Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-04-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-8377-955/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
e2YT-8377-955/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03160-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
I. N., I. Ž., J. Ž., N. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8377-955/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03160-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. N., I. Ž., J. Ž. ir N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. V. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos močiutė A. L., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. L. (toliau – palikėjas), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė, pareiškėjos senelis R. L.. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tapo žinoma, jog senelio vardu po jo mirties buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau dėl šių faktų nežinojimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjos močiutė A. L. mirė (duomenys neskelbtini) Po močiutės mirties jos palikimą priėmė N. A., I. N., S. V., J. Ž.. Pareiškėjos seneliai R. L. ir A. L. kartu gyveno (duomenys neskelbtini), ir 1996 metais mirus sutuoktiniui, pareiškėjos močiutė valdė santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai priklausė R. L., tačiau nuosavybės teisės nebuvo registruotos. Kauno apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16801-475/2008 pareiškėjos močiutei A. L. įgyjamosios senaties būdu pripažino nuosavybės teises, nes nustatė, jog ji po sutuoktinio mirties šiuos statinius valdo, prižiūri. Palikimo priėmimo po R. L. mirties faktinės aplinkybės nustatytos teismo sprendimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties būdu, todėl plačiau pareiškėja apie tai duomenų neteikia.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys I. N., I. Ž., J. Ž. ir N. A. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. balandžio 3 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja S. V. yra R. L., mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. L., mirusios (duomenys neskelbtini) anūkė. Kauno miesto 25-ojo notarų biuro liudijimas bei Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. L. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja S. V. ir suinteresuoti asmenys I. N., J. Ž., I. Ž. ir N. A.. Testamentų registro išrašas bei Kauno m. 25-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po R. L. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų.

Nekilnojamojo turto registre R. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) K. K. k., į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 9-8649. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16801-475/2008, pareiškėjos močiutei A. L. buvo nustatytas nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime konstatuotas faktas, kad A. L. mirus jos sutuoktiniui R. L., nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) daugiau kaip dešimt metų valdė kaip savo ir yra sąžininga įgijėja.

Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek šiuo metu galiojančio LR CK 5.50 straipsnis numato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, tad laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Pagal galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 3 dalies nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Taigi, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad A. L. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio R. L., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismas šioje byloje patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė