015-12-09 turimais apskaitos duomenimis nei ieškovas, nei atsakovė mokesčių ir su jais susijusių sumų neskolingi. Pranešė, kad antstolė V. V., pavaduojanti antstolį A. Z., Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2015-08-07 patvarkymą Nr. 3R-51011 dėl vykdomosios bylos Nr. 0017/10/00339 užbaigimo (t. 2, b. l. 45) Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi A. P. iškėlus fizinio asmens bankroto bylą.

Ieškovas teismo posėdžių metu (2016-03-09 ir 2016-04-27) patikslino savo ieškinį ir nurodė, jog visą turtą taip pat ir kompiuterį dėl kurio kyla ginčas palieka atsakovei, už atsakovei liekantį turtą neprašo priteisti kompensacijos. Nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Paaiškino, kad su atsakove bendro ūkio neveda ir kaip vyras ir žmona nebegyvena jau 15 metų, jam nereikia jokio turto, jokio kompiuterio, jokios kompensacijos, jis paprasčiausiai nori kuo greičiau išsiskirti, nes pavargo. Susituokė prieš 32 metus, santuokoje užaugino sūnų. Prieš 15 metų santykiai šeimoje labai pablogėjo. Atsakovė tapo priekabi, pavydi, žemindavo jį ir tyčiodavosi, nei kiek negerbdavo. Nuo skyrybų sulaikė tik siekis išsaugoti šeimą. Visgi, padėtis negerėjo, o tik blogėjo. Iki 2015-08-31 tiktai gyveno viename bute, kuris priklauso jų sūnui, tačiau po įvykusio incidento išėjo gyventi į savo mamai priklausantį butą. Incidento metu jis gynėsi nuo atsakovės, buvo sulaikytas 48 valandoms, pasirašė, kad negyvens su ja. Jie abu parašė pareiškimus ir ikiteisminiai tyrimai buvo abiejų atžvilgiu nutraukti. Pažymėjo, kad atsakovė į jį nebesikreipia vardu, o vadina tik neigiamą prasmę turinčiais kreipiniais. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau ieškovas sutuoktinės kaltės neįrodinėja dėl prastos sveikatos ir paprasčiausio nuovargio, todėl prašo santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad sutuoktiniai nerado kompromiso gyvenant kartu. Atsakovė pažeidė esmines sutuoktinių teises ir pareigas, o svarbiausia – lojalumo ir pagarbos kitam sutuoktiniui principą. Bendraudama su savo draugėmis tyčiodavosi iš ieškovo, jį apkalbėdavo. Pati santuokos nenutraukinėjo, nes patogiai gyveno, t. y. ieškovas turėjo verslą. 2015-08-31 įvykęs incidentas negali lemti kaltės klausimo, kadangi ieškovas su atsakove kartu kaip sutuoktiniai negyvena jau apie 10 metų, be to tai buvo abipusis ginčas. Santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės prašo. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nebenori ir nebededa pastangų išsaugoti šeimą. Dėl UAB "Gelvora“ priteistos skolos yra įsiteisėję teismo sprendimai, todėl nieko spręsti nebegalima. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, o priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, paaiškino, kad nesutinka su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Gyvenant kartu ieškovas jai jokių pretenzijų dėl namų išlaikymo ar jų priežiūros nereikšdavo. Kodėl atsakovas nori nutraukti santuoką nežinanti, nors paskutinę dieną, prieš ieškovui paliekant namus, jis paminėjo, kad turi kitą moterį. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. A. P. yra agresyvaus charakterio, prieš ją nuolat naudodavo fizinį smurtą, 2002 metais buvo ją sumušęs, tačiau tuo metu ji ieškovo pasigailėjo ir jam atleido. Pažymėjo, kad sutinka dėl visų įsiskolinimų pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Nurodo, jog paskolas iš AB "Hansabankas" atsakovas ėmė su ja nepasitaręs, todėl ji prašo peržiūrėti bylas iš naujo ir skolą padalinti. Kadangi ieškovas prieš ją naudojo fizinį smurtą, žiauriai elgdavosi, dėl jo kaltės iširo santuoka, todėl prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Dėl atsakovo elgesio, santuokos nutraukimo po 32 metų gyvenimo santuokoje ji lieka viena tik su skolomis, be gyvenamojo ploto, su puse pensijos, kadangi kiti 20 procentų mokami UAB „Gelvora“ už solidarią prievolę. Be to, dėl žiauraus ieškovo elgesio ji nuolat kreipdavosi į medikus. Būtent dėl vyro kaltės jai sumažinta pensija, nes jis nevykdė teismo įpareigojimų, t. y. nepateikė UAB „Valerija“ dokumentų, o atsakovei esant įmonės akcininke, pasekmes pajuto ir ji. Iš santuokoje įgyto turto prašo jai priteisti kompiuterį.

Atsakovės atstovas advokatas V. M. prašo atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai, santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nurodo, jog 2015-09-01 tyrėjos nutarimas patvirtina, kad ieškovas netinkamai elgėsi su ieškove, ją mušė. Jeigu sutuoktinis kelia ranką prieš sutuoktinį tai jau yra žiaurus elgesys. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio prašo įvertinti tai, jog santuoka nutraukiama po 32 bendro gyvenimo metų, atsakovė lieka viena, pensijinio amžiaus su skolomis. Atsakovė taip pat pateikė pažymas apie jai padarytus sužalojimus, todėl mano, kad prašoma priteisti 2000 Eur dydžio neturtinė žala nėra didelė.

UAB "Gelvora" atstovas į teismo posėdžius neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. Pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

UAB "Verslo valdymo centras" atstovas teismo posėdyje nedalyvavo apie vykstantį bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdžius neatvyko, jiems apie posėdžius pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Tretieji asmenys antstolis G. J., antstolis A. S., A. Z., S. P., UAB "Tudosa", "Lokomotyvas" apie bylos nagrinėjimą pranešta. Jie į posedį neatvyko, prašymų papildymų nepateikė.

Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad yra ieškovo sesuo. Pažįsta atsakovę nuo vestuvių. Tarp judviejų santykiai nebuvo blogi, tačiau su broliu bendravo artimiau nei su jo sutuoktine. Kokie santykiai buvo tarp ieškovo ir atsakovės nurodyti negalinti, tačiau pastaruoju metu jų gyvenimas kartu pablogėjęs. Jai taip paaiškino brolis, nors ji ir pati mato, kad ieškovas jaučiasi prastai, yra nervingas. Visgi, jų šeimyninio gyvenimo aspektų plačiau nežino ir pasisakyti apie šeimyninį šalių gyvenimą atsisako.

Liudytoja V. Č. nurodė, kad atsakovė yra jos sesuo. Pažymėjo, kad ieškovas neleido seseriai turėti draugų, aplankyti artimųjų ir pan. 2003 m. prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau apie sumušimą žinojo tik iš sesers pasakojimų, pati tuo laikotarpiu buvo užsienyje Apie egzistuojančias skolas atsakovė irgi papasakojo. Grįžusi iš užsienio seserį vežė į Vilnių gydyti, vėliau su ja sutarė, kad kartu išvyks į užsienį. Užsienyje jos prabuvo apie porą mėnesių, kuomet atsakovė atgavo jėgas ir pati įsidarbino. Dirbdama siųsdavo pinigus ieškovui. Po poros metų dėl sveikatos problemų atsakovė turėjo palikti darbą. Į Lietuvą grįžo tiesiai pas A. P., nes atsakovė jam atleido. 2015 metais rugpjūtį ieškovas prieš D. P. vėl panaudojo fizinį smurtą. Tuomet juos išvežė į policiją, kur ieškovas pasirašė, kad pas atsakovę nesilankys. Atsakovė nenorėjo anksčiau skirtis, nes sakė, kad reikia šeimą išlaikyti, sūnų užauginti, bei pabijojo skyrybų tokiame amžiuje. Ieškovas niekada pinigų neduodavo, savo sutuoktinei juos tik skolindavo. Apie jų kasdienį gyvenimą konkrečiau pasakyti negalinti, nes pas atsakovę ir ieškovą apsilankydavo tik kartą metuose ir ieškovas tuo laikotarpiu buvo visiškai atsiribojęs. Liudytojos manymu, jis sutuoktinės giminės nemėgo. Paaiškino, jog kai pas juos lankydavosi jie gyvena kaip vyras ir žmona, viename kambaryje, maitindavosi kartu, sesuo ruošdavo maistą.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pažįsta tik atsakovę. Buvo ilgametės bendradarbės ir draugės su V. Č.. Apie atsakovės asmeninį gyvenimą žinanti tik tiek, kiek pasakojo D. P. sesuo, t. y. liudytojos draugė. Paaiškino, kad draugė jai pasakojusi, jog tarp jos ir atsakovės yra stiprus emocinis ryšys, apgailestavo tik dėl to, kad jos vyras neleidžia joms bendrauti. Žino apie įvykį, įvykusį 2003 metais. Nurodė, kad atsakovė pusei metų buvo atvyko į (duomenys neskelbtini) pas seserį, nes planavo skirtis su A. P.. V. Č. prieš išvykdama iš Lietuvos į užsienį paprašė, kad draugė pasirūpintų seserimi, nes tuo metu ji buvo sunkioje emocinėje būsenoje. Mano, kad atsakovė yra uždaro būdo, atskyrusi savo asmeninį gyvenimą. Jinai bendravo su atsakove, palaikė ją, įkalbinėjo negrįžti pas vyrą, bet tam procesui trukdė jos vyras A. P., kuris skambindavo labai dažnai, prašė susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. P. ir D. P. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 7). Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo pažyma teismui patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (t. 1, b. l. 6). Iš valstybinės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos Nr. 1.6-S3-97 nustatyta, jog ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l. 10). Valstybės įmonės Registrų centro išraše nurodyta, kad D. P. santuokos metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, neturi (t. 1, b. l. 14), savo vardu įregistravusi transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 15). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 131-134), 2015-08-28 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio A. P. mokumo atkūrimo planas (t.1., b. l. 68-69).

Ieškovas A. P. prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė D. P. dėl atsakovo kaltės.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su atsakove kaip vyras su žmona negyvena jau apie 15 metų, ilgą laiką iki 2015-08-31 įvykusį įvykį, kuomet sutuoktinė bei jis pats kreipėsi į policiją dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnis). CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Priešingai iš byloje pateikto A. P. (A. P.) rašto nustatyta, kad jis 2014 m. savo tėvams D. P. ir A. P. padovanojo naudotą stalinį kompiuterį HP Company 6003 Pro, kuris buvo skirtas bendram naudojimui. 2015 m. kovo 4 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo A. P. pats nurodo, kad jam būtinos 70,00 Eur dydžio piniginės lėšos komunaliniams patarnavimams apmokėti (likusius 70,00 Eur už komunalines paslaugas apmoka sutuoktinė D. P.) (t. 1, b. l. 70-74). Taip pat liudytojos V. Č. ir A. B. taip pat patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jie iki 2015-08-31 gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, bei atsižvelgęs į šalių paaiškinimus nesutinka su tokia ieškovo pozicija, kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi atskirai dar prieš 2015-08-31 (CPK 177 str. 1 d., 183 str. 185 str., 197 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo 1 d, kada ieškovas išsikėlė iš jų buto, o iki to laiko gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Ieškovas sutuoktinės kaltės neįrodinėjo, kadangi kaip pats nurodė, dėl sunkios sveikatos būklės nori tiesiog greičiau nutraukti santuoką. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir įrodinėjo jo kaltę. Atsakovė nurodė, jog ieškovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-08-31 šalių gyvenamojoje vietoje, bute, tarp jų kilo konfliktas, buvo iškviesta policija ir pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal abiejų sutuoktinių pareiškimus. Ieškovas nurodė, jog atsakovė pradėjo konfliktą, trenkė jam, todėl jam teko gintis. Po šito incidento jis išėjo iš namų ir apsisprendė nutraukti santuoką. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kad jam buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-11-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50476-15, kuriame nurodoma, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios D. P. kaltę, dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. P. pareiškimą nutrauktas (t. 2, b. l. 121-122). Atsakovė į bylą pateikė 2015-09-01 Specialisto išvadą Nr. G1577/15(03), kurioje nurodoma, jog D. P. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, dešinio riešo sąnario ir plaštakos delniniame bei šoniniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, odos įdrėskimai dešinio dilbio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai neseni, padaryti 2015-08-31, atitinka pareiškėjos D. P. nurodytą įvykio laiką. Kraujosruvos padarytos bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo, odos įdrėskimai gavosi dreskiant rankos pirštų nagais. Sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikimas (t. 1, b. l. 135-136). 2015-09-02 ir 2016-03-30 išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad D. P. buvo padaryti veido ir galvos sumušimai, kairės akies pažeidimas, smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 137, t. 3, b. l. 99-100). 2015-08-31 A. P. surašytas įtariamojo laikyno sulaikymo protokolas (t.3, b.l. 3). 2015-09-01 D. P. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 139). 2015-09-01 A. P. surašytas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo (t. 3, b. l. 2). KAVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato pažyma patvirtina, kad A. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 138). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė taip pat nurodo, jog ir ankščiau ieškovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, byloje pateikia 2002-04-03 Specialisto išvadą, dėl sužalojimų jai padarymo (t.2, b.l. 150), tačiau po šio įvykio atsakovė ieškovui atleido ir toliau su juo gyveno santuokoje, todėl 2002-04-03 įvykis nelaikytinas šeimos iširimo priežastimi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas laiko, jog atsakovė įrodė, kad ieškovas netinkamai teisės ir moralės požiūriu elgėsi su atsakove.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Ieškovas nurodo, jog atsakovė per visą jų gyvenimo kartu laiką dėl akių dirbo buhaltere jo įkurtoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neatlikdama jokių funkcijų (kadangi buvo pasamdyta kita buhalterė), nuolat jį persekiojo ir kontroliavo. Apie 2000 metus ji buvo išvykusi uždarbiauti į Didžiąją Britaniją, tačiau grįžusi po kelerių metų pinigų neparsivežė. Net sunkiausiomis akimirkomis negalėdavo atsakove pasikliauti, turėdavau pagalbos ieškoti pas savo artimuosius. Iš byloje surinktų duomenų bei pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad dar 2008 metais šeimos verslas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės nemokumo ir didelių skolų, nedavė pelno, suprastėjo ir ieškovo sveikata, tačiau kaip matyti iš 2008-08-08 rašytinio pasižadėjimo ieškovas patvirtino, kad rūpinsis savo žmonos D. P. sveikata, nekenks jai ir jos nepaliks (t.2, b.l. 153-154). Darytina išvada, kad buvo stengiamasi, jog santuoka neiširtų. Iš šalių, liudytojos V. Č. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę uždarbiauti, taip norėdama sumažinti skolas. Byloje pateikti keli Ria financial services pavedimai, iš kurių nustatyta, kad D. P. 2004-12-22 pravedė A. P. 77,62 Eur, 2005-06-22 – 288,48 Eur, 2006-02-20 – 70,65 Eur (t. 2, b. l. 159-164). Taip pat atsakovė pateikė byloje rašytinius įrodymus iš kurių nustatyta, jog ji laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2008-07-31 dirbo UAB „Valerija“, o nuo 1994 m. iki 2002-08-14 ir savo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau nuo 2014-09-27 iki 2015-03-31 atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.2, b.l 166-170). D. P. teismui aiškino ir apie tai, kad su ieškovu planavo skirtis kai ieškovas jos atžvilgiu 2002 metais panaudojo fizinį smurtą, tačiau neišdrįso dėl savo amžiaus bei sūnaus, vėliau atleido ir gyveno toliau. Toks elgesys patvirtina atsakovės norą gyventi šeimoje, kartu su sutuoktiniu A. P.. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė paskutiniu metu vardu į jį nesikreipdavo, vadindavo kreipiniais, turinčiais neigiamą reikšmę. Teismas pažymi, kad šie teiginiai ieškovo neįrodyti jokiais įrodymais. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodo ir liudytojų parodymai, kuomet jos nepagarbiai ir netinkamai atsiliepė apie ieškovą. Teismas vertindamas liudytojų parodymus nurodo, jog šiuo atveju jos išsakė savo nuomonę apie ieškovą, todėl teismas negali konstatuoti, kad D. P. elgesys santuokoje buvo netinkamas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro labiau pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad santuoka iširo anksčiau nei 2015-09-01. Priešingai iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas netinkamai ir nepriimtinai teisės bei moralės požiūriu elgėsi su ieškove, tokiu būdu pakenkdamas jos sveikatai, todėl daroma išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. P. kaltės (CPK 177 str. 1 d., 183 str.).

Dėl turto padalijimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei ieškovas nei atsakovė nekilnojamojo turto neturi, registruotų Lietuvos Respublikoje transporto priemonių neturi taip pat. Visą kilnojamąjį turtą teismui nurodė savo procesiniuose dokumentuose, todėl teismas remdamasis CK 3. 127 str. 1 d. šį turtą laiko dalintinu turtu. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Dalijant turtą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių gauti didžiausią naudą iš šio turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B.,bylos Nr. 3K-3-686/2013).

Byloje nekilo ginčas dėl bendro turto kiekio. Ieškovas A. P. ieškinyje nurodė, jog jie santuokoje įgijo stacionarų kompiuterį už 144,00 Eur; virtuvinį komplektą, kurio vertė apie 100,00 Eur, kaitlentę su gartraukiu – 50 Eur vertės, orkaitę – apie 50,00 Eur, žurnalinį staliuką – 10,00 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė apie 20,00 Eur, 2 televizorius po 30,00 Eur, dvi rašomojo stalo kėdes, iš kurių vienos vertė- 10,00 Eur, kitos – 30,00 Eur, kopijavimo aparatą HP – vertė apie 50,00 Eur, kopijavimo aparatą Samsung – 50,00 Eur, 2 kėdės (taburetės) po 5,00 Eur, miegamojo lovas (dvi) sujungtas su čiužiniais, kiekvienos iš jų vertė po 50,00 Eur, 2 knygų lentynas po 30,00 Eur, 2 rūbų džiovykles po 5,00 Eur, du lygintuvus po 5,00 Eur, 1 lyginimo lentą – 5,00 Eur, dvi spinteles batams po 30,00 Eur, 2 komodas po 10,00 Eur, sofą – vertė apie 50,00 Eur, kabyklą – 10,00 Eur, viso priteistino turto vertė – 909,00 Eur. Prašė teismo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti stacionarų kompiuterį už 144,00 Eur; o atsakovei virtuvinį komplektą, kurio vertė apie 100,00 Eur, kaitlentę su gartraukiu – 50 Eur vertės, orkaitę – apie 50,00 Eur, žurnalinį staliuką – 10,00 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė apie 20,00 Eur, 2 televizorius po 30,00 Eur, dvi rašomojo stalo kėdes, iš kurių vienos vertė - 10,00 Eur, kitos – 30,00 Eur, kopijavimo aparatą HP – vertė apie 50,00 Eur, kopijavimo aparatą Samsung – 50,00 Eur, 2 kėdes po 5,00 Eur, miegamojo lovas (dvi) sujungtas su čiužiniais, kiekvienos iš jų vertė po 50,00 Eur, 2 knygų lentynas po 30,00 Eur, 2 rūbų džiovykles po 5,00 Eur, du lygintuvus po 5,00 Eur, 1 lyginimo lentą – 5,00 Eur, dvi spinteles batams po 30,00 Eur, 2 komodas po 10,00 Eur, sofą – vertė apie 50,00 Eur, kabyklą – 10,00 Eur, viso priteistino turto vertė – 765,00 Eur. Atsakovė priešiniu ieškiniu dėl turto padalijimo sutiko iš dalies, tačiau prašė teismo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti komodą 10,00 Eur vertės, knygų lentyną – 30,00 Eur, spintelę batams – 30,00 Eur, lygintuvą – 5,00 Eur, rūbų džiovyklę – 5,00 Eur, lyginimo lentą – 5,00 Eur, taburetę už 5,00 Eur, sofą - 50,00 Eur, virtuvinį komplektą – 100,00 Eur, orkaitę – 50,00 Eur, spausdintuvą už 50,00 Eur, rašomojo stalo kėdę už 10,00 Eur, televizorių -15,00 Eur, ir kompiuterį su monitoriumi, kurių bendra vertė siekia 100,00 Eur, viso turto už 465,00 Eur; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise rašomojo stalo kėdę - 30,00 Eur, komodą už 10,00 Eur, dvigulę lovą – 100,00 Eur, knygų lentyną 30,00 Eur, spintelę batams – 30,00 Eur, lygintuvą – 5,00 Eur; džiovyklę – 5,00 Eur, kabyklą – 10,00 Eur, taburetę – 5,00 Eur, kaitlentę su gartraukiu – 50,00 Eur, skalbimo mašiną – 20,00 Eur, spausdintuvą HP – 50,00 Eur, 15,00 Eur vertės televizorių, iš viso turto už 360,00 Eur. Bendro dalintino turto masė siekia 825,00 Eur.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu (2016-03-09 ir 2016-04-27 posėdžių metu) susipažinęs su atsakovės pateiktu priešieškiniu ir prašomu jai priteisti turtu patikslino savo ieškinį ir nurodė, jog prašo visą turtą palikti atsakovei ir neprašo jam priteisti už šį turtą jokios kompensacijos. Atsakovė susipažinusi su patikslintu reikalavimu nurodė, jog jai reikalingas kompiuteris, o kitas turtas jai taip pat nereikalingas, nes ji neturės kur jo dėti. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas su atsakove iki 2015-09-01 gyveno jų sūnui nuosavybės teise priklausančiame bute. Po 2015-09-01 incidento atsakovas išsikraustė iš buto ir gyvena savo mamos bute, o atsakovė liko sūnaus bute. Iš santuokoje įgyto turto sąrašo nustatyta, jog dalintiną turtą sudaro namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė įranga, kuri šiai dienai yra šalių sūnaus bute kuriame gyvena atsakovė, todėl įvertinus šią aplinkybę teismas ieškovo reikalavimą palikti visą santuokoje įgytą turtą nepriteisiant kompensacijos atsakovei, tenkina.

Dėl kreditorinių reikalavimų

Ieškovas teismo taip pat prašė skolas kreditoriams S. P., antstoliui G. J., antstoliui A. Z., UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, GSEB „Lokomatyvas“ pripažinti jo asmeninėmis skolomis, o UAB "Gelvora" reikalavimą pripažinti solidaria skola. Atsakovė pateikė reikalavimą pripažinti įsiskolinimus UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, GSEB „Lokomatyvas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, S. P., antstoliui G. J., antstoliui A. S., antstoliui A. Z. asmeniniais ieškovo A. P. įsipareigojimais.

Teismas, iš civilinės bylos Nr. e2FB-4657-792/2015 nustatė, kad A. P. kreditoriais byloje buvo įtraukti Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, esančios prie LR Finansų ministerijos, GSEB „Lokomotyvas“, UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, S. P.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos santuokos nutraukimo byloje pateikė atsiliepimą ir pažymėjo, kad pagal 2015-12-09 apskaitos duomenis A. P. ir D. P. mokesčių ir su jais susijusių sumų nėra skolingi, todėl teismas dėl kreditorinio įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nepasisako.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Teismas akcentuoja, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Kreditoriai S. P., antstolis G. J., antstolis A. Z., UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, GSEB „Lokomatyvas“ su ieškovo ir atsakovės prašymams šias prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovo prievolėmis neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriams S. P., antstoliui G. J., antstoliui A. Z., UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, GSEB „Lokomatyvas“ pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl prievolės UAB „Gelvora“padalijimo.

Ieškovas prievolę UAB "Gelvora" po santuokos nutraukimo prašė palikti solidaria su atsakove.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-29 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6675-328/2008 bei 2008-10-02 galutiniu sprendimu, kuriuo preliminarusis sprendimas paliktas nepakeistas, AB „Hansabankas“ bankas naudai iš ieškovo ir atsakovės, kaip solidarių skolininkų buvo priteista 10052,37 Lt skola (t. 2, b. l. 117-120). Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas 2011-11-14 vykdomasis raštas Nr. 2-6675-328/2008 dėl skolos, žyminio mokesčio bei metinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 152-155). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimu Nr. 2-583-122/2009 iš ieškovo ir atsakovo priteista 13311,76 Eur dydžio skola AB "Hansabankas" (t.2, b.l. 60-61). 2011-11-14 reikalavimo perleidimo sutartimi banko teises į reikalavimą iš D. P. ir A. P. įsipareigojimus perėmė UAB „Gelvora“ (t. 1, b. l. 148-151). UAB „Gelvora“ nurodė, jog perėmė įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06059372VA, kuris priteistas civilinėse bylose Nr. 2-675-328/ 2008 bei Nr. 2-583-122/2009. Pažymi, jog priverstinis skolos išieškojimas vykdomas tik pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje 2-583-122/2009, kurį vykdo antstolis A. S. (t. 2, b. l. 32-33, 130). Nesutinka, jog įsiskolinimas UAB "Gelvora" būtų pripažintas vien tik A. P. asmenine prievole arba būtų padalintas taip kaip prašo atsakovė.

Teismas, remdamasis pateiktų duomenų visetu laiko įrodytu, kad skola UAB „Gelvora“ yra solidari. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju pradinis kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolą tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės kaip solidarių skolininkų. Skola priteista teismo sprendimais, kurie įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią, kas pagal LAT 2010-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-364/2010, pateiktą išaiškinimą reiškia, jog D. P. bei A. P. solidariosios atsakomybės ir jos dydžio klausimas prieš kreditorių yra išspręstas. Atsižvelgiant į nustatytas aktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, ieškovo prašymas po santuokos nutraukimo prievolę UAB "Gelvora" palikti solidaria prievole tenkintinas, o atsakovės prašymas atidalinti solidariąją prievolę atmestinas, nes kreditorė UAB „Gelvora“ nesutiko su D. P. prašymu.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju turėtų būti suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei atsakovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą ieškovo deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.). Teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Byloje ieškovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė fizinio smurto naudojimu atsakovės atžvilgiu, dėl ko D. P. patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų. Šalių santuoka truko apie 32 metus, jau septynis mėnesius sutuoktiniai kartu nebegyvena santuoka nutraukiama, vyresniame amžiuje, kada pakeisti gyvenimą tampa sudėtingiau. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo ieškovo elgesį, turtinę padėtį (bankrutuojantis, jokio nekilnojamojo turto neturi, dirba apsaugos darbuotoju, turi sveikatos problemų, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad A. P. atlikta širdies operacija, protezuota kylanti aorta, jam diagnozuota Aortos šakinės aneurizma, pirminė hipertenzija bei kitos ligos (t. 2. 123-129), taip teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-02-20 nutartis c.b. R.b. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovo 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Abu sutuoktiniai neprieštaravo sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo palikimui, todėl teismas šiuos prašymus laiko tenkintinais ir D. P. po santuokos nutraukimo nutaria palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovui – „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 46,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį (t. 1, b. l. 8, 27), o atsakovė – 57,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pareiškė tris reikalavimus, iš kurių du teismas patenkino, tokiu būdu laikoma, jog buvo patenkinta apie 67 procentai ieškovo pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistini 30,82 Eur žyminio mokesčio (46 Eur × 67 proc). Ieškovas duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė, atskiro reikalavimo jas priteisti neišreiškė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Atsakovė priešieškiniu kėlė keturis reikalavimus, iš kurių 2,25 teismo buvo patenkinti, vadinasi teismas tenkino apie 56 procentus priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo atsakovei priteistina 32,20 Eur (57,50 Eur × 56 proc.) sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad jai sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)TPA-1383-15 buvo suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (t. 1., b. l. 50). CPK 99 str. 2 d. numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 3 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2733 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 385 Eur ir 04 ct advokato užmokestis. Remiantis aukščiau išdėstytu iš ieškovo priteistina 215,06 Eur atstovavimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, teismas A. P. patikslintą ieškinį ir D. P. priešieškinį laiko tenkintinais iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. P. patikslintą ieškinį ir atsakovės D. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl A. P. kaltės.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atsakovei D. P., (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei D. P., gim. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovei D. P. priteisti: stacionarų kompiuterį už 144,00 Eur; virtuvinį komplektą, kurio vertė apie 100,00 Eur, kaitlentę su gartraukiu – 50 Eur vertės, orkaitę – apie 50,00 Eur, žurnalinį staliuką – 10,00 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė apie 20,00 Eur, 2 televizorius po 30,00 Eur, dvi rašomojo stalo kėdes, iš kurių vienos vertė- 10,00 Eur, kitos – 30,00 Eur, kopijavimo aparatą HP – vertė apie 50,00 Eur, kopijavimo aparatą Samsung – 50,00 Eur, 2 kėdės (taburetės) po 5,00 Eur, miegamojo lovas (dvi) sujungtas su čiužiniais, kiekvienos iš jų vertė po 50,00 Eur, 2 knygų lentynas po 30,00 Eur, 2 rūbų džiovykles po 5,00 Eur, du lygintuvus po 5,00 Eur, 1 lyginimo lentą – 5,00 Eur, dvi spinteles batams po 30,00 Eur, 2 komodas po 10,00 Eur, sofą – vertė apie 50,00 Eur, kabyklą – 10,00 Eur, viso priteistino turto vertė – 909,00 Eur.

Skolinius įsipareigojimus kreditoriams S. P., antstoliui G. J., antstoliui A. Z., UAB „Tudosa“, UAB „Verslo valdymo centras“, GSEB „Lokomatyvas“ po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovo A. P., gim. 1957 m. rugsėjo 26 d., prievolėmis.

Skolinius įsipareigojimą UAB „Gelvorą“ po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria A. P. ir D. P. prievole.

Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 32,20 Eur atsakovei D. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovės D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 30,82 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į Valstybės biudžetą 215,06 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti A. P., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Išaiškinti A. P., kad valstybei priteistos bylinėjimosi mokamos bet kuriame banke, kvite nurodant šiuos rekvizitus: gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos gavėjo bankas: "Swedbank", AB atsiskaitomoji sąskaita: LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo paskirtis: „Bylinėjimosi išlaidos“. Įmokos mokesčio kodas: 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai kvito originalą būtina pateikti į teismo priimamąjį.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.