- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1512-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00795-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,54 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose buvo pareiškėjo dėdei A. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusi sodyba – gyvenamasis namas, ūkio pastatas (klėtis) ir pirties pastatas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad A. R. buvo pareiškėjo motinos A. D. brolis. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo dėdei, palikimą priėmė jo sesuo A. D. (duomenys neskelbtini) mirus A. D., jos palikimą priėmė pareiškėjas. 0,54 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Šis žemės sklypas niekada nebuvo registruotas jokio asmens vardu. Minėtame žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir ūkio statiniai. Šie statiniai priklausė pareiškėjo dėdei A. R., kuris paveldėjo sodybą iš savo motinos P. (P.) R., kuri mirė (duomenys neskelbtini). A. R. gyveno sodyboje, rūpinosi ja, vėliau, pablogėjus sveikatai, išsikėlė gyventi kitur. Sodybos pastatai laikui bėgant sugriuvo tiek, kad šiuo metu yra likę tik jų pamatai. Pareiškėjo motina A. D. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. VĮ Registrų centras nurodė, kad išlikę pamatų fragmentai nurodytu adresu nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, todėl nėra teisinio pagrindo atlikti jų kadastrinius matavimus ir aprašyti juos kaip nekilnojamuosius daiktus. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui siekiant įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir gauti statybos leidimą atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo motina dar 2011 m. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, siekdama atlikti A. R. sodybos statinių kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centras atsisakė atlikti nurodytus veiksmus, pažymėdamas, kad išlikę pamatų fragmentai nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, todėl negali būti atlikti jų kadastriniai matavimai, jie negali būti aprašyti kaip nekilnojamieji daiktai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo motina ginčijo šį atsakymą. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, leidžiančių daryti kitą išvadą, nei nurodyta 2011 m. VĮ Registrų centras atsakyme. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad sodyboje buvę fiziškai pažeisti statiniai gali būti matuojami, nustatant jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, kad gali būti suformuota jų kadastro duomenų byla. Teismas nurodė, kad išlikę pamatai nelaikytini statiniais Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme, todėl pamatai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nelaikytini Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neišlikus statiniams, kurie galėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui nevaldant nuosavybės teise žemės sklypo, kuriame yra buvusių statinių pamatų fragmentai, prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad, priėmus nagrinėti pareiškimą dėl nustatymo fakto, kuris nesukels teisinių pasekmių, t. y. pareiškimą, nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, ši byla turi būti nutraukta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas sutelkė dėmesį į VĮ Registrų centro 2011 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. (3.8.9) S-351 pareiškėjo V. D. motinai A. D. dėl negalėjimo atlikti kadastrinių matavimų, pažymėjo, kad šis atsakymas nebuvo pareiškėjo motinos apskųstas, tačiau nekreipė dėmesio į tai, jog šis atsakymas nebuvo įvardytas kaip sprendimas ir jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, dėl ko pareiškėjo motina dėl teisinių žinių stokos nežinojo apie galimybę skųsti VĮ Registrų centro atsisakymą atlikti prašomus kadastrinius matavimus ir tokia galimybė jai nebuvo išaiškinta.
1.2. Teismas, nuspręsdamas, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog sodyboje buvę fiziškai pažeisti statiniai gali būti matuojami, nustatant jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, neįsigilino į pareiškėjo pateiktus įrodymus: ūkinių knygų išrašus, 1988 m. balandžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, senas ir naujas fotografijas, UAB „Geosoma“ 2023 m. balandžio mėn. pareiškėjo nurodytų statinių pamatų kontrolinę‒geodezinę nuotrauką ir situacijos planą/prisirišimų schemą.
1.3. Teismas nevertino, kad A. R. paveldėjo nurodytus statinius, t. y. įgijo nuosavybės teisę į juos, ir tuo metu tie statiniai fiziškai egzistavo, ką patvirtina teismui pateiktas 1988 m. balandžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.
1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad 0,54 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trijų statinių pamatų fragmentai. Priešingai, nei sprendė teismas, iki šiol yra išlikę aiškūs trijų statinių pamatai, o ne atskiri, pavieniai akmenys.
1.5. Teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-530-656/2021 negali būti laikytina precedentu ir negali būti taikytina nagrinėjamu atveju, nes šios ir teismo nurodytos bylos aplinkybės nėra identiškos. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas atvejis, kuomet nebuvo išlikusių pamatų (kaip statinio), o statiniui esant sunaikintam, nebuvo galimybės spęsti, kad išlikę pamatų fragmentai (atskiri akmenys) yra buvusio gyvenamojo namo pamatų likučiai, todėl nebuvo galimybės nustatyti buvusio namo gabaritų ir vietos.
1.6. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes, nustačius pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas galės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl šiuo metu valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriame yra išlikę nurodytų statinių pamatai, formavimo ir registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei įgys teisę supaprastinta tvarka išsipirkti jo giminei praeityje nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ir atkurti jame buvusią sodybą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra.
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016).
11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,54 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose buvo pareiškėjo dėdei A. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusi sodyba – gyvenamasis namas, ūkio pastatas (klėtis) ir pirties pastatas. Juridinį faktą pareiškėjas prašė nustatyti tikslu teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti, gauti statybos leidimą atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą, vėliau skundžiama nutartimi nusprendė, kad egzistuoja CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas nutraukti civilinę bylą, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neišlikus statiniams, kurie galėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui nevaldant nuosavybės teise žemės sklypo, kuriame yra buvusių statinių pamatų fragmentai, prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad iki šiol yra išlikę aiškūs trijų statinių pamatai, yra nustatytos visų statinių pamatų kraštinės ir jų koordinatės, pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus galima spręsti dėl buvusių statinių ploto, sienų statybos produktų, paskirties ir tūrio, pareiškėjo dėdei A. R. paveldėjus statinius, tie statiniai fiziškai egzistavo.
12. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie statinių kadastro duomenys įtrauktini į Nekilnojamojo turto kadastrą (unikalus numeris, statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas, statinio parametrai, statybinė medžiaga, statinio vidaus įrangos charakteristikos, statinio vertės, nusidėvėjimo ir baigtumo procentas ir kt.). Nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktas).
13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad iš statinių, kurių buvimo faktą konkrečiame žemės sklype prašo nustatyti pareiškėjas, tėra likę pamatai. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas atskirajame skunde, nėra svarbu, kiek tų pamatų yra išlikę, kadangi nėra jokių kitų statinio dalių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje yra apibrėžta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbu. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, išlikę pamatai nelaikytini statiniais Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme, todėl pamatai, nepaisant jų būklės, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nelaikytini Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Dėl šios priežasties pamatai, net ir nustačius pareiškėjo prašomą faktą, negalės būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi neišlikę statiniai, kurių buvimo faktą konkrečiame žemės sklype prašo nustatyti pareiškėjas, negalės būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukeltų jam teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškimą dėl fakto, kuris nesukels teisinių pasekmių, nustatymo, civilinė byla pagrįstai buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
14. Pažymėtina, kad teismas negali nepaisyti teisės aktuose nustatytų nekilnojamojo turto registravimui keliamų reikalavimų, tvarkos ir savo nuožiūra spręsti, koks turtas yra tinkamas registruoti ir kokiu būdu jis turėtų būti registruojamas. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog sodyboje buvę fiziškai pažeisti statiniai gali būti matuojami, nustatant jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, kad gali būti suformuota jų kadastro duomenų byla. Apeliacinės instancijos teismas kaip pagrįstus nevertina pareiškėjo argumentus, jog šiuos parametrus galima nustatyti iš ūkinių knygų išrašų, 1988 m. balandžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, senų ir naujų fotografijų, UAB „Geosoma“ 2023 m. balandžio mėn. statinių pamatų kontrolinės‒geodezinės nuotraukos ir situacijos plano/prisirišimų schemos. Visi pareiškėjo išvardinti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad statiniai, kurių buvimo faktą prašo nustatyti pareiškėjas, nėra išlikę, o teisės aktai nenustato galimybės šių statinių parametrus nustatyti ne vertinant jų realią būklę, o remiantis istoriniais ir panašaus pobūdžio dokumentais.
15. Aplinkybė, kad išlikę pamatų fragmentai nėra laikytini nekilnojamaisiais daiktais, todėl negali būti atlikti jų kadastriniai matavimai ir jie negali būti aprašyti kaip nekilnojamieji daiktai, buvo nurodyta ir pareiškėjo motinai VĮ Registrų centro 2011 m. spalio 17 d. rašte Nr. (3.8.9) S-351. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo motina ginčijo šį VĮ Registrų centro atsakymą, tačiau ne dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą nutraukti civilinę bylą. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo motina nežinojo apie galimybę skųsti VĮ Registrų centro atsisakymą atlikti prašomus kadastrinius matavimus, nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo dėdė A. R. 1988 m. balandžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu paveldėjo pareiškėjo nurodytus statinius ir tuo metu tie statiniai fiziškai egzistavo, nepaneigia fakto, jog šiuo metu šie statiniai dėl jų nepriežiūros yra sunykę, todėl, neišlikus nekilnojamiesiems daiktams, negali būti atliekama nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre.
17. Pareiškėjas ieškinyje nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas su tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę. Kaip nustatyta, buvę statiniai yra sunykę (sunaikinti), jų konstrukcijų išlikęs procentas yra labai mažas (likę tik pamatai), todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, pareiškėjas turėtų ne rekonstruoti ar atlikti statinio remontą, bet atstatyti sunykusius ginčo statinius. Tam, kad statytojas galėtų atstatyti buvusį statinį, jis turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjas žemės sklypo, kuriame yra sunykę statiniai, nevaldo nuosavybės teise ir nenaudoja jo kitais pagrindais, todėl šiuo atveju negali įgyvendinti aptartos statytojo teisės, kurią jis siekia įgyvendinti.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiama nutartis, kuria byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.