Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-493-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-05Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
2A-493-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00245-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
AAS „ BTA Baltic Insurance Company“
Civilinė byla Nr. 2A-493-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00245-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1482-828/2019 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui AAS „ BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. prašė teismą priteisti iš atsakovo antstolio A. B. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas A. B., vykdydamas išieškojimus, jam arba Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y., 2016-05-18 priimtame patvarkyme dėl išieškotų lėšų paskirstymo nurodė, kad jokio įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00699 nėra (0,00 Eur), o po metų, 2017-04-18 rašte Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją informavo, kad jo skola vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00699 yra 1 546,43 Eur. Teigė, kad skolą, dėl kurios buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/16/00699, jis sumokėjo savalaikiai, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nepagrįstai pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00699 ir 2017-04-18 iš esmės nepagrįstai ir klaidinančiai konstatuojant, kad jo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00699 yra 1 546,43 Eur, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, dvasinį sielvartą, dėl ko sutriko emocinė būsena ir atsirado nesaugumo jausmas.

3. Atsakovas antstolis A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovui A. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatytą, baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-05 sprendimu ieškovo R. B. ieškinys bei atsakovo A. B. prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovui, atmesti.

5. Teismas nustatė, kad antstolis A. B. vykdė išieškojimą iš ieškovo R. B. penkiose vykdomosiose bylose Nr. 0025/12/001621, Nr. 0025/13/03127, Nr. 0025/14/01403, Nr. 0025/15/03234 ir Nr. 0025/16/00699 bei konstatavo, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra kildinamas iš deliktinės atsakomybės, todėl ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Šalies argumentai

6. Ieškovo teiginius dėl klaidinančios informacijos pateikimo, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes 2017-04-18 rašte Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai nebuvo konstatuota, jog minėtai dienai ieškovas pagal vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00699 yra įsiskolinęs. Nurodė, kad raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jame pateikiama informacija apie visas ieškovo atžvilgiu užvestas ir vykdytas vykdomąsias bylas bei skolas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00699 medžiaga patvirtina, jog antstolis pagrįstai pradėjo minėtą vykdomąją bylą, nes R. B. buvo skolingas išieškotojai A. B. ir antstolio 2017-04-18 pateikta informacija apie šį išieškojimą (skolos dydį, pradėjus išieškojimą) atitinka tikrovę. Konstatavo, jog skola išieškotojai buvo sumokėta tik po vykdomosios bylos užvedimo.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė antstolio neteisėtų veiksmų, kas sudarytų pagrindą reikalaujamai civilinei atsakomybei taikyti bei darė išvadą, kad nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo atsakomybė negalima.

9. Be to, nurodė, kad ieškovas neįrodė ir jam padarytos žalos fakto bei dydžio, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo galimus sveikatos sutrikimus, susijusius su nurodytais galimai patirtais dvasiniais išgyvenimais, stresu ir dvasiniu sielvartu. Teismas vertino, kad nurodyti atsakovo veiksmai savo pobūdžiu nėra tokie, jog sukeltų ieškovui didelius išgyvenimus, sielvartą, dėl kurių būtų pagrindas priteisti jo reikalaujamą piniginę kompensaciją.

10. Teismas sprendė, kad byloje nėra neabejotinai ir neginčijamai įrodyta, jog ieškovas R. B. sąmoningai piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t.y., teise pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį, kas būtų pagrindas taikyti išimtinį proceso institutą dėl atsakomybės už piktnaudžiavimą ir atsakovo A. B. prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo atmetė, kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neatsižvelgęs į tai, jog atsakovas 2016-05-18 patvarkyme dėl išieškotų lėšų paskirstymo nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0025/16/00699 nėra užbaigta, nors šiuo patvarkymu skolos dalis nebuvo padengiama ar nuskaičiuojama ir atsakovo priimtame patvarkyme nėra nurodyta kokia yra skola minėtoje vykdomojoje byloje.

13. Tvirtina, kad priimdamas 2016-05-18 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo atsakovas jau žinojo, kad skola išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00699 yra padengta 2016-04-18 ir jis su išieškotoja A. B. yra pilnai atsiskaitęs, todėl į šį procesinį dokumentą antstolis iš viso neturėjo įtraukti vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00699, kuri turėjo būti nutraukta. Teigia, kad šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos ir 2017-04-18, teikiant informacinį raštą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, tačiau jame nepagrįstai nurodytas 1 546,43 Eur įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr.0025/16/00699.

14. Teigia, kad dėl atsakovo veiksmų – tikrovės neatitinkančios informacijos apie neegzistuojantį įsiskolinimą teikimo, jis yra žeminamas, dirbtinai „įvardijamas“ kaip skolininkas, nors toks realiai nėra nuo 2016-05-11, kai įsiskolinimą A. B. praktiškai gražino be jokių atsakovo raginimų ir patvarkymų iškeltoje vykdomojoje byloje Nr.0025/16/00699. Nurodo, kad dėl atsakovo A. B. veiksmų jam yra padaryta neturtinė žala, o atsakovas, skleidęs apie jo įsiskolinimą tikrovės neatitinkančią informaciją, iki šiol net neatsiprašė.

15. Tvirtina, jog neturtinės žalos faktas civilinėje byloje Nr. 2-1482- 828/2019 iš esmės nustatytas, o tikrąjį žalos dydį procesiniu sprendimu turėtų nustatyti apeliacinės instancijos teismas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis A. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas skunde pateikia iškraipytus faktus, neatitinkančius vykdomosiose bylose esančios informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo R. B. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios Civilinio kodekso (toliau ir CK) šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Be to, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka ir įrodinėjimo pareiga, t.y., jis turi įrodyti antstolio neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas.

19. Apeliantas R. B. ieškinio reikalavimą iš esmės grindė aplinkybe, kad antstolis A. B. apie jį pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y., apie neegzistuojantį jo įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr.0025/16/00699.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos bei prie jos prijungtos vykdomosios bylos Nr.0025/16/00699 medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir atsiliepimo į jį motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, analogiški teismo jau išnagrinėtiems, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde R. B. nenurodė jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo jau išanalizuotus teiginius. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu, todėl išsamiai jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.

21. Byloje nustatyta, kad 2016-04-12 išieškotojai A. B. pateikus antstolio A. B. kontorai vykdomąjį dokumentą dėl 1 546,43 Eur išieškojimo iš R. B. vykdymui, antstolis A. B. pagrįstai 2016-04-13 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui bei raginimą, įpareigodamas skolininką R. B. per 10 d. įvykdyti sprendimą ir atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdomoji byla Nr. 0025/16/00699, b.l. 2-6). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2016-04-15 R. B., į išieškotojos A. B. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Lietuvos kredito unijoje, pervedė 1 000 Eur, o 2016-04-25, 2016-04-28, 2016-05-03 pervedė po 300 Eur (vykdomoji byla, b.l. 23). Duomenų, kad skolininkas ar išieškotoja būtų informavę antstolį apie skolos padengimą anksčiau nei antstoliui A. B. buvo pateiktas 2016-05-11 Lietuvos kredito unijoje esančios sąskaitos išrašas, byloje nėra (CPK 644 straipsnio 6 punktas). Esant minėtiems duomenims, teismas pagrįstai nurodė, kad apie atsiskaitymą su išieškotoja antstolis buvo informuotas ne anksčiau nei 2016-05-11, t.y., ne anksčiau nei pateikus jam Lietuvos kredito unijoje esančios sąskaitos išrašą. Nors apeliantas teigia, kad jau nuo 2016-04-18 jis nebuvo skolingas išieškotojai 1 543,43 Eur ir vykdomoji byla turėjo būti nutraukta, tačiau tai patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad priėmus vykdymui vykdomąjį dokumentą, antstolis atliko pirminius būtinus veiksmus, todėl apelianto A. B. teiginiai, jog antstolis A. B. neatliko jokių vykdymo veiksmų, vertintini kritiškai (CPK 651, 658 straipsniai).

22. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2016-05-18 antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo antstolio vykdytose vykdomosiose bylose Nr. 0025/13/03127, Nr. 0025/15/03234, Nr. 0025/16/00699, Nr. 0025/14/01403, Nr. 0025/12/01621, dėl išieškojimų iš skolininko R. B., buvo paskirstytos piniginės lėšos, gautos pardavus varžytynėse R. B. priklausiusį turtą. Iš minėto patvarkymo matyti, kad gautos lėšos įsiskolinimui vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00699 padengti nebuvo skirtos, nes priverstinis išieškojimas minėtoje byloje nebuvo vykdomas ir tai atsispindi antstolio įraše, kad minėtoje vykdomojoje byloje išieškojimas yra 0,00 Eur (vykdomoji byla, b.l. 25). Nustatyta, kad 2016-06-15 antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nes vykdomasis dokumentas buvo pilnai įvykdytas (vykdomoji byla b.l. 27). Kadangi antstolis vykdė eilę vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš R. B., todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog antstolis, 2016-05-18, priimdamas patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir įtraukdamas vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00699, nors, kaip minėta, iš parduoto turto gautos piniginės lėšos 1 546,43 Eur skolai padengti nebuvo naudojamos, elgėsi neteisėtai ar tokie antstolio veiksmai kaip nors pažeidė apelianto teises (CPK 756 straipsnis).

23. Apeliantas teigia, kad antstolis, žinodamas, jog 1 546,43 Eur įsiskolinimas A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00699 buvo padengtas 2016 metais, apie jo įsiskolinimą be teisinio pagrindo nurodė 2017-04-18 rašte Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, kad minėta rašte nėra konstatuojama, jog 2017-04-18 dienai apeliantas pagal vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00699 yra įsiskolinęs. Minėtas antstolio A. B. raštas Teisingumo ministerijai yra tik informacinio pobūdžio kuriame pateikiama informacija apie visas R. B. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Be to, minėtame rašte nurodyta informacija atitiko tikrovę – buvusius R. B. skolų dydžius. Pažymėtina ir tai, jog vien ši aplinkybė (vykdomojoje byloje buvusios skolos dydžio nurodymas) savaime jokios žalos apeliantui sukelti negalėjo, nes minėtas raštas (paaiškinimas apie atliktus vykdymo veiksmus apelianto atžvilgiu) nebuvo viešo pobūdžio, be to, buvo parengtas Teisingumo ministerijai, atsižvelgiant į paties R. B. 2017-04-04 pareiškimą minėtai ministerijai (b.l. 6, 9-10). Apeliantas R. B. neneigia, kad išieškotoja A. B. vykdomąjį dokumentą dėl 1 546,43 Eur skolos išieškojimo buvo pateikusi antstoliui vykdymui. Kadangi antstolis A. B., priėmęs vykdymui pateiktą dokumentą, teisėtai atliko pirminius vykdymo veiksmus, todėl jis pagrįstai Teisingumo ministerijai teikė informaciją ir apie minėtą vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00699 bei buvusį R. B. įsiskolinimą.

24. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. B. neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų, kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl reikalavimas priteisti žalos atlyginimą nėra galimas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

25. Be to, konstatuotina ir tai, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis) apie patirtą neturtinę žalą bei duomenų, jog jei jis ir turėjo sveikatos problemų, jos buvo susiję su vykdymo procesu. Vien nurodyta aplinkybė, kad antstolio teiktuose dokumentuose (informacinio pobūdžio rašte) atsispindi jo buvę skoliniai įsipareigojimai išieškotojams, kas nulėmė apelianto „įvardijimą“ skolininku, šios žalos nepagrindžia.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme R. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie kitų proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Birutė JonaitienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė