Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui M. Š., atstovaujama J. Š. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo ir laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. M. Š. yra neįgalus, jam nustatytas neveiksnumas, o jo globėju paskirtas jo tėvas J. Š.. M. Š. ne vienerius metus gyvena globos įstaigoje. Akivaizdu, kad M. Š. dalis buto nėra reikalinga, jis jame negyvena ir negyvens. Priešingai, M. Š. būtų palankiau gauti kompensaciją atidalinus butą, tokiu būdu globėjas juos galėtų investuoti į savo sūnaus M. Š. sveikatinimą, primokėti globos įstaigai ir pan. Tuo tarpu, N. T. su savo šeima paveldėtame bute apsistoja atvykusi į Lietuvą, nuolat išlaikė ir išlaiko butą, moka su butu susijusias išlaidas, o tuo tarpu, J. Š. paslaugas teikiančiai bendrovei pateikė prašymą neskaičiuoti mokesčių, nes M. Š. ten negyvena.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, advokato padėjėja D. Terespolskienė, palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, atidalinti ieškovei ir broliui priklausantį turtą taip, kad ieškovei liktų butas natūra, o atsakovui būtų išmokėta kompensacija pagal ieškovės pateiktą turto vertinimą, kurią sudaro 30 000 Eur. Prašė priteisti laidojimo išlaidas, kurios yra pagrįstos, protingos, realiai patirtos ir atitinkančios mūsų religines tradicijas ir apeigas. Be to, prašė priteisti komunalinių mokesčių dalį, kurią realiai po motinos mirties mokėjo viena ieškovė. Nurodė, jog ji neprašo papildomai pinigų už buto remonto įteisinimo išlaidas, kurias ji taip pat patyrė. Prašė vadovautis ieškovės pateiktu turto vertinimu, kadangi šis vertinimas buvo atliktas pagal tiksliau suformuluotą užduotį vertintojui.

7. Atsakovo atstovas, advokatas A. Galminas, prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas yra neveiksnus ieškovės brolis, kuriam turi būti tinkamai užtikrintos jo paveldėjimo teisės pagal teismo sprendimą į privalomąją palikimo dalį. Prašė vadovautis turto vertinimu, kurį į bylą pateikė atsakovo atstovas, kadangi jis yra atliktas beveik pusę metų vėliau ir yra tikslesnis, nes nekilnojamojo turto kainos senamiestyje nuolat kyla. Prašė netenkinti reikalavimo dėl laidojimo išlaidų, kadangi ieškovė pati savo nuožiūra nesitarusi su atsakovo atstovu, priėmė sprendimus dėl laidojimo apeigų ir išlaidų dydžio, todėl dabar negali reikalauti jas atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė N. T. ir atsakovas M. Š. yra brolis ir sesuo. Nustatyta, jog atsakovas M. Š. yra neveiksnus, jo globėjas ir turto administratorius yra J. Š., kuris ir atstovavo jo interesus šioje civilinėje byloje.

10. Nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog atsakovui M. Š. nuosavybės teise pagal 2024 m. liepos 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ¼ dalis buto, o ieškovei N. T. 2024 m. liepos 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ¾ buto.

11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir jai priteisti visą butą natūra, o atsakovui priteisti kompensaciją pinigais – 30 000 Eur, proporcingai atsakovui tenkančiai buto daliai.

12. Atsakovo atstovas nurodė, jog su ieškiniu iš esmės sutinka, nes sutinka su atidalinimo būdu ir jam neprieštarauja, tačiau prašo didesnės kompensacijos pinigais pagal atsakovo atstovo pateiktą turto vertinimą.

13. Tokiu būdu matyti, jog iš esmės šios bylos nagrinėjimo metu ginčas kyla ne dėl atidalijimo būdo, kuris priimtinas abiem šalims, tačiau dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio.

14. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

15. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

16. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir į tai, kad abi šalys iš esmės sutinka su atidalijimo būdu, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atidalinti šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisiant visą butą natūra, o atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją pinigais, proporcingai jo valdomai daliai pagal bendrą turto vertę – ¼ buto vertės.

17. Ieškovė, reikšdama ieškinį, buto vertę nurodė remdamasi UAB „Resto Group“ 2024 m. spalio 1 d. turto vertinimu, kuriame nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 120 000 Eur.

18. Atsakovo atstovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog prašo kompensacijos dydį paskaičiuoti ir remtis jo į bylą pateiktu turto vertinimu, kadangi jis atliktas vėliau ir yra aktualesnis, juolab, kad nekilnojamojo turto kainos senamiestyje nuolat auga.

19. Atsakovo atstovas į bylą pateikė UAB „Aireda“ 2025 m. kovo 28 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 127 000 Eur.

20. Nagrinėjamu atveju, ginčo buto vertei nustatyti teismas vadovaujasi atsakovo pateiktu UAB „Aireda“ 2025 m. kovo 28 d. turto vertinimu, kadangi jis atliktas penkiais mėnesiais vėliau nei ieškovės, yra aktualesnis, be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo butas yra Klaipėdos senamiestyje, kur nekilnojamojo turto kainos nuolat didėja. Tokiu būdu, teismas laiko, kad ginčo buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 127 000 Eur, todėl atsakovui tenkanti dalis pinigais yra 31 750 Eur (127 000 Eur / 4 ).

21. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog turi lėšų banko sąskaitoje, dirba, gyvena JAV, todėl yra pajėgi išmokėti atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją.

22. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti jai iš atsakovo mirusios šalių motinos L. D. laidojimo išlaidas proporcingai atsakovo paveldėtai turto daliai – 435,99 Eur bei ieškovės patirtas buto išlaikymo išlaidas, jos sumokėtus komunalinius mokesčius – 216,27 Eur.

23. Nėra teisės akto, kuris reglamentuoja kilusio ginčo (dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš palikėjo įpėdinių) teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

24. Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas kaip paveldėtojas turi prievolę atlyginti ieškovams palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant dėl konkretaus atlygintinų išlaidų dydžio, taikytini teisingumo, protingumo, proporcingumo principai ir atsižvelgtina į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes.

25. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovei patyrus mirusiosios laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidas, o atsakovui priėmus mirusiosios palikimą, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai santykiai, todėl atsakovas turi prievolę padengti ieškovei dalį jos patirtų išlaidų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

26. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

27. Apibendrinant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes bei vertindamas į bylą pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės patirtos laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidos, tiek ir paveldėto buto išlaikymo išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, jog, iš esmės, atsakovas sutiko su ieškiniu ir ginčas tarp šalių kilo tik dėl priteistinos kompensacijos dydžio, kurį teismas nustatė pagal atsakovo pateiktus įrodymus, be to, ginčas yra kilęs tarp artimų giminaičių, o atsakovas yra neveiksnus asmuo, abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, teismas šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų neskirsto ir kiekviena šalis pasilieka prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti atsakovo M. Š. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nuosavybės teise visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti kompensaciją pinigais – 31 750 Eur.

Nustatyti, jog piniginė kompensacija atsakovui turi būti išmokėta per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo M. Š. 435,99 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų ir 216,27 Eur paveldėto turto išlaikymo išlaidų, t.y. iš viso 652,26 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (652,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025-03-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės N. T. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.