Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-30 · Administracinė byla Nr. I-2264-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
I-2264-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00515-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. M. S. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2264-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00515-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.4; 55.1.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. S. S. (S. M. S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priimti teigiamą sprendimą dėl nacionalinės vizos D išdavimo arba Migracijos departamentui įpareigoti dar kartą peržiūrėti pareiškėjo dokumentus su direktoriaus parašu ant buhalterinių paslaugų sutarties.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento 2019-01-24 sprendimu Nr. (15/4-1)171-68 (Prašymo Nr. 11-7KS2G6F5) (toliau – ir Sprendimas) atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Nurodė, kad nesutinka su Sprendimu. Nurodė, kad dėl nacionalinės vizos D į Departamentą kreipėsi 2018-09-27, paaiškindamas, kad yra UAB „Vilorna“ dalyvis ir direktorius, kuriam priklauso 100 procentų akcijų, UAB „Vilorna“ nuosavo kapitalo vertė sudaro 28 000 Eur, tačiau į šį faktą, patvirtinantį pareiškėjo ketinimus vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Imigracijos skyriaus argumentais, jog jis galės dalyvauti UAB „Vilorna“ veikloje, gavęs Šengeno vizą, kadangi norėjo įmonėje pradėti dirbti pats. Nurodė, kad prašymą dėl nacionalinės vizos D išdavimo pateikė 2018-09-27, o Sprendimas priimtas tik 2019-01-24, t. y. pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad pateikė tinkamus dokumentus dėl sudarytų buhalterinių paslaugų sutarties su UAB „Finance 4 you“. Paaiškino, kad UAB „Finance 4 you“ buhalterė yra įgaliota pasirašyti dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau – ir Reglamentas) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo. Nurodė, kad Departamentui kilo abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip UAB „Vilorna“ akcininkui ir direktoriui, o pareiškėjo pateikti su UAB „Vilorna“ susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina. Nurodė, kad kyla įtarimų, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios įmonės veiklos vykdymui. Nurodė, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Mano, kad Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas yra užsiimti teisėta veikla UAB „Vilorna“.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo nagrinėjamas ilgiau, nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymėjo, kad UAB „Finance 4 you“ Departamentui yra žinoma kaip įmonė, sudaranti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su trečiųjų šalių piliečiais, asmenų, tarpininkaujančių užsieniečiams, pagalba įsigijusiems įmonių akcijas ir tuo pagrindu siekiantiems gauti nacionalines vizas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018-09-27 Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę D vizą kaip UAB „Vilorna“ akcininkas (toliau – ir Prašymas) (b. l. 17–20). Pareiškėjas su prašymu pateikė šiuos dokumentus: 2018-09-05 UAB „Vilorna“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo 100 paprastųjų vardinių įmonės akcijų (b. l. 29–33); UAB „Vilorna“ vienintelio akcininko 2018-09-17 sprendimą, kuriuo nuspręsta papildomais akcininkų piniginiais įnašais padidinti UAB „Vilorna“ įstatinį kapitalą nuo 2 500 eurų iki 28 000 eurų (b. l. 35); UAB „Vilorna“ 2018-09-17 akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1, kurioje pareiškėjas įsipareigoja apmokėti pasirašytas akcijas asmeninėmis piniginėmis lėšomis, įnešdamas 25 500 eurų į įmonės kasą ir banko pavedimu (b. l. 38–39); UAB „Vilorna“ 2018-09-26 kasos pajamų orderį ir kvitą Nr. 001, kuriuose nurodyta, kad iš pareiškėjo į įmonės kasą priimta 10 500 eurų (b. l. 41); UAB „Vilorna“ 2018-09-26 pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018-09-26 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą bei 2018-09-26 balansą, kuriame nurodyta, kad įmonės nuosavas kapitalas yra 28 000 eurai (b. l. 42–44); UAB „Vilorna“ su UAB „Finance 4 you“ 2018-09-10 sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 20180910 (b. l. 45–59).

Departamentas 2018-10-15 raštu Nr. (15/4-20) 10K-40638 informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimo terminas yra pratęstas (b. l. 75). Pareiškėjas 2019-01-22 Departamentui pateikė raštą, prašydamas priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo (b. l. 74). Departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę D vizą, nes pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų bei neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (b. l. 69–72). Departamentas Sprendime nurodė, kad UAB „Vilorna“ nėra įdarbinti darbuotojai, pateikti dokumentai kelia įtarimų. Departamentas Sprendime nurodė, kad, įvertinus aplinkybių visumą, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės direktoriui ir akcininkui, o užsieniečio pateikti su Bendrove susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad buvo sudaryti tik siekiant atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios veiklos vykdymui. Departamento Skyrius 2019-01-24 raštu Nr. (15/4-28) 10K-3250 pareiškėją informavo apie Departamento Sprendimą (b. l. 73).

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymo 19 straipsnis nustato atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai gali atvykti tuo atveju, jei jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota viza panaikinama, jeigu norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę D vizą, nes pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo. Departamentas Sprendime iš esmės laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su UAB „Vilorna“ veikla, buvo sudaryti tik siekiant atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne UAB „Vilorna“ veiklos vykdymui.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017-12-28 įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktį, nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybes, kad pareiškėjas prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pateikė pagal Aprašo 70.10 papunktį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas, kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją, ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (LVAT 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Taigi, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra teisės aktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo kompleksiškai įvertinti pareiškėjo pateiktus ir savo surinktus (išreikalautus) duomenis.

Iš byloje pateiktų Juridinių asmenų registro centro duomenų nustatyta, jog UAB „Vilorna“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018-08-24, UAB „Vilorna“ įstatinis kapitalas laikotarpiu nuo

2018-08-24 iki 2018-09-26 buvo 2 500 Eur, nuo 2018-09-26 – 28 000 Eur. Nuo UAB „Vilorna“ įsteigimo vienintelė akcininkė ir vadovė buvo A. M., nuo 2018-09-05 vienintelis akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas. UAB „Vilorna“ registruota adresu: (duomenys neskelbiami) (b. l. 78–80).

Byloje pateiktas UAB „Vilorna“ vienintelio akcininko (pareiškėjo) 2018-09-17 sprendimas, kuriuo nuspręsta papildomais akcininkų piniginiais įnašais padidinti UAB „Vilorna“ įstatinį kapitalą nuo 2 500 eurų iki 28 000 eurų (b. l. 35). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis), rezervai ir nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai). Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Pagal UAB „Vilorna“ 2018-09-26 pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018-09-26 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą bei 2018-09-26 balansą, UAB „Vilorna“ nuosavas kapitalas yra 28 000 eurai (b. l. 42–44). Iš byloje pateikto Šiaulių banko Vilniaus filialo 2018-09-26 išrašo matyti, kad 15 000 Eur suma buvo pervesta į UAB „Vilorna“ sąskaitą (b. l. 40). Byloje taip pat pateiktas UAB „Vilorna“ 2018-09-26 kasos pajamų orderis ir kvitas Nr. 001, kuriame nurodyta, kad iš pareiškėjo į įmonės kasą priimta 10 500 eurų grynais pinigais (b. l. 41). Minėti pareiškėjo pateikti UAB „Vilorna“ finansiniai dokumentai buvo pasirašyti buhalterės N. R. (b. l. 41–44). Byloje pateikta UAB „Vilorna“ ir UAB „Finance 4 you“ 2018-09-10 sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 20180910 (b. l. 45–59). Minėtoje paslaugų sutartyje nurodyta, kad UAB „Finance 4 you“ direktorius yra D. B., šią aplinkybę patvirtina ir Departamento pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie UAB „Finance 4 you“ finansines ataskaitas (b. l. 90), tuo tarpu pačią buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 20180910 pasirašė N. R.. Byloje nėra pateikti N. R. įgaliojimai UAB „Finance 4 you“ vardu sudaryti (pasirašyti) sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis (šiuo atveju UAB „Vilorna“). Esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas abejoti pareiškėjo pateiktais ir buhalterės N. R. patvirtintais UAB „Vilorna“ finansiniais dokumentais (b. l. 41–44). Neturint duomenų apie UAB „Vilorna“ apskaitos politiką, nėra galimybių patikimai nustatyti apskaitos UAB „Vilorna organizavimo tvarkos, patikrinti daromų ūkinių operacijų įrašų teisingumo, objektyvumo. Pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, tai daro buhalteriai profesionalai ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, kurie atsako už buhalterinių įrašų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis, 10 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad finansinių dokumentų pasirašymas neįgalioto asmens negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas. Duomenys, kad gauti iš pareiškėjo grynieji pinigai būtų įnešti į įmonės banko sąskaitą, nėra pateikti.

Abejones dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų taip pat kelia ir kitos aplinkybės, susijusios su UAB „Vilorna“ veiklos vykdymu. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti teismui duomenis apie UAB „Vilorna“ darbuotojų skaičių (b. l. 116–117). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-04-05 pateikė teismui informaciją apie UAB „Vilorna“ valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis, iš kurios matyti, kad UAB „Vilorna“ nėra įdarbinusi darbuotojų (b. l .125). Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių UAB „Vilorna“ veiklos faktinį vykdymą, ketinimą pradėti vykdyti veiklą, verslo vykdymo (plėtros) planus ar pareiškėjo realų ketinimą dalyvauti UAB „Vilorna“ veikloje. Teismas taip pat pažymi, kad nuo UAB „Vilorna“ įsteigimo vienintelė akcininkė ir vadovė buvo A. M., nuo 2019-09-05 vienintelis akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas. UAB „Vilorna“ registruota adresu: (duomenys neskelbiami) (b. l. 78–80). Byloje pateikti Departamento surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad A. M. yra įsteigusi daugiau kaip 140 įmonių. Departamentas yra nustatęs, kad A. M. įsteigtos įmonės yra parduodamos trečiųjų šalių piliečiams (b. l. 100–110). Minėta aplinkybė, įvertinus kartu su byloje esančiais duomenimis, sudaro pagrindą abejoti UAB „Vilorna“ faktiniu veiklos vykdymu.

Teismas vertina, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Vilorna“ faktiškai veiklos nevykdo. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai iš esmės nepagrindė realaus UAB „Vilorna“ veiklos vykdymo. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, taip pat nepateikė duomenų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrindą abejoti Departamento išvadomis.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritaria atsakovo padarytai išvadai, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, tik formaliai siekė atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, todėl Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, yra pagrįsta, o ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Departamentas Sprendimą priėmė, praleidęs teisės aktuose nustatytus terminus. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Prašymą Departamentui pateikė 2018-09-27 (b. l. 17–20). Departamentas 2018-10-15 raštu Nr. (15/4-20) 10K-40638 informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimo terminas yra pratęstas iki 2018-12-11 (b. l. 75). Departamento Sprendimas priimtas 2019-01-24 (b. l. 7–10). Aprašo 82 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl nacionalinės vizos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų kitų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo vizų tarnybai dienos. Dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo vizų tarnybos valstybės tarnautojas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį gali pratęsti iki 30 kalendorinių dienų, o išimties tvarka, kai konkrečiais atvejais reikia papildomų dokumentų, šį laikotarpį gali pratęsti iki 60 kalendorinių dienų. Teismas pripažįsta, kad Departamento Sprendimas buvo priimtas praleidus Aprašo 82 punkte nustatytus terminus sprendimui dėl nacionalinės vizos išdavimo priimti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl užsieniečių prašymų nagrinėjimo terminų, yra konstatavęs, kad pareiškėjo argumentai, susiję su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Departamento sprendimo pagrįstumą (LVAT 2018-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018, 2017-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3009-624/2017). Nagrinėjamu atveju termino praleidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamas Departamento Sprendimas. Viešojo administravimo subjektui praleidus nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu. Šiuo atveju teismas sprendime pasisakė dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad Departamento Sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė