Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei D. U. (nuotoliniu būdu), jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei D. U. dėl būsto pagerinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, po santuokos nutraukimo jis naudojosi gyvenamuoju namo, mokėjo mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės teisės priklausančio namo šildymą tretiesiems asmenims. Gyvenamojo namo šildymo sistemai palaikyti buvo naudojama elektra. UAB „Iggnitis“ Už teikiamas paslaugas ieškovas atsiskaitydavo bankiniais pavedimais: 2020.02.02 – 80,78 Eur; 2020.03.02 – 133,34 Eur; 2020.03.31 – 145,43 Eur; 2020.12.31 – 39,09 Eur; 2021.01.31 – 69,56 Eur; 2021.02.28 – 98,77 Eur; 2021.03.31 – 109,69 Eur; 2021.04.30 – 80,72 Eur; 2021.05.31 – 76, 89 Eur, iš viso jis už teikiamas UAB „Ignitis“ teikiamas paslaugas sumokėjo 834, 18 Eur. Jis sutinka ir pripažįsta, kad apie 30 proc. nuo šios sumokėtos sumos už elektros energiją, sunaudojo ne tik palaikyti šildymo sistemą, bet ir kitiems buitiniams prietaisams, todėl pagrįstai mano, kad reikalaujama suma mažintina 30 proc., tai yra 250 Eur ir laiko, kad už gyvenamojo namo šildymą teikiamą elektros energiją sumokėjo 584,12 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai ieškovas paaiškino, kad 2018-10-17 tarp jo ir atsakovės buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, tai yra kiekvienam atiteko po ½ dalį gyvenamojo namo ir kiti ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jų abiejų sutikimu, telefoniniu pokalbio metu buvo tartasi su atsakove dėl šilumos katilo pagerinimo, siekiant išlaikyti kokybišką ir patrauklų būsimam pirkėjui būstą. Viskas buvo nuspręsta abiejų sutarimu, kad pagerins būstą ir jį parduos, vienas jis niekada nebūtų gerinęs būsto. Atsakovė sutikimą fiziškai pasirašė 2019 m., nes jis savavališkai vienas nebūtų keitęs to katilo. Jis siuntė jai į A., ji grąžino sutikimą pasirašytą. Gyvenamajame name jis gyveno vienas, atsakovė nebegyveno. Jis šilumos energiją yra atskaičiavęs, tai yra tik už šildymą žiemos sezono metu paskaičiuota, namas šildomas elektra. Paaiškino, kad jis informavo atsakovę apie patirtas išlaidas. Prieš parduodant namą jis tikėjosi, kad ji grąžins jam lėšas. Jis rodė jai visus popierius kokias išlaidas patyrė. Atsakovė pareiškė, kad nieko jam nemokės po pardavimo sutarties pasirašymo, prieš tai ji sakė sumokės. Šildymo katilas buvo senas, jį jau reikėjo keisti, terminas naudojimosi jau buvo pasibaigęs, katilas stovėjo 15 metų, o garantija yra 5 metai. Valstybė dengė 50 proc. katilo keitimo išlaidų. Finansiškai buvo naudinga pasikeisti katilą, katilo keitimas padidino namo vertę. Už namą gavo 87 000 Eur, pinigus pasidalino abu po lygiai. Paaiškino, kad jie su atsakove bendravo ir abu sutiko atlikti šildymo katilo pakeitimus. Sutikimą atsakovė pasirašė, tam neprieštaravo, pati klausė kokią sumą reiks mokėti. Su atsakove jie bendravo visada žodžiu. Atsakovė visada buvo A., apie 5 metus, gal ir ilgiau. Pagrindine sename katile nebesidarė sklendės, jis buvo pridegęs, šildyti jis šildė, tačiau garantija jo pasibaigusi. Katilą keitė dėl namo pardavimo, kad namas būtų patogesnis naudoti. Jie aptarinėjo ir kainą, jis nesupranta, kodėl atsakovė pakeitė nuomonę dėl apmokėjimo, nes ji neprieštaravo dėl katilo keitimo, ji sutiko prisidėti prie pagerinimo, sakė, kai namas parsiduos, tada jam ir grąžins pinigus. Pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė laisva valia, nes taip buvo sutarę su atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės, jų atstovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad 2018-10-17 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimu tarp ieškovo S. U. ir atsakovės D. U. buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas – kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų, adresus (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2019-08-06 atsakovė D. U. pasirašė sutikimą adresuotą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kad neprieštarauja, kad S. U. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atnaujintų (modernizuotų) įdiegtų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią įrangą bendros jungtinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Kieto kuro katilo perdavimo - priėmimo aktas patvirtina, kad 2019-08-09 ieškovas perdavė UAB „Metlana” nebenaudojamą kieto kuro katilą.

PVM sąskaita - faktūra serija DIR Nr. 1900383 bei kasos pajamų orderio kvitas Serija DIR1900012 patvirtina, kad ieškovas už šilumos siurblį 2019-07-24 sumokėjo UAB „Ekoklima“ 5329,52 Eur (su PVM). Serviso darbų aktas bei 2019-08-18 sąskaita-faktūra patvirtina, kad už šilumos siurblio montavimo darbus ieškovas V. J. sumokėjo 360 Eur. PVM sąskaita - faktūra serija DAS Nr. 2777 išrašyta pardavėjo UAB „Dažosta“ bei mokėjimo kvitai „STATYK PATS“ patvirtina, kad ieškovas už įvairias medžiagas šilumos katilo įrengimui sumokėjo – 498,33 Eur; 13,60 Eur; 8,16 Eur; 8,89 Eur; 6,16 Eur; 7,83 Eur, iš viso -542,97 Eur.

2019-10-14 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ieškovui S. U. sumokėjo 2647,16 Eur paramą (paskirtis -VP-EM-K01-2558).

Ieškovo S. U. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas už elektros energiją UAB „Ignitis“ sumokėjo – 2020.02.02 – 80,78 Eur; 2020.03.02 – 133,34 Eur; 2020.03.31 – 145,43 Eur; 2020.12.31 – 39,09 Eur; 2021.01.31 – 69,56 Eur; 2021.02.28 – 98,77 Eur; 2021.03.31 – 109,69 Eur; 2021.04.30 – 80,72 Eur; 2021.05.31 – 76, 89 Eur, iš viso 834,18 Eur.

2021-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šalys S. U. ir D. U., nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjams K. Š. ir R. Š. už 87 000 Eur.

Dėl ginčo esmės.

Ginčas tarp ieškovo ir atsakovės iš esmės kilo dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name pakeistos šildymo sistemos apmokėjimo.

Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis (po ½ dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2021-08-24 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas. Ieškovas teigia, jog bendru sutarimu su atsakove, buvo nusprendę pagerinti turimo nekilnojamojo turto būklę, todėl jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame name buvo pakeista šildymo sistema, už kurią visą sumą sumokėjo ieškovas. Ieškovo nuomone, atsakovė taip pat turi prisidėti prie šildymo sistemos pagerinimo ir turto išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovės puse sumos sumokėtos už šildymo sistemos pagerinimą ir su nekilnojamojo turto išlaikymo susijusių išlaidų, tai yra 292,06 Eur už elektros energiją sumokėtą UAB „Ignitis“.

Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su nekilnojamojo turto išlaikymo suma, t. y. sutiko sumokėti ieškovui 208,55 Eur už elektros energiją sumokėtą UAB „Ignitis, motyvuodama tuo, kad sūnus pavasarį buvo grįžęs į Lietuvą ir gyveno jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje bei mokėjo ieškovui už elektros energiją. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškinio dalimi dėl kompensacijos už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos sistemos pakeitimą. Nesutikimą motyvavo tuo, kad ji ieškovui davė sutikimą tik dėl šilumos katilo pakeitimo, o to, kad ji padengs ir dalį išlaidų, tokio susitarimo tarp jos ir ieškovo nebuvo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

Taigi, kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

Dėl gyvenamojo namo išlaikymo ir pagerinimo išlaidų priteisimo.

Kaip minėta anksčiau, iš esmės ginčo dėl gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų priteisimo tarp šalių nėra. Atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti namo išlaikymo išlaidas sumokėtas UAB „Ignitis“, tačiau nesutinka su jų dydžiu. Atsakovė sutinka sumokėti 208,55 Eur sumą, motyvuodama tuo, kad pavasarį jai priklausančioje namo dalyje gyveno jų sūnus, kuris ieškovui mokėjo už elektrą. Teismas su šiais atsakovės išsakytais argumentais nesutinka. Pirma, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Antra, ieškovas iš atsakovės prašo priteisti ne visą UAB „Ignitis“ sumokėtą sumą, o tik dalį (70 proc.) ir tik už šildymo sezono mėnesius (2020.02; 2020-03; 2020.12; 2021.01; 2021.02; 2021.03; 2021.04; 2021.05.). Šiame kontekste pažymima, kad pats ieškovas sutiko, jog dalį sumos, tai yra 30 proc. sumokėtos už elektros energiją, jis sunaudojo ne tik palaikyti šildymo sistemą, bet ir kitiems buitiniams prietaisams.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

Teismo vertinimu, bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo darbų išlaidų būtinumas, be kita ko, turėtų būti vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, savininko standartą. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus savininkas, siekdamas palaikyti gyvenamojo namo šildymo sistemą naudojo elektros energiją už kurią UAB „Ignitis“ iš viso sumokėjo 834,18 Eur (2020.02.02 – 80,78 Eur; 2020.03.02 – 133,34 Eur; 2020.03.31 – 145,43 Eur; 2020.12.31 – 39,09 Eur; 2021.01.31 – 69,56 Eur; 2021.02.28 – 98,77 Eur; 2021.03.31 – 109,69 Eur; 2021.04.30 – 80,72 Eur; 2021.05.31 – 76,89 Eur ). Taigi atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrasavininkė turi proporcingai prisidėti prie visų išlaidų skirtų gyvenamojo namo išlaikymui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 292,06 Eur gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų – tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl sumokėtos kainos už gyvenamojo namo šildymo sistemos pagerinimo darbus nėra. Ieškovas prašomą priteisti sumą grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė šios sumos neginčijo ir priešpriešinių įrodymų apie kitokią kainą teismui neteikė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas už gyvenamojo namo šildymo sistemos įsigijimą sumokėjo 5 329,52 Eur, iš kurių pusę sumos – 2 647,16 Eur padengė valstybė. Be to, ieškovas 360,00 Eur sumokėjo už montavimo darbus; už 498,33 Eur iš UAB „Dažota“ įsigijo papildomą įrangą reikalingą šilumos siurblio montavimui ir įrengimui; už 44,64 Eur pirko iš parduotuvės „STATYK PATS“ reikalingų detalių. Taigi neginčijamai nustatyta, kad iš viso už šildymo sistemos įrangos pakeitimą, atėmus valstybės paramą, ieškovas sumokėjo 3 585,33 Eur, iš kurių puse sumos, tai yra 1792,66 Eur prašo priteisti iš atsakovės kaip gyvenamojo namo bendrasavininkės.

Atsakovė, kaip minėta anksčiau, su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovas gyveno name vienas, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš jos pusės šildymo sistemos modernizavimo išlaidų. Teigė, kad sutikimą pasirašė vien todėl, kad ieškovas galėtų pasinaudoti valstybės teikiama parama. Ieškovas teigė priešingai, kad abu bendradarbiaudami ir tardamiesi telefonu nusprendė modernizuoti gyvenamojo namo šildymo sistemą, nes senoji buvo kūrenama kietu kuru bei buvo naudojama apie 15 metų. Priimdami sprendimą atlikti gyvenamojo namo šildymo sistemos pagerinimo darbus jie siekė išlaikyti kokybišką ir patrauklų būsimam pirkėjui būstą. Be to, nurodė ir tai, kad modernizavus šildymo sistemą padidėjo ir būsto vertė.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo tvarka reglamentuota CPK 185 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Teismas, išklausęs ieškovo ir atsakovės, jų atstovų paaiškinimų, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tarp jų ir į bylą pateiktą atsakovės 2019-08-06 sutikimą rašytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, atsakovės poziciją, kad ji pasirašydama šį sutikimą nesuprato, kad už atnaujintą (modernizuotą) / įdiegtą atsinaujinančią energijos išteklius naudojančią įrangą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), jai nereikės mokėti, laiko nepagrįsta. Pirmiausia, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį sutikimą pasirašė ji. Antra, teismas, įvertinęs atsakovės 2019-08-06 sutikimą rašytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai kartu su ieškovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, laiko labiau pagrįstais ieškovo išsakytus argumentus, kad šalys bendradarbiaudamos siekė modernizuoti bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo šildymo sistemą, nes abi norėjo jį parduoti. Todėl labiau tikėtina, kad abi šalys siekė modernizuoti šildymo įrangą, nes ją modernizavus atitinkamai didėjo ir būsto kaina. Atsakovė šių ieškovo išsakytų argumentų nepaneigė. Be to, įvertinus 2019-08-06 sutikimo rašyto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai turinį pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, savininko standartą, labiau tikėtina, kad atsakovė suprato, kad ieškovui pagerinus – atnaujinus (modernizavus) / įdiegtą atsinaujinančią energijos išteklius naudojančią įrangą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios įdiegimo / atnaujinimo ji neprieštaravo ir su tuo sutiko, jai, kaip bendraturtei, taip pat reikės prisidėti ir prie šio pagerinimo išlaidų, nes tokiu atveju didėja ir jai priklausančios dalies turto vertė.

Atsakovės išsakyti argumentai, kad 2021-08-24 pirkimo - pardavimo sutartyje šalys nenurodė jokių pretenzijų viena kitai, ir todėl atsakovė neprivalo ieškovui mokėti pusę sumos už modernizuotą šildymo sistemą, taip pat laikytini nepagrįstais, nes labiau tikėtina, kad šalys geruoju sutarė dėl išlaidų už šilumos modernizavimo atsiskaitymą, todėl ir buvo sudaryta tipinė pirkimo - pardavimo sutartis be jokių įsipareigojimų viena kitai.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip turto bendrasavininkės 1 792,66 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atliktą šildymo įrangos modernizavimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.76 straipsnis).

Dėl kitų šalių argumentų.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 629,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (47,00 Eur žyminis mokestis ir 582,00 Eur už advokato išlaidas). Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos 629,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. U. 2084,72 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt keturis eurus 72 centus) gyvenamojo namo išlaikymo ir pagerinimo išlaidų ir 629,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. U.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.