Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui H. S. (H. S.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Kavaliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-11-23 sprendimo Nr. 23S208677 dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo ir 2023-11-22 sprendimo Nr. 23S209153 uždrausti atvykti į Lietuvą teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023-04-12 VSD pateikė išvadą Nr. 18-3956, kurioje nurodyta, kad, jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD įvertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, prašė Departamento užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Pareiškėjas 2023-05-16 atsakydamas į Klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijai.

Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Krymo okupacijos per MIGRIS paskyrą atsakovas raštu kreipėsi į užsienieį su prašymu pakomentuoti savo atsakymą (plačiau išdėstyti savo nuomonę, nurodyti atsakymo motyvus, pateikti išsamesnį paaiškinimą dėl pasirinkto atsakymo varianto).

Pareiškėjas 2023-07-12 paaiškinime nurodė, vaikystėje kiekvieną vasarą ten atvažiuodavo atostogauti. Žmogus, kalbantis ukrainietiškai, ten buvo retenybė ir paprastai tai buvo žmonės, kurie ten atvažiuodavo dirbti. Beveik visa infrastruktūra buvo sukurta dar caro ar sovietų laikais. Pusiasalio perdavimo Ukrainos TSR procesas buvo atliktas siekiant pagerinti elektros tinklų logistiką. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jis neteisėtai perėjo Ukrainai. Nepritaria Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o dabartinę valdžią laiko nusikaltėliais ir vagimis, tačiau tai neturi įtakos jo pozicijai Krymo atžvilgiu. Be to, jam buvo pateiktas pasirinkimas tik iš dviejų variantų (Ukraina ir Rusija), nors idealiu atveju Krymas dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės turėtų būti atskira respublika, ši žemė turėtų priklausyti jos gyventojams, o ne valstybėms.

Departamentas, įvertinęs paaiškinimo turinį, priėmė 2023-11-22 sprendimą Nr. 23S208677 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad 2023-11-22 sprendimu Nr. 23S208677 pareiškėjui, kaip keliančiam grėsmę nacionaliniam saugumui, buvo panaikintas leidimas gyventi, Departamentas priėmė 2023-11-22 sprendimą Nr. 23S209153, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus.

UTPĮ 4 straipsnio (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). UTPĮ 4 straipsnio 6 dalis nustato, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek nacionalinėje, tiek ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jis nesuprato Klausimyno 11 klausimo, kad jis iš tiesų nepalaiko Rusijos vykdomų karo veiksmų ir juos smerkia, tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas aiškiai suprato Klausimyno 11 klausimo „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ turinį ir sąmoningai pažymėjo atsakymą – „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas, Departamentui pateikdamas papildomą paaiškinimą (dėl pateikto atsakymo), taip pat gana sąmoningai išdėstė savo asmeninę poziciją, kaip galimai pateisinančią Rusijos įvykdytą aneksiją Ukrainos teritorijos, konkrečiai Krymo teritorijos, atžvilgiu, atitinkamai nurodydamas, kad beveik visa infrastruktūra, esanti Kryme, buvo sukurta dar caro ar sovietų laikais; pusiasalio perdavimo Ukrainos TSR procesas buvo atliktas siekiant pagerinti elektros tinklų logistiką; po Sovietų Sąjungos žlugimo pusiasalis neteisėtai perėjo Ukrainai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į Klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“, vertinimu. Kaip minėta, pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos (Krymo) aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad pareiškėjo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats gali tapti potencialiu verbavimo taikiniu režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Nors pareiškėjas 2023-07-12 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė jau kitokią nuomonę ir teiginius, jog jis, neva, nesuprato Klausimyno klausimų dėl susijaudinimo, klausimo formuluotės neaiškumo ir pan., tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai vertintini tik kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir paneigti pirminę (galimai tikrąją) savo poziciją.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja savo ekonominius ryšius su Lietuva, savo indelį į Lietuvos ekonomiką. Minėta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės; teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas vertino pareiškėjo tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe šiandieninę geopolitinę situaciją, priėmė išadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, taip pat ekonominiai ryšiai (darbas) negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas bei negali būti pateisintas vien tuo faktu, jog pareiškėjui kils neigiamos pasekmės – panaikinus sprendimą gyventi, iš pareiškėjo bus atimta teisė dirbti ir gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas bus priverstas grįžti į kilmės valstybę. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu, o leidimo panaikinimas, visų nustatytų aplinkybių kontekste, vertintinas kaip proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, pateisinanti Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes. Taigi, pirmiau aptartos nacionalinių ir tarptautinių teismų suformuotos praktikos kontekste, darytina išvada, kad surinktų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisinė situacija atsakovo įvertinta individualizuotai, o priimta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra pagrįsta. Atitinkamai sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas taip pat priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, iš esmės įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y., kad, VSD duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumu.

Pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 1 straipsnyje nustatyta, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat į esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, nustatydamas draudimo atvykti laikotarpį, UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes, kaip minėta, tokiu atveju gali būti nustatymas ir ilgesnis nei 5 metai draudimo laikotarpis. Atsakovė vertindama pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius, nenustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai, o pareiškėjo darbas Lietuvoje pagrįstai nelaikytinas ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Taigi, įvertinusi visas aplinkybes ir skundžiamų sprendimų turinį, darytina išvada, kad sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių jų naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. S. (H. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.