- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-387-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. K., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų pareikštą atsakovei J. K., išvadą duodanti institucija– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, pareikštą atsakovei J. K., išvadą duodanti institucija– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. A. J. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti J. K. ir V. K. santuokos, sudarytos 1989 m. balandžio 29 d. P. P. bažnyčioje ir tą pačią dieną registruotos Vilniaus miesto CMS, apskaitos akto įrašą Nr. 1419 ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą- 3 000 Eur; 3) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 4) nustatyti nepilnametės dukters I. K. gyvenamąją vietą su motina (atsakove); 5) nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra I. K.; 6) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis 426,41 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės; 7) dalinant šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovui priteisiant 38,65 procentus santuokoje įgyto turto, atsakovei - 62,35 procentus santuokoje įgyto turto; 8) ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statinius (duomenys neskelbtini), Vilnius, sodo pastatą, kiemo statinius, ieškovo V. K. vardu registruotų 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB Litelektro akcijų, iš viso turto už 214 447,50 Eur; 9) atsakovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje: žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą- šiltnamį, atsakovės J. K. vardu registruotų 51 vnt. paprastųjų vardinių UAB Litelektro akcijų, iš viso turto už 340 437,29 Eur; 10) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Taip pat atsakovė pateikė prašymą atidėti atsakovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad atsakovei priklauso didelės vertės turto dalis, tačiau ne ji pati inicijavusi santuokos nutraukimo procesą, neturi galimybių per trumpą laiką gauti reikalingos sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau privalo ginti savo ir vaikų pažeistas teises. Atsakovė, teikdama priešieškinį, yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio. Likusios mokėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, teikiant priešieškinį, pablogintų jos turtinę padėtį, kadangi visos turimos ir gaunamos lėšos yra išleidžiamos pragyvenimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. 2020-01-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovei nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, sprendė, jog nėra pateikta duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir ji negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Teismas įvertino tai, jog atsakovė turi galimybę naudotis aukštai kotiruojamos advokatų kontoros teisine pagalba, duomenų, jog ji būtų prašiusi dėl sunkios turtinės padėties suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, byloje nėra. Teismas nenustatė, kad atsakovė turi specialių poreikių, jos sveikatos būklė yra bloga ar yra kitų priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio. Vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės pajamos šiuo metu yra mažos (apie 500 Eur), neleidžia daryti išvados, jog jos turtinė būklė yra bloga. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl mažų pajamų nėra patikimos. Tokią išvadą teismas priėjo, atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovė nuo 2012-04-02 dirba UAB Litelektro, kuri veikia stabiliai, be įsiskolinimų, ir nėra duomenų, jog atsakovė, kuri yra šios įmonės vadovė, siekia pakeisti mažai apmokamą darbo vietą. Pažymėjo ir tai, kad į bylą pateiktas įmonės preliminarus balansas realios įmonės finansinės padėties neatskleidžia. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų teismas sprendė, kad atsakovė į savo sąskaitą įneša grynuosius pinigus, kurių kilmės neatskleidžia, taip pat gauna darbo užmokestį, atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui bei valstybės vaikui mokamas išmokas, todėl atsakovės nurodomas aplinkybės dėl sunkios turtinės būklės teismas atmetė kaip neįrodytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
6. A. J. K. pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-01-15 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-15 nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės- atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodo, jog faktas, kad atsakovė kreipėsi į konkrečią advokatų kontorą, kuri teismo subjektyvia nuomone yra aukštai kotiruojama, o ne į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nesudaro pagrindo teigti apie jos turtinės būklės gerumą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo duomenų apie atsakovės konkretų finansinį susitarimą su pasirinkta advokatų kontora, todėl toks teismo argumentas yra subjektyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis byloje. Be to, net ir aukštai kotiruojamų advokatų pasirinkimas savaime nereiškia, kad tokį pasirinkimą asmuo padarė vien todėl, kad turėjo tokią galimybę. Paprastai kreipdamasis į teismą asmuo siekia paties geriausio jo interesų atstovavimo, grįsto jo ir jo atstovo fiduciariniais santykiais ir dažnu atveju bet koks asmens pasirinkimas turi įtakos jo turtinės būklės pablogėjimui. Svarbi šiuo atveju yra ir atsakovės procesinė padėtis civilinėje byloje, kas lemia faktą, jog ji neturėjo pasirinkimo nesikreipti į teismą, bet būdama atsakove, yra priversta ginti pažeistas teises.
Šalies argumentai
8. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 84 straipsnio nuostatos nenumato konkrečių aplinkybių, dėl kurių teismas gali atidėti asmeniui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Teismo argumentas, kad nėra duomenų, jog atsakovė turi specialių poreikių, jos sveikatos būklė yra bloga ar yra kitų priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio, tėra vienas iš galimų žyminio mokesčio atidėjimo pagrindų, tačiau šio pagrindo nebuvimas savaime nereiškia, kad asmeniui neturint sveikatos problemų jis netenka galimybės pasinaudoti CPK 84 str. įtvirtinta teise.
9. Skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie faktą, kad atsakovės darbo užmokestis sudaro 500 Eur per mėnesį, taip pat duomenys, kad 2013-2015 metais atsakovė, kaip viena jos vadovaujamos įmonės savininkių, buvo išsimokėjusi sau 47 067,40 Eur dydžio dividendus, iš kurių iki šiol gyveno. Vėlesniais metais dividendai nebuvo išsimokami, kadangi įmonės pelningumas smarkiai smuko, įmonę paliko stambiausi jos klientai, dėl ko jos savininkai stengėsi gelbėti padėtį ir taupyti. Paaiškina, kad vien tas faktas, kad įmonė dirba pelningai ir be įsiskolinimų, dar nereiškia, kad įmonės finansinė būklė yra labai gera. Jeigu taip būtų, atsakovė ketverius metus nelauktų, kol galėtų vėl išsimokėti sau dividendus. Be to, iki ieškinio teismui pateikimo, nepaisant visų nesutarimų, šalys nebuvo nutraukę šeimyninių ryšių finansine prasme ir didelę dalį išlaidų dalinosi. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad tai yra šeimos byla ir atsakovės pajamos taip pat iki šiol buvo ir ieškovo pajamos, o didžioji dalis sukauptų lėšų yra ieškovo žinioje, kuriomis atsakovė neturi galimybių disponuoti, šalių santykiams pasiekus teismą. Ieškovas pateikė duomenis, jog jo sąskaitoje yra 35 060 Eur bendrų santuokinių lėšų. Disponuodamas tokiomis sumomis, ieškovas turėjo galimybę susimokėti savo žyminio mokesčio dalį. Tuo tarpu atsakovė priversta santykius su sutuoktiniu aiškintis teisme. Atsisakydamas atidėti atsakovei mokėtino žyminio mokesčio dalį, tokiu būdu suteikiant jai daugiau laiko pasirūpinti reikalinga žyminio mokesčio suma, teismas užkirto atsakovei kelią teisingai pasidalinti jai priklausantį santuokinį turtą ir sudarė sąlygas, kuomet šioje šeimos byloje gali būti nagrinėjami tik ieškovo reikalavimai, nesudarant atsakovei realios galimybės pareikšti savųjų.
10. Iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė neturi santaupų, o visos jos gaunamos pajamos yra išleidžiamos pragyvenimui, kad ir kokia būtų jų kilmė. Be to, teismo išvardintos aplinkybės nėra susijusios su atsakovės turtine būkle. Ieškovas neteikia lėšų vaikui išlaikyti,išskyrus jo atskirai ir tiesiogiai apmokamus būrelius ir kitokias vaiko išlaidas. Visais kitais vaiko poreikiais atsakovė rūpinasi pati.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
11. Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.
14. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Žyminis mokestis– tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
15. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).
16. Esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė būklė yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Antra, kad ateityje jo finansinė būklė pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei būklei, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad gauna 500 Eur dydžio darbo užmokestį ir neturi galimybės greitai gauti reikiamą žyminio mokesčio sumą (3 626 Eur). Argumentuoja tuo, kad ne ji inicijavo santuokos nutraukimo bylą, tačiau privalo ginti savo ir nepilnametės dukters interesus.
18. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra komplikuota asmens turtinė būklė, kuri ateityje gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018). Pirmosios instancijos teismo vienas iš argumentų netenkinti atsakovės prašymo buvo tas, kad ji sudarė atstovavimo sutartį su gerai vertinama advokatų kontora, nemėgindama pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog kreipdamasis į teismą asmuo siekia paties geriausio jo interesų atstovavimo ir dažnu atveju bet koks asmens pasirinkimas turi įtakos jo turtinės būklės pablogėjimui. Taip pat svarbu tai, jog atsakovė neinicijavo santuokos nutraukimo bylos ir neturėdama kitos galimybės, būdama atsakove byloje, turi nedelsdama ginti savo interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentas jog nėra duomenų, kad atsakovė turi specialių poreikių, jos sveikatos būklė yra bloga ar yra kitų priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio, nėra lemiantis sprendžiant dėl žyminio mokesčio atidėjimo.
19. Atsakovė neneigia aplinkybės, jog realiai žyminio mokesčio sumą galėtų sumokėti, tačiau nurodo, jog ne priešieškinio pareiškimo metu, o per tam tikrą protingą laikotarpį, kurio pakaktų reikiamai lėšų sumai sukaupti. Be to, kaip nurodė atsakovė, didžioji dalis šeimos lėšų yra ieškovo žinioje, kuriomis atsakovė neturi galimybių disponuoti, šalių santykiams pasiekus teismą. Ieškovas pateikė duomenis, jog jo sąskaitoje yra 35 060 Eur bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Atsakovės darbo užmokestis sudaro 500 Eur per mėnesį. Iš apeliantės pateikto SEB banko sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantė į savo sąskaitą įneša tam tikras pinigų sumas, tačiau, palyginus su mokėtino žyminio mokesčio suma, jos nėra didelės (200 Eur, 300 Eur, 500 Eur). Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo, nors pagal pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, jog šiuo metu atsakovės turtinė būklė nėra tokia gera, kad ji galėtų per trumpą laiką sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, bet iš esmės per ilgesnį laikotarpį atsakovė gali sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Siekdamas užtikrinti atsakovei teisę į teisminę gynybą ir nesudaryti kliūčių ginti savo interesų teisme, pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti atsakovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo (CPK 84 str.).
20. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos turtinę būklę, todėl nepagrįstai neatidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų naikintina, atsakovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkintinas. Už priešieškinyje pareikštus reikalavimus turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis- 3 626 Eur. Atsakovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį- 75 Eur. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų likusios žyminio mokesčio dalies- 3 551 Eur sumokėjimas atsakovei atidėtinas iki teismo sprendimo, kuriuo byla bus išspręsta iš esmės, priėmimo (CPK 84 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Patenkinti apeliantės (atsakovės) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų pareikštą atsakovei J. K., išvadą teikianti institucija– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius .
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: patenkinti atsakovės J. K. prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atidėti atsakovei žyminio mokesčio dalies- 3 551 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro) sumokėjimą už priešieškinyje pareikštus reikalavimus iki teismo sprendimo, kuriuo byla bus išspręsta iš esmės, priėmimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.