Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-246-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
e2A-246-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06463-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-246-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06463-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-618-488/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) NEO Finance prašė priteisti iš atsakovės J. P. 4 990,20 Eur negrąžintą kredito dalį, 469,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.), 22 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 990,20 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.), 1 712,01 Eur tarpininkavimo mokestį, 16,13 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 16 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 24 d.), 22 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 990,20 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės J. P. ieškovės AB NEO Finance naudai priteisė 4 990,20 Eur negrąžintą kredito dalį, 469,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 16,13 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 16 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1 712,01 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 187,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 362 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Atsiliepimas

3. Teismas konstatavo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarka 2020 m. gruodžio 29 d., ji buvo įpareigota per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. kovo 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K280524767 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 5 931,27 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3 897,93 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 22 proc.), 481,62 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. kovo 15 d. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. nutraukė sutartį su atsakove.

5. Teismas nustatė, kad kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų visišką įvykdymą nėra, todėl sprendė, kad atsakovė prievolės neįvykdė ir nesumokėtą 4 990,20 Eur kredito sumą priteisė iš atsakovės.

6. Remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), atsižvelgęs į tai kad 469,34 Eur mokėjimo palūkanos ir 16,13 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, teismas reikalavimus dėl 469,34 Eur mokėjimo palūkanų ir 16,13 Eur kompensuojamųjų palūkanų laikė pagrįstais, todėl tenkino.

7. Atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką bei tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra bei tai, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ieškovės reikalavimą dėl 22 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. kovo 15 d., atmetė.

8. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 712,01 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

9. Teismas taip pat nurodė, jog netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 491,36 Eur (4 990,20 Eur + 469,34 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 22 proc. kompensacines palūkanas prašė priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas konstatavo, negalintis nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 491,36 Eur sumą, todėl minėtą reikalavimą taip pat atmetė.

10. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir ) CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Taip pat ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Ieškovė AB NEO Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovės J. P. 22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 4 990,20 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.). Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovės J. P. 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

12. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Pažymi, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa 3 897,93 Eur palūkanų suma. Kadangi atsakovė sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, su atsakove sudaryta sutartis buvo nutraukta. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

13. Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymi, kad įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, t. y. pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 4 990,20 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. ieškovė AB NEO Finance ir atsakovė J. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K280524767, kuria ieškovė atsakovei suteikė 5 931,27 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 3 897,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 22 proc.), 481,62 Eur tarpininkavimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka iki 2024 m. kovo 15 d. Atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 24 d. sutartį vienašališkai nutraukė, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu. Duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimą priteisti iš atsakovės 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 4 990,20 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 15 d., motyvuojant tuo, kad ji neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliacinį skundą apeliantė, be kita ko, argumentuoja, teigdama, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma, sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa 3 897,93 Eur palūkanų suma, kuri vertintina kaip orientacinė negautų pajamų suma.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

20. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

21. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis,priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

22. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko atsakomybės civilinės pagal vartojimo kredito sutartį, kadangi, kaip nurodė kasacinis teismas, kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

24. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė šioje byloje neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymėtina, jog VKĮ 17 straipsnis įtvirtina vartojimo kredito gavėjo teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus savo įsipareigojimus arba jų dalį pagal vartojimo kredito sutartį. Tokiais atvejais jis turi teisę į bendros kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio sutarties trukmės laikotarpio palūkanos ir išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog apeliantė iš esmės siekė nuostolių atlyginimo už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta. Tokį reikalavimą iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo metodo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydžio, nors būtent jai kilo procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę pagal kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus (CPK 12, 176, 177, 185 straipsniai). Sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma, nors ir gali būti laikytina vienu iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydį, tačiau savaime nėra pakankama tokių nuostolių dydžiui nustatyti.

26. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir ne pirmiau nurodytais motyvais, tačiau pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 4 990,20 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 15 d, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

27. Atmetus ieškovės AB NEO Finance apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė