Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2011-08-29 · Byla Nr. A2.6.-343-446/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-343-446/2011Nutarimas · 2011-08-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. A2.13.-304-446/2013Nutartis · 2013-06-13Šiaulių apylinkės teismas
  3. A2.13.-203-446/2014Nutartis · 2014-04-18Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
A2.6.-343-446/2011
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00567-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A2.6.-343-446-2011Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00567-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 52.3.; 60. (S)
KELMES RAJONO APYLINKES TEISMASNUTARIMAS2011 m. rugpjucio 29 d.Kelme
Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant administracinen atsakomyben patrauktam asmeniui A. B.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1958 m. balandžio 22 d. Kauno rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliecio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbancio UAB „VAKOIL“ vairuotoju, gyvenancio (duomenys neskelbtini), administracinio teises pažeidimo byla ir

Aprašomoji dalis

nustate:

A. B., budamas apsvaiges nuo alkoholio, 2011 m. liepos 4 d. 21 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosava transporto priemone - automobili VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, nepasirinko saugaus važiavimo greicio ir atsitrenke i priekyje sustojusio automobilio MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine dali, ko pasekoje, apgadino svetima transporto priemone.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 4 d. jis kartu su savo sutuoktine V. B. sveciavosi pas gimines Kuršenuose. Jis vartojo alkoholinius gerimus – gere alu, degtine, nes buvo nusprende nakvoti pas giminaicius. Vakare jos sutuoktine sunegalavusi – eme tinti po lužimo sugipsuota koja, ji pasijutusi blogai, jam pagailo sutuoktines, jis jautesi gerai, todel nusprendes parvežti ja namo, kad žmona galetu kreiptis i specialistus Kaune. Važiuojant (duomenys neskelbtini), remontuojamo kelio atkarpoje, jis iš tolo pastebejes užsidegusi žalia šviesoforo signala, buvo isitikines, kad ties juo sustojes automobilis prades važiuoti, be to, jo sutuoktine, sedejusi automobilio gale, pasiskundusi, kad jauciasi blogai, jis atsisukes pasižiureti ir, nespejes sustabdyti vairuojamo automobilio, atsitrenke i priekyje stovincio automobilio galine dali.

Iš eismo ivykio vietos schemos (b.l. 5), alkotesterio parodymu (b.l. 6), policijos pareiguno tarnybinio pranešimo (b.l. 3-4), pranešimo del nušalinimo nuo transporto priemones vairavimo (b.l. 7), transporto priemones priverstinio nuvežimo akto (b.l. 10), foto nuotrauku (b.l. 11-13), administracinio sulaikymo protokolo (b.l. 14), matyti, kad A. B., budamas apsvaiges nuo alkoholio sunkiame girtumo laipsnyje (2,90 promiliu), vairavo nuosava automobili VW PASSAT, remontuojamojoje kelio dalyje prie irengto šviesoforo, degant raudonam šviesoforo signalui sustojus automobiliui MAZDA 626, vairuojamam Latvijos Respublikos piliecio, ir jam stovint, atsitrenke i šio automobilio galine dali, ko pasekoje, apgadino svetima turta - automobilio MAZDA 626 bagažines dangti ir galini bamperi.

Keliu eismo taisykliu 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio. Pagal šiu taisykliu 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai. KET 133 punkte nurodyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greiti, turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu.

Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad A. B., pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9, 14, 133 punktu reikalavimus, vairavo automobili apsvaiges nuo alkoholio ir padare eismo ivyki, kurio metu apgadino kito asmens turta – automobili MAZDA 626. Tokiu budu, darytina išvada, kad A. B. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudetis.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo keturiu tukstanciu iki penkiu tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties paru su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. itvirtintas nuostatas nuobauda už administracini teises pažeidima skiriama norminio akto, numatancio atsakomybe už padaryta teises pažeidima, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitu aktu del administraciniu teises pažeidimu, skiriant nuobauda, atsižvelgiama i padaryto teises pažeidimo pobudi, pažeidejo asmenybe bei atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, jog organas (pareigunas), nagrinejantis administracines teises pažeidimu bylas, atsižvelgdamas i aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat i šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybe lengvinancias bei kitas istatymu nenurodytas lengvinancias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesne nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesne nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracines nuobaudos.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo A. B. galiojanciu nuobaudu neturi, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusiženges, kas laikytina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. A. B. ivykde itin šiurkštu, viena iš pavojingiausiu administracines teises pažeidimu, nes vairuodamas transporto priemone apsvaiges nuo alkoholio sunkiame girtumo laipsnyje kele pavoju ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmoniu gyvybei bei sveikatai. Butinojo reikalingumo salygu teismo posedžio metu nenustatyta. Iš administracinen atsakomyben patraukto asmens pateiktu dokumentu kopiju (b.l. 32, 33) matyti, kad jo sutuoktine V. B. neigali, netekusi penkiasdešimties procentu darbingumo, taciau tai nera aplinkybe, suteikianti teise vairuoti apsvaigus nuo alkoholio. Skubi medicinine pagalba, kuri kaip nurode A. B. turejo buti suteikta jo žmonai del sužalotos kojos tinimo, galejo buti suteikta iškvietus greitosios medicinines pagalbos tarnyba pagal buvimo vieta. Nuo tos vietos, kur ivyko eismo ivykis, iki Kauno, kur gyvena A. ir V. B., didesnis nei 100 kilometru atstumas, eisimo ivykis ivyko po 21 val., todel akivaizdu, kad nei pas gydanti gydytoja, nei pas kita medicinos specialista V. B. ta vakara nebutu kreipusis. Ši administracinen atsakomyben patraukto asmens versija laikytina išgalvota, kaip meginimas sušvelninti atsakomybe. Banko paskola ar vairuotojo darbo netekimas taip pat nelaikytina atsakomybe lengvinancia ar ja šalinancia aplinkybe. Esant tokioms aplinkybems, darytina išvada, kad A. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti sankcijoje numatyto teises vairuoti transporto priemones atemimo, kaip teismo posedžio metu praše administracinen atsakomyben patrauktas asmuo, teismas neturi pagrindo.

A. B. šiuo metu dirba, darbovieteje charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus ir gerai išmanantis savo darba darbuotojas (b.l. 26), turi dideli – 35 metu - vairuotojo staža, už vairavima transporto priemones neblaiviame stovyje baudžiamas pirma karta, praeityje baustas tik už smulkius KET pažeidimus, šiuo metu galiojanciu nuobaudu neturi, prisipažista ir gailisi nusiženges, jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, taciau atsižvelgiant i sunku apsvaigimo nuo alkoholio laipsni, jam skirtina griežtesne nei minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje – didesne nei minimali bauda. Kadangi tokio pobudžio pažeidima A. B. ivykde pirma karta, todel skirtinas minimalus teises vairuoti transporto priemones atemimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teiseja

nutare:

A. B. pripažinti kaltu ivykdžius pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir nubausti 4500 (keturiu tukstanciu penkiu šimtu) litu bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.

Teiseja Vilma Rašciuviene