Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Bairamo (Bairam) Voisevičiaus gynėjo ir nuteistosios Z. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

B. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta B. V. galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei pagal šį nuosprendį atlikta bausmė;

Z. Č. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta jai 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Z. Č. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti: ji nenustatytomis aplinkybėmis (laiku ir vietoje), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,00116 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, ir 0,034 g narkotinės medžiagos - metadono, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, šį kiekį minėtų narkotinių medžiagų laikė savo liemenėlėje, tokiu būdu neteisėtai jas gabeno automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. kovo 30 d. 18 val., kai prie namo Nr. 5, esančio Pelesos g., Vilniuje, automobilį sustabdė policijos pareigūnai, o ją (Z. Č.) pristačius į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, Algirdo g. 20, Vilniuje, kur apie 18.40 val. policijos pareigūnė asmens kratos metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais ji padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.2. B. V. 2018 m. birželio 14 d. už panašią nusikalstamą veiką buvo nuteistas 3 metams laisvės atėmimo. Nors teismas nurodo, kad nagrinėjamos nusikaltimo įvykdymo aplinkybės yra kitokios nei nustatytos 2018 m. birželio 14 d. teismo nuosprendyje, kur teismas taikė švelnesnę bausmę, nei buvo numatyta sankcijoje, vis tik ir šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą, jo asmenybę, teigiamą charakteristiką bei šeimynines aplinkybes, taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir skirtina švelnesnė bausmė.

4.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistoji teigė, galimai narkotines medžiagas, susuktas į juodą servetėlę, nuteistajai už palaidinės su gilia iškirpte užmetė jos vyras B. V.. Kad ten galimai narkotinės medžiagos, nuteistoji nežinojo. Šias aplinkybės patvirtino ir B. V.. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. Pareigūnai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti to fakto, kad galimai narkotinės medžiagos, rastos pas nuteistąją užmestos po palaidine, yra jos, o ne B. V., to nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

B. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Z. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliantė Z. Č., kaip pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nepripažįsta savo kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas ją nuteisė be neabejotinai jos kaltę patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai atmetęs jos ir kito nuteistojo parodymus, o pareigūnų parodymus pernelyg sureikšminęs, taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kaip įrodymu, kad jame nurodytos medžiagos yra tos pačios, kurios rastos pas nuteistąją jos asmens kratos metu. Nuteistasis B. V. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą – be kita ko, pagrįstai pripažino Z. Č. kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o nuteistajam B. V. paskyrė proporcingą bei teisingą bausmę.

Dėl Z. Č. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

10. Kolegija taip pat negali sutikti su nuteistąja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino pareigūnų parodymus, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistuosius sulaikiusių pareigūnų D. R. ir A. A. parodymai (visi, ne tik dėl Z. Č.) buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, jie sutapo tarpusavyje, be to, jie sutapo su pareigūno A. R., kuris nuteistųjų sulaikyme nedalyvavo, nes tuo metu buvo prie nuteistųjų namų ( duomenys neskelbtini) g., tačiau atvyko vėliau į įvykio vietą, parodymais. Šie parodymai sutampa su atliktų kratų, objektų apžiūrų rezultatais. Taigi visi šie įrodymai yra patikimi ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pačios Z. Č. parodymai nuoseklūs nebuvo, be to, jie nesutapo ir su B. V. parodymais, kas pakankamai detaliai aptarta skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje nebekartojama. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išanalizavo ir įvertino visus įrodymus – kiekvieną atskirai ir jų visumą, nė vienam nesuteikdamas svarbesnės reikšmės. Dėl nuteistųjų parodymų nenuoseklumo ir nesutapimo, ir dėl to, kad nuteistųjų versijos, kad pas Z. Č. rastus narkotikus jai užmetė B. V., nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, teismas šią versiją atmetė kaip nepagrįstą ir kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti tokiai apylinkės teismo išvadai.

11. Nuteistoji apeliaciniame skunde, kaip ir jos gynėjas pirmosios instancijos teisme, kelia abejonę, ar pas ją asmens kratos metu rastuose 32 lankstinukuose iš tiesų buvo narkotinės medžiagos. Tačiau kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad pas Z. Č. buvo rastos narkotinės medžiagos, kurių kiekis ir sudėtis užfiksuota 2018 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje. Liudytojas D. R. parodė, kad po asmens kratos rastos galimai narkotinės medžiagos iš karto supakuojamos, antspauduojamos. Asmens kratos protokole užfiksuota, kad pas Z. Č. liemenėlėje buvo rasta juodos spalvos servetėlė, kurios viduje buvo 32 folijos lankstinukai su galimai narkotine medžiaga viduje; folijos lankstinukai supakuoti ir užantspauduoti voke Nr. 2. Liudytoja J. P. – ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, teismo posėdyje parodė, kad jai kolegė perdavė bylą su vokais, kuriuose buvo supakuoti narkotikai, vokai užantspauduoti; ji surašė užduotį tyrimui ir perdavė su vokais. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad tyrimui perduodamas vokas, kuriame 32 vienetai folijos lankstinukų. Specialisto išvadoje taip pat nurodyti 32 lankstinukai, be to, nurodyta, kad pakuotės, kuriose tyrimui pateikti objektai, nepažeistos, o 32 vienetai folijos lankstinukų specialistui pateikti baltos spalvos užklijuotame voke. B. V. tvirtino, kad ant Z. Č. užmetė dalį savo paruoštų pardavimui narkotinių medžiagų, t. y. kad tai buvo dalis tų pačių narkotinių medžiagų, kurias jis pats turėjo. Įvertinus visa tai, kolegijai nekyla jokių abejonių, kad pas Z. Č. rastos narkotinės medžiagos, kurių sudėtis ir kiekiai yra nurodyti byloje esančioje specialisto išvadoje. Vien tai, kad kiekvienas lankstinukas nebuvo užantspauduotas, kad su lankstinukais specialistui nebuvo perduota ir servetėlė, kurioje jie rasti, ar kad ant voko, kuriame perduoti lankstinukai tyrimui, nebuvo spaudo su numeriu, nesudaro pagrindo abejoti, kad specialistui buvo perduoti tirti ne tie lankstinukai, kurie buvo rasti pas Z. Č..

12. Taigi byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Z. Č. laikė ir gabeno pas ją rastas narkotines medžiagas, ji turėjo tikslą jas platinti, nes rastos medžiagos buvo supakuotos ir paruoštos pardavimui, pati Z. Č. narkotikų nevartoja, ir jos turėtos narkotinės medžiagos kiekis viršija didelio kiekio ribą, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų pagrįstumo nepaneigė.

Dėl B. V. paskirtos bausmės

13. Apeliaciniu skundu B. V. gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, taip pat nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veikė bendrininkų grupėje. Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Nuteistasis ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde toliau teigia, kad Z. Č. neturi jokio ryšio su pas ją rastomis narkotinėmis medžiagomis, nes šias medžiagas nuteistajai perdavė B. V.. Tačiau, jau kaip aptarta šios nutarties 9-11 punktuose, šią nuteistųjų versiją paneigia byloje esantys įrodymai. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Taigi, nors B. V. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau siekė padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. neatskleidė, kad Z. Č. veikė kartu su juo, toliau ginčija teismo nustatytas aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti jo visiško, nuoširdaus prisipažinimo. Kolegija taip pat negali sutikti su apeliantu, kad teismas be pagrindo nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veikė bendrininkų grupėje. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji veikė iš vien, abu turėjo ir gabeno platinimui paruoštas narkotines medžiagas, siekdami jas realizuoti, nes patys jų nevartoja, abu sulaikyti viename automobilyje, tas medžiagas gabendami. Taigi atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nuteistasis veikė bendrininkų grupėje, nustatyta pagrįstai.

14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

15. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė, apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į jo prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo, asmenybę, jo teigiamą charakteristiką, šeimynines aplinkybes, taip pat į tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę bausmę, vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais. Nagrinėjamoje byloje B. V. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip minėta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalstamą veiką padarė, jau būdamas teistas 5 kartus, visos jo padarytos nusikalstamos sveikos buvo susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, šioje byloje jo turėtas narkotinių medžiagų kiekis 7,2 kartus viršijo rekomendacijose nustatytą didelio kiekio ribą, narkotines medžiagas apeliantas ketino parduoti asmeniui, kuris turėjo perduoti jas į Vilniaus pataisos namus. Nepaisant to, šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė – 8 metai, nes teismas atsižvelgė į dalinį jo prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo, teigiamą jo charakteristiką iš romų bendruomenės, taip pat į tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos. Taigi šios, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, teismo buvo įvertintos ir jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė. Nors kitoje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu B. V. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė, tačiau šioje byloje nustatytos kitokios aplinkybės, nei šioje byloje, kas detaliai ir argumentuotai aptarta šioje byloje skundžiamame nuosprendyje ir nebekartojama. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su B. V. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos minimalios bausmės paskyrimas B. V. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kas sudarytų pagrindą ir šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, apeliantas nenurodė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Tai, kad jo sugyventinė Z. Č. nusikaltimo padarymo metu buvo nėščia ir jie turi bendrų vaikų, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, nes yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, nėra aiškiai per griežta, byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms sudarytų pagrindą labiau švelninti ir taip jam skirtą minimalią bausmę, todėl jo prašymas švelninti bausmę negali būti tenkinamas.

Dėl Z. Č. paskirtos bausmės

16. Z. Č., kaip ir B. V., už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tiek abiejų nuteistųjų padarytos veikos, tiek asmenybės savo pavojingumu nėra vienodos. Z. Č. teisiama pirmą kartą, o B. V. – šeštą. Z. Č. laikė ir gabeno žymiai mažesnį narkotinių medžiagų kiekį nei B. V.: ji - 32 lankstinukus, kuriuose buvo 0,00116 g karfentanilio, o jis - 152 lankstinukus, kuriuose buvo 0,00436 g karfentanilio, t. y. pas Z. Č. rasta beveik 5 kartus mažesnis laikomų ir gabenamų narkotinių medžiagų kiekis. Taigi šioje baudžiamojoje byloje Z. Č. skirta bausmė, lygiai tokia pati kaip ir B. V. paskirta bausmė, vertintina kaip neproporcinga, nes B. V. padarytas nusikaltimas ir jo asmenybė yra žymiai pavojingesni nei Z. Č.. Be to, Z. Č. turi 8 nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių neturi nė metų. Tai sudaro pagrindą kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas Z. Č. bausmės dydį, tinkamai neindividualizavo bausmės, remdamasis BK 41 straipsniu ir 54 straipsnio 2, 3 dalimis, ir paskyrė Z. Č. aiškiai neteisingą bausmę. Šios aplinkybės sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį dėl bausmės Z. Č. paskyrimo. Kadangi, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti B. V. padėties, švelninama Z. Č. skirta bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, o nuosprendis keičiamas (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Z. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Z. Č., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., pagal BK 260 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 4 metams.

Likusioje dalyje Z. Č. ir visoje apimtyje B. V. apeliaciniu skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.