- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-962-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00564-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui K. M., išvadą byloje, teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo padidinti 2014 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1150-588/2014 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo K. M. išlaikymą po 300 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams A. M. ir G. M. nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti uzufrukto teise disponuoti priteistomis lėšomis nepilnamečių įstatyminei atstovei - motinai Ž. M.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas praėjo 6 metai ir per šį laikotarpį ne tik iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai - sūnūs tapo paaugliais, atsirado sveikatos problemų, dėl ko žymiai išaugo jų poreikiai, tačiau taip pat ženkliai didėjo minimali mėnesinė alga ir kilo kainos, dėl ko, ieškovės nuomone, taikos sutartyje numatyto 115,85 EUR išlaikymo nebeužtenka net minimaliems būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti ir šios sumos nepakanka norint suteikti vaikams geras gyvenimo sąlygas bei vaikų lavinimui būtinas priemones. Teigia, kad atsakovas nereguliariai ir nedidelėmis lėšomis papildomai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaidų kompensavimo, tuo pripažindamas, kad išlaikymo dydis nėra pakankamas. Pažymi, kad vaikų poreikiai pasikeitė, dėl vis didesnio informacinių technologijų naudojimo mokymo procese buvo būtina sūnus aprūpinti asmeniniais kompiuteriais, sūnums augant teko keisti lovą, nes standartinėje lovoje dėl ūgio pokyčių nebeįsiteko, už ją sumokant 744 EUR, pirkti kėdę, už kurią kartu su apsauginiu kilimėliu sumokėta 170,61 EUR, pirkti kanceliarines prekes, sąsiuvinius, skirti lėšų kišenpinigiams. Nurodo, kad sūnui A. reikalinga (duomenys neskelbtini). Sūnui G. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių, ieškovė patiria papildomas išlaidas, susijusias su specialiaisiais poreikiais vaikų sveikatai. Teigia, kad sūnus G. lanko bokso treniruotes, todėl jam reikalinga apranga treniruotėms, sportinė avalynė, reikia apmokėti dalį kelionės ir maitinimo išlaidų vykstant į varžybas. Sūnus A. ne tik grojo (duomenys neskelbtini) orkestre, bet ir yra įkūręs savo muzikos grupę, su kuria repetuoja ir koncertuoja, todėl reikia skirti lėšų vaiko muzikiniam lavinimui. Taip pat A. nuolatos dalyvauja olimpiadose ir konkursuose, yra apdovanotas už puikius rezultatus juose, todėl, rūpindamasi vaiko ugdymu, ieškovė apmoka jo dalyvavimą konkursuose. Be šių išlaidų, ieškovė patiria kasdienes išlaidas, susijusias su vaikų auginimu, jų priežiūra ir lavinimu, mano, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 600-700 EUR suma. Ieškovės pajamos per mėnesį yra vidutiniškai apie 800 EUR, valstybė vaikams kas mėnesį skiria 120 EUR, atsakovas moka 232 EUR išlaikymą. Šiuo metu visą savo darbo užmokestį ir santaupas ieškovė skiria vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą bei tripliką ir nurodo, kad su tokiu ieškiniu jis nesutinka, kadangi jis nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovės vaiko išlaikymo sumos yra per didelės ir teikia teismui savo skaičiavimus. Atsakovo nuomone, ieškovė nenurodė tikslių savo pajamų, kadangi jo manymu, ji iš savo darbovietės gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir premijas ar priedus. Atsakovas dirba užsienio kompanijoje pagal terminuotas darbo sutartis. Jis nėra socialiai draustas, nei užsienio valstybėje, nei Lietuvos Respublikoje, atsakovui nesikaupia darbo stažas ir pensijos lėšos, jam pačiam reikia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Iki šiol yra sukaupęs tik 2,7 metų darbo stažo, nors (duomenys neskelbtini) dirba daugiau kaip 25 metus. Atsakovo aktyvios darbinės veiklos liko 20 metų, o kitų pajamų šaltinių neturi, atsakovas yra priverstas kaupti lėšas senatvei, yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį akcine bendrove „Swedbank“, pagal kurią į pensijų fondą perveda 300 EUR kasmėnesinės periodines įmokas. Mano, kad iš atsakovo bruto darbo užmokesčio turi būti skiriamos lėšos pensijų kaupimui, tokiu atveju atsakovo mėnesio pajamos yra apie 1100 – 1250 EUR per mėnesį. Pažymi, kad jis neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Butą, po santuokos nutraukimo atsakovas paliko ieškovei, kuris dabar yra jos asmeninė nuosavybė. Jis pats gyvena savo draugės gyvenamajame būste, prie kurio išlaikymo kaštų jis taip pat prisideda. Nurodo, kad vaikai tam tikru laiku gyvendavo kartu su juo ir jis patirdavo jų išlaikymo išlaidas už maistą, komunalinius mokesčius, kuro sąnaudas visada pervesdavo visą išlaikymo sumą 232 EUR, ir niekada nepaprašė ieškovės kompensuoti šias išlaidas. Nors ji tuo metu lėšas, skirtas vaikų išlaikymui naudojo savo reikmėms. Prašo priteisti nepilnamečiams vaikams po 200 EUR iš šios sumos 140 EUR pervedant į ieškovės sąskaitą, 60 EUR į vaiko sąskaitą. Taip pat prašo įpareigoti ieškovę iki kiekvieno mėnesio trečios dienos atsakovui pateikti išlaidų ataskaitą apie panaudotas lėšas vaikų išlaikymui, atsiskaitant bankine kortele ar bankiniais mokėjimais ne mažiau kaip 90 proc. išlaidų. Ataskaitos apie vaikams į sąskaitas pervedamus 120 EUR pateikti nereikia. prašo įpareigoti ieškovę nepanaudotas lėšas pervesti į specialiai vaikams atidarytas sąskaitas kaupimui tolimesniems mokslams ar pirmai savarankiško gyvenimo pradžiai.
3. Išvadą, teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikrinamoji šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, vaikų teisių pažeidimai šeimoje nenustatyti. Mano, kad vaiko išlaikymui prašoma padidinti suma po 300 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir atitinka jų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo abu vaikai gyvena su ieškove, kuri geriausiai žino augančių sūnų poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, mano, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams padidinimo atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, o prašoma suma gali būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2014 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1150-588/2014 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po 250 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams A. M. ir G. M. nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų A. M. ir G. M. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jų motiną (ieškovę), priteisė iš atsakovo ieškovei 790,40 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, priteisė valstybei iš atsakovo 72 EUR žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikams dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2014 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1150-588/2014 nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaikų poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
6. Dėl pasikeitusių vaikų poreikių teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, vienam vaikui išlaikyti reikalinga 600 - 720 EUR suma per mėnesį. Atsakovas su ieškovės skaičiavimais nesutiko. Teismas atlikęs byloje esančių įrodymų analizę nustatė, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų vaikams yra per didelės, kadangi vaikams nėra būtinos kas mėnesį nurodytos sportinės aprangos ir avalynės išlaidos, o nurodytos higienos, telefono, stovyklos išlaidos yra per didelės. Teismas nustatė, kad šalių sūnui A. reikalinga (duomenys neskelbtini). Sūnui Giedriui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kas lemia pastovias papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, jog vienam vaikui yra reikalinga ne mažesnė kaip 534 EUR suma kas mėnesį, kuri mažintina 70 EUR atsižvelgiant į valstybės išmokas.
7. Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo teismas nurodė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, sveika, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius - 778 EUR. ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kito turto neturi. Atsakovas yra dirbantis asmuo, jo pajamos nuolatos didėjo, t. y. 2016 m. buvo 719 EUR, o 2020 m. – 1429,83 EUR. Pažymėjo, kad atsakovas kas mėnesį perveda 300 EUR į pensijų fondą, pagal sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Kito turto neturi. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pajamos augo dvigubai, į tai, kad lėšas pensijų fonde kaupia pagal savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, todėl ieškovės dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, todėl nusprendė priteisti po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1150-588/2014 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams A. M. ir G. M. nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant teismo sprendimu yra didinamas išlaikymo dydis nuo faktinės išlaikymo sumos kas mėnesį, tai yra 176 EUR (116 EUR + 60 EUR) per mėnesį kiekvienam vaikui, perskirstyti tarp šalių pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovo atirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl vaikų poreikių pokyčių vertinimo nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vadovavosi prielaidomis ir ieškovės teiginiais. Teigia, kad ieškovė spekuliuoja specialiųjų poreikių sąvoka, teismas patvirtino 50 EUR sumą sveikatos poreikių išlaidoms, nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikams būtų nustatytas toks poreikis. Pažymi, kad pagal byloje esančius įrodymus išlaidos sveikatos poreikiams sudaro 9,50 EUR per mėnesį, be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jau metus laiko sūnus nevartoja vaistų nuo astmos. Pažymi, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi byloje pateiktas kvitas, kuriuo pagrindu įsigyti moteriški drabužiai. Prašo nustatyti, kad iš ieškovės naudai priteistinų sumų nuo ieškinio padavimo dienos, vertinant skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo skirtumą, turi būti išskaičiuotos apelianto per visą bylinėjimosi laikotarpį sumokėtos papildomos išlaikymo sumos.
8.2. Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas dirba pagal „kontraktinę“ sistemą, tai yra su juo pasirašoma terminuota darbo sutartis kiekvienam reisui. Tai reiškia, kad apeliantas nėra užtikrintas dėl darbo santykių tęstinumo. Pažymi, kad nėra draustas (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu, sveikatos privalomuoju draudimu, jam nesikaupia pensija ir darbo stažas, todėl nesutinka su teismo išvada, jog įmokos mokamos savanoriškai, kurias prisiėmė apeliantas atsižvelgiant į savo finansines galimybes ir kurios neturi pažeisti apelianto nepilnamečių vaikų interesų. Pažymi, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, todėl teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nepagrįsta. Pažymi, kad teismas padarė aritmetinę klaidą, skaičiuodamas šalių gaunamus darbo užmokesčius.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Dėl vaikų poreikių pokyčių vertinimo nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi papildomų sveikatos poreikių. Kad vaikai turi sveikatos problemų pripažino ir apeliantas. Teigia, kad prašoma nustatyti 50 EUR suma sveikatos poreikiams sietina ne tik su vaistais, bet ir vitaminais, skiepais, (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Mano, kad nustatyta sveikatos išlaidų poreikių suma yra adekvati situacijai, o nustatytas išlaikymo dydis iš esmės atitinka minimalųjį mėnesinio darbo užmokesčio kriterijų. Dėl papildomai teikto išlaikymo nurodo, kad atsakovė nedisponuoja apelianto atidarytomis vaikų sąskaitomis, todėl su apelianto reikalavimais dėl teikto išlaikymo įskaitymo nesutinka.
9.2. Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo nurodo, kad apelianto metinės gaunamos pajamos yra dvigubai didesnės, nors apeliantas dirba tik 6 mėnesius per metus. Teigia, kad apeliantas nenurodo, kodėl negali dirbti likusius 6 mėnesius ar kelti kvalifikaciją. Pažymi, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog jam (duomenys neskelbtini) nėra kaupiamas darbo stažas ir būsima pensija. Mano, kad apeliantas moka dideles įmokas į pensijų kaupimo fondą, tam, kad susimažinti gaunamas pajamas. Pažymi, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl gali gauti didesnes pajamas ir patenkinti vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta padidinti vaikams priteisto išlaikymo sumą, nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės nurodomų išlaidų realumo vaikams išlaikyti, vaikų poreikių, tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų. Teigia, kad teismo išvada, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė, nepagrįsta.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl vaikams priteistino išlaikymo padidinimo.
14. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
16. Pirmiausia apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nepilnamečių vaikų poreikių, ieškovės nurodytų išlaidų realumo, todėl padarė įrodymų vertinimo pažeidimus.
17. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tai yra maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.
18. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir apeliantas turi du nepilnamečius vaikus, tai yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Šalių santuoka nutraukta 2012 m. gruodžio 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-875-83/2012, sudarius taikos sutartį. Šalys susitarė, kad atsakovas vaikams teiks 72,40 EUR dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. 2014 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1150-588/2014 priteistas išlaikymas padidintas iki 115,85 EUR sumos.
19. Ieškovė teikdama ieškinį dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo nurodė, kad vaikų poreikiai šiuo metu yra pasikeitę ir yra reikalingos šios sumos (vienam vaikui per mėnesį) - maistui namuose 150 EUR, išlaidos maistui mokykloje - 40 EUR, kišenpinigiai - 90 EUR, kasdieniai rūbai (skaičiuojant išlaidas vasariniams, žieminiams rūbams, visų sezonų avalynei) vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 50 EUR, sportinė apranga (treningai, sportiniai bateliai) vidutiniškai per metus vienam mėnesiui – 15 EUR, uniforma vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 10 EUR, baldai vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 20 EUR, telefonas, kompiuteris, jų priedai, programinė įranga, remontas vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 25 EUR, telefoniniams pokalbiams, internetui – 10 EUR, higienos ir švaros priemonėms, kosmetikai - 35 EUR, kirpyklai - 10 EUR, mokymosi, lavinimo ir kanceliarinės priemonėms vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 20 EUR, laisvalaikiui su klase (ekskursijos, koncertai, spektakliai, draugų gimtadieniai) vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 30 EUR, gimtadienio šventės surengimas vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 15 EUR, pramogoms ir stovykloms vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 40 EUR, pažintinei kelionei vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 30 EUR, sveikatos priežiūrai (vaistai, vaikui susirgus peršalimo ar kitomis ligomis, vitaminai, papildai, skiepai, (duomenys neskelbtini) paslaugos ir akinių gamyba, tvarkymas ir t.t.) vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 50 EUR, mokesčių suma, tenkanti vaikui už elektrą, dujas, šildymą vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 30 EUR, transporto išlaidos vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 30 EUR, nenumatytos išlaidos vidutiniškai per metus vienam mėnesiui - 20 EUR.
20. Pirmosios instancijos teismas vertino šalių vaikų poreikius pagal byloje pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jais pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos (pvz., higienos, kišenpinigių, stovyklos ir pan.). Taigi teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį įsitikinimą. Apelianto argumentai, jog sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o 50 EUR suma vaikų poreikiams – sveikatos išlaidoms yra per didelės, laikytini nepagrįstais, kadangi pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog tiek A. M., tiek G. M. turi sveikatos sutrikimų. Teismo vertinimu, vaikams augant, vaikų poreikiai visapusiškai didėja, pažymint ir tai, jog šiuo atveju ginčo situacijoje reikšminga tai, jog po Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1150-588/2014 įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip šešeri metai, vaikai paaugo, pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, būrelius (faktą jog vaikai lanko papildomus užsiėmimus pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai) tai suponuoja didesnį išlaidų būtinumą vaikų maitinimui būnant ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, objektyvų poreikį nuolatos įsigyti naujų drabužių, higienos prekių atsižvelgiant į vaikų amžių ir į šioje byloje esančius ir duomenis apie vaikų sveikatos būklę.
21. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju teismas vaikų poreikius nustatė remdamasis prielaidomis, atlikdamas įrodymų vertinimo pažeidimus, tačiau su šiomis aplinkybėmis, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka.
22. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl sumos, būtinos vaikų poreikiams patenkinti nustatymo, įvertino ir sprendė ne tik dėl kasdienių poreikių mokyklinio amžiaus vaikui (maistas, transportas, kanceliarinės prekės), tačiau atsižvelgė ir į šiuo atveju reikšmingą vaikų sveikatos būklę, tai yra jog šalių sūnui A. M. reikalinga (duomenys neskelbtini), o sūnui G. M. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kas objektyviai lemia ieškovės nurodytas pastovias papildomas išlaidas specialiai mitybai, antialerginei patalynei, antialerginiams preparatams ekologiškiems namų valikliams, skalbikliams. Nors apeliantas teigia, kad šiuo metu G. M. sveikatos būklė yra pagerėjusi, jis vaistų nevartoja, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šiam vaikui dėl ligos pobūdžio – (duomenys neskelbtini), reikalingi specialūs antialerginiai buities daiktai (patalynė, valikliai ir pan.), kurie įprastai yra brangesni.
23. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu būtina pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovė teikdama ieškinį ir grįsdama reiškiamus reikalavimus pateikė išsamius duomenis apie patiriamas išlaidas (kvitus) vaikų mitybos poreikiams, kelionėms, leidžiamam laisvalaikiui ir įrodymus apie komunalines išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė ir medicininius dokumentus, pagrindžiančius nurodytą vaikų sveikatos būklę (nutarties 22 punktas). Kaip matyti pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus priimdamas teismo sprendimą išsamiai įvertino, pasisakė dėl kiekvienos ieškiniu nurodytos sumos vaikų išlaikymui tenkinti, todėl ir šiuo aspektu nesutiktina su apeliantu, jog teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, ar teismo sprendimą grindė prielaidomis.
24. Trečia, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo padidinimo, atsižvelgė ne tik į objektyviai išaugusius vaikų poreikius, šalių paaiškinimus, bet nuosekliai įvertino vaikų poreikius rašytinių įrodymų viseto kontekste, pripažino, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra per didelės. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma yra artima orientaciniam minimalios mėnesinės algos kriterijui. Priešingai ne teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama suma – po 250 EUR per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad apelianto abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos šalių nepilnamečių vaikų interesų naudai, atsižvelgiant į tai, jog vaikai gyvena kartu su ieškove, vaikai turi sveikatos sutrikimų ir ieškovei tenka didesnė kasdienė vaikų rūpinimosi našta.
25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas dirba pagal terminuotas darbo sutartis vienam reisui, nėra draustas (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu, sveikatos privalomuoju draudimu, jam nesikaupia pensija ir darbo stažas. Pažymi, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, todėl teismo išvada, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė, nepagrįsta.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės yra pasikeitę ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas jo padidinimo klausimas.
27. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
28. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nesutinka su apelianto argumentais, jog šalių turtinė padėtis nebuvo tinkamai įvertinta. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, kuriais remdamasis teismas nustatė, jog šalys transporto priemonių neturi. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šis butas atiteko ieškovei po šalių santuokos nutraukimo ir šiame bute gyvena ieškovė kartu su šalių nepilnamečiais vaikais.
29. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad apeliantas pagal laikino įdarbinimo sutartis dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kurios yra sudaromos apie 11 savaičių laikotarpiui. Iš byloje pateiktos apelianto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad apelianto gaunamos pajamos 2020 metais buvo apie 1429,83 EUR, o 2021 metais (sausio – kovo mėnesiais) 1641,29 EUR. Iš šios sumos apeliantas moka 300 EUR į pensijų kaupimo fondą. Remiantis ieškovės 2021 m. balandžio 21 d. pažyma nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis 2021 metais (sausio – kovo mėnesiais) buvo 1038,05 EUR. Kaip matyti, ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, mano, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis yra pajėgus teikti po 250 EUR išlaikymą kiekvienam vaikui nuo gaunamos pajamų sumos (nutarties 29 punktas). Nors apeliantas nurodo, kad dirba pagal terminuotas darbo sutartis, Lietuvos Respublikoje darbo stažas jam nesikaupia, tačiau įvertinus apelianto amžių – (duomenys neskelbtini) metai, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė duomenų apie aplinkybes (sveikatos būklę ir pan.), galinčių riboti jo darbingumą, galimybę įsidarbinti kitoje įmonėje, į tai, kad apelianto darbo užmokestis nuo 2014 m. gruodžio 11 d. nuolat didėjo, vertina, kad šiuo atveju apelianto argumentai dėl būtinybės kaupti lėšas pensijų fonde, darbo sutarčių su juo sudarymo formų, nėra sudarantys pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo sumą vaikams, kadangi apelianto prisiimami įsipareigojimai, kontraktų sudarymas negali prieštarauti nepilnamečių vaikų interesams gauti tokią išlaikymo sumą, kuri užtikrintų visapusišką ir darnų vaikų vystymąsi. Pažymėtina, jog vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai objektyviai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta, be kita ko, patiriant ir neplanuotas išlaidas vaikų poreikių patenkinimui.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 800 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš apelianto priteistina 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Ž. M. 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo K. M..