Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. M. dėl motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo D. D. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys, kuriuo ieškovas prašo: 1) neterminuotai apriboti L. M. motinos valdžią sūnaus D. M. atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su vaiko laikinąją globėja D. D. – P.; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui D. M. po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą mokant į vaiko vardu atidarytą sąskaitą, kuria naudosis vaiko lėšų tvarkytojas.

Nurodė, jog atsakovė L. M. su D. M. susilaukė sūnaus D. M., kuris gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas D. M. mirė. 2018 m. kovo 28 d. ieškovė gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos raštą, kuriuo informuojama, kad L. M. viena augina sūnų D. M., gyvena pas mamą D. D. P., kuri padeda rūpintis vaiku. Dėl L. M. sveikatos problemų, sunkios materialinės padėties, dažnų konfliktų su mama vaiko akivaizdoje, mano, kad kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl siūlė teikti bendrąsias paslaugas L. M. šeimai, kad sūnus galėtų gyventi šeimoje. 2018 m. kovo 28 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų asmeniui skyrimo komisija priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų L. M. šeimai skyrimo. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą. Nustatė antrą grėsmės lygį. Buvo surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas. D. M. buvo paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas pas senelę D. D. – P., adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 19 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-799 D. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. ir vaiko laikina globėja paskirta D. D. P. Nuo 2018 m. spalio 23 d. D. M. su laikinąja globėja persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėjo, kad D. M. mamai L. M. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Buvo sudarytas pagalbos planas šeimai, siekiant gerinti situaciją L. M. šeimoje. Nustatyta, kad L. M. sūnų lanko, tačiau nesidomi vaiko ugdymo procesu, nebendrauja su pedagogais, nedalyvauja mokyklos organizuojamose šventėse, nesirūpina vaiko sveikata. Atsakovė bendrauja su socialiniais darbuotojais, tačiau nevykdo numatytų įsipareigojimų. L. M. nesugeba išlaikyti pastovios darbo vietos, turi įsiskolinimų antstolių kontoroms, jos finansinė padėtis sunki, vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovė dažnai keičia gyvenamąją vietą, nes susidarius įsiskolinimui už butą yra iškeldinama. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. negeba išlaikyti pastovios gyvenamosios vietos, pastovaus darbo, turi finansinių įsiskolinimų, jai trūksta socialinių bei tėvystės įgūdžių, ji ir pati pripažįsta, kad savo nepilnamečiui sūnui D. M. negeba savarankiškai užtikrinti teisių ir teisėtų interesų. Atvejo vadybos proceso metu nebuvo pasiekti nustatyti tikslai, todėl ieškovė mano, kad mama neturi galimybių bei įgūdžių vaikui sudaryti saugias, stabilias gyvenimo sąlygas, negeba užtikrinti jo geriausių interesų.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nepilnametis vaikas D. M. yra išreiškęs savo nuomonę, kad jo globėja yra labai gera, labai juo rūpinasi, myli. Jis nori gyventi su močiute - globėja, nes mama juo pasirūpinti negali. Berniukui patinka augti ir gyventi globos šeimoje.

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. D. P. paaiškino, kad nors atsakovė bendrauja su vaiku, visada žada imtis veiksmų, grįžti auginti vaiką, tačiau pažadų nevykdo. Pažymėjo, jog atsakovė sutinka, kad ji prižiūrėtų sūnų. Nurodė, jog D. ji augina nuo gimimo. Pasak jos, vaiko mama L. M. nors kartais susitinka su D., bendrauja su juo, tačiau nesirūpina vaiku, jo sveikata, nesidomi mokymusi, nelanko vaiko per šventes. Močiutė pati primena D., kad reikia paskambinti mamai. Tarp jos ir L. M. dažni konfliktai dėl jos vedamo gyvenimo būdo, kadangi ji ima greituosius kreditus, kurių neišmoka ir dėl susidariusių skolų yra skolinga antstoliams, dažnai keičia gyvenamąją vietą. L. M. prie vaiko išlaikymo neprisideda. Mano, kad nėra tikimybės, jog atsakovės veiksmai pasikeis. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė dažniau lanko sūnų, kartais ir kiekvieną dieną, tačiau mano, jog atsakovė ateina į svečius pavalgyti, dažnai būna alkana, neturi pinigų savimi pasirūpinti, gyvena su sugyventiniu, kuris ją išnaudoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečio vaiko tėvas miręs.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. gavus Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos raštą, kuriuo informuota, kad L. M. netinkamai rūpinimosi sūnumi D. M., 2018 m. kovo 28 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų asmeniui skyrimo komisija priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų L. M. šeimai skyrimo. 2018 m. rugsėjo 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą. Nustatė antrą grėsmės lygį bei surašė Vaiko laikino apgyvendinimo aktą. D. M. buvo paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas pas senelę D. D. P, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 19 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-799 D. M. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. ir vaiko laikina globėja paskirta močiutė D. D. P.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovė motinos pareigų nevykdo, vaiko neaugina ir juo nesirūpina, neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nededa pastangų sukurti tinkamą vaikui gyventi aplinką. Nors atsakovė ryšį su vaiku palaiko, kartais bendrauja su sūnumi, tačiau dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog toks bendravimas nėra nuoseklus ir nuolatinis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė savo gyvenimo būdo nekeičia. Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovei tinkamai vykdyti motinos pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir jis galėtų grįžti gyventi į atsakovės šeimą. Atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką ir jį prižiūrėti, iš esmės vaiku nesirūpina visas motinos pareigas perkeldama vaiko globėjai. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė yra abejinga savo kaip motinos pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, pažangos probleminėse šeimos srityse nepadarė, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo motinos pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia į sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko apgyvendinimą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu D. D. P.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui D. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 dėl minimaliojo darbo užmokesčio, sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga yra 555 Eur.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. M. 100 Eur išlaikymą sūnui D. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė nuo 2019 m rugsėjo 1 d. dirba AB „Klaipėdos baldai“, į tai, kad atsakovė turi finansinių įsiskolinimų antstoliams, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo kreipimosi į teismą dienos iki D. M. pilnametystės iš atsakovės L. M. priteisti išlaikymą sūnui D. M. mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Priteistą išlaikymą atsakovė įpareigojama pervesti į asmeninę D. M. banko sąskaitą.

Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 punktas).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atsakovės L. M. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį vaiką D. M., gimusį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko vardu atidarytą sąskaitą.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Skirti laikiną faktinę globėją D. D. P. nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą trečiojo asmens D. D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui D. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.