Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1191-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-26
Bylos Nr.
1-1191-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02067-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
D. Č.
Nukentėjusysis
E. Š.
Advokatai
Povilas Blažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1191-961/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02067-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam D. Č.,nukentėjusiajam E. Š., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Povilui Blažiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) ir vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. 2023 m. sausio 15 d., apie 07.50 val., bendrabučio ketvirto aukšto bendro naudojimo tualeto patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam E. Š. į nosies sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vidiniame krašte, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu, viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiu.

Teisiamajame posėdyje D. Č. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio dieną M. kambaryje vartojo alkoholį, iš pradžių alų, o paskui ir stipriuosius gėrimus. Ten buvo jis, M., I. ir L. Kažkur naktį iš miesto grįžo dar D. su E. Išėjo iš kambario parūkyti ar paprašyti cigaretės, nelabai jau atsimena. Sukonfliktavo su vienu asmeniu, kuris jam trenkė į nosį. Supykęs ir manydamas, kad ten buvo E. draugas, grįžęs į kambarį pradėjo pulti E. Kažką jam sakė. E. sakė, kad ten ne jo draugas buvo. Bet jis buvo išgėręs ir neklausė. E. jo vengdamas išėjo į tualetą, bet jis nusekė iš paskos. Ten trenkė į nosį E. E. tuo metu tualeto kabinoje buvo. E. buvo užsidaręs. Atidarė duris ir trenkė E. į nosį du kartus. Su kairės ir su dešinės rankų kumščiais. E. ėmė bėgti kraujas. Po to jį į kambarį nuvedė budėtoja. Nelabai atsimena, ar kas nors to metu dar buvo tualete, ar jį bandė stabdyti mergina. Po įvykio bendravo su E., šis sakė, kad nosis lūžo. Nuėjo jo atsiprašyti. Gailisi dėl savo poelgio. Jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis.

Nukentėjusysis E. Š. teisiamajame posėdyje apklausiamas dėl jam padarytos žalos pobūdžio nurodė, kad jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Moralinė žala pasireiškia tuo, kad jam iki šiol yra suprastėjęs bendravimas su žmonėmis, atsiradusi baimė vaikščioti vakare ar didesnėje minioje. Pablogėjęs susitelkimas į bet kokią sritį. Jam teko imti akademines atostogas, nebegali normaliai studijuoti. Jam buvo dideli galvos skausmai, nosies skausmai. Tebevyksta gydymas, rekomenduojama nosies operacija. Tai sukels papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Skausmas apmažėjęs, bet jis vis tiek jaučiasi labai prastai. Atsirado drebulys, galvos skausmai, svyravimai, galvos svaigimai. Jaučia nerimą ir panikos priepuolius. Jam (duomenys neskelbtini), jis vartoja vaistus ir lankosi pas psichoterapeutą. (Duomenys neskelbtini) gėrė ir iki įvykio, bet jam išrašyti stipresni vaistai. Išrašų neturi. Dėl nosies nedarbingas buvo dvi savaites. Nosies operacija dar nepaskirta. Jo žiniomis, ji gali kainuoti iki 1000 Eur, bet įrodymų neturi. Už patirtą žalą gavo 300 Eur draudiminę išmoką, nes buvo apsidraudęs sveikatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. D. Č. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Č. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis neserga, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Su E. Š. sutaria gerai – kaskart bendrabutyje susitikę pasisveikina, pabendrauja, pabaliavoja. 2023 m. sausio 14 d. bendrabutyje buvo švenčiamas jo draugo M. V. (duomenys neskelbtini) („Facebook“ „M. V.“). M. ir E. yra kambariokai. 2023 m. sausio 14 d. jis į M. kambarį (numerio neprisimena) atėjo maždaug apie 22 val. vakaro. Kai atėjo, kambaryje buvo tik jis ir M. Jis ir M. išgėrė po 2 vnt. 0,5 l talpos alaus skardines, 4 laipsnių stiprumo. Po to atėjo dar 2 merginos, kurių vardai I., L., pavardžių nežino („Facebook“ „L. K.“ ir „I. Ž.“). Jos atėjo maždaug 22.30 val. Jis, M. ir merginos buvo M. kambaryje, šnekėjo, žaidė dartais, vartojo alkoholį. Jis, M. ir L. vartojo degtinę, o I., jeigu gerai atsimena, vyną. Kas kiek išgėrė, neatsimena. Neprisimena, tiksliai kiek buvo valandų, tačiau galimai po vidurnakčio, kai iš miesto grįžo E. ir bendras pažįstamas D. N. E. ir D. prisijungė prie šventės. Neprisimena, ar E. ir D. vartojo alkoholį – jo manymu, jie vartojo, nes prisimena, kad 2023 m. sausio 15 d. apie 03.00 val. grįžo iš degalinės, nes reikėjo gaiviųjų gėrimų prie alkoholio. Jokių konfliktų iki 06.00 val. nebuvo. Prisimena, kad vaikščiojo po koridorius, tačiau kokiu tikslu, jis neprisimena. Kadangi buvo girtas, neprisimena, kas tiksliai įvyko, tik prisimena, kad maždaug apie 06.00 val. bendrabutyje, galimai koridoriuje, su kažkuo susipyko. Prisimena, kad jam buvo suduota į kairę akį. Jis neprisimena, dėl ko jis gavo į akį, jam atsirado kraujosruva („fanaras“). Kiek jam žmonių trenkė ir kas tai buvo per žmonės, kas galėjo matyti įvykį, taip pat negali nurodyti. Jokių pretenzijų dėl jam suduoto smūgio neturi. Jis tik prisimena, kad po smūgio jam į akį jis buvo supykęs. Prisimena, kad atėjo budėtoja, pradėjo visus raminti, jį ji paguldė į lovą. 2023 m. sausio 15 d. apie 20 val. vakare jis paprašė I., kad ši jam atneštų striukę iš M. kambario. L. ir I. jam atnešė striukę. Jis su jomis bendravo bendrabučio koridoriuje, kai jį pamatė E. draugas – jo (duomenys neskelbtini) šventime nebuvo. Šis pamatęs jį pasakė, kad E. lūžo nosis. Jis atsimena, kad kai atsikėlė, iš draugių sužinojo, kad jis tualete smūgiavo E., tačiau tuo metu nežinojo, kiek viskas rimta. Jis prisimena, kad nuėjo pas E. Pamatė, kad jo nosis ištinusi. Jis su E. pašnekėjo. E. jam nesakė, tačiau jis pats kažkaip suprato, kad jis būtent kaltas dėl jo nosies sulaužymo, nes jam prieš tai sakė, kad jis sudavė E. Jis su E. pašnekėjo, jo atsiprašė, E. priėmė jo atsiprašymą. Su E. bendravo kelis kartus, visus tuos kartus jis jo atsiprašė, jie susitarė, kad jis jam atlygins patirtą žalą. Jis tikrai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi yra neteistas, sutinka tyrimą baigti susitaikymu (1 t., b. l. 127-130).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. Č. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Prisimena pirmosios apklausos metu duotus parodymus. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Nieko daugiau papildyti neturi (1 t., b. l. 136-138).

2023 m. sausio 16 d. E. Š. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2023 m. sausio 15 d., 06 val. (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte esančiame bendro naudojimo tualeto patalpoje jam pažįstamas asmuo vardu D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., dešinės ir kairės rankos kumščiais sudavė jam po vieną smūgį į nosies sritį. Dėl tokių D. Č. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Nuvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiu (1 t., b. l. 12-20).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Š. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) studentas, parodymų davimo metu gyveno (duomenys neskelbtini) bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), su savo kambarioku M. 2023 m. sausio 15 d., apie 4 val. ryto, jis grįžo iš miesto į bendrabutį, kurio kambaryje, kuriame gyvena jis ir jo kambariokas M., šis šventė savo (duomenys neskelbtini). Pas M. buvo atėję maždaug 3-4 žmonės iš to paties bendrabučio, visus juos daugiau ar mažiau pažinojo ir jis. Taigi prie vakarėlio prisijungė ir jis, jie visi kartu vakarojo, jie visi vartojo alkoholį. Jis buvo blaivus, nes vartoja stiprius (duomenys neskelbtini), jų negalima vartoti su alkoholiu. Vakarėlio eigoje, maždaug apie 06 val., kilo žodinis konfliktas tarp jo ir jo pažįstamo D. Č. Konfliktas kilo dėl to, kad D. trenkė kitas bendrabučio gyventojas, kuris gyvena trečiame aukšte. Kaip ir kas D. trenkė, jis nematė, tai žino tik iš to, kiek D. jam pasakė konflikto metu. D. visą laiką vaikščiojo po koridorius, būdavo tai jo kambaryje, tai vėl kažkur išeidavo ir kažkuriuo momentu į jo kambarį D. atėjo su mėlyne po akimi bei ėmė jam sakyti, kad jis kaltas, jog jį sumušė, nes tai neva padarė jo draugas. Kai D. ėmė taip kalbėti, norėdamas išvengti konflikto, jis išėjo į bendrabučio ketvirtame aukšte esančią bendro naudojimo tualeto patalpą. Jam būnant tualete, į jį atėjo ir D., kuris pradėjo daužyti tualeto kabinos, kurioje buvo jis, duris, sakydamas, kad jį įleistų ir kad jis yra kaltas, jog jį kažkas sumušė. Jis D. pasakė, kad jis nieko nežino ir kad jis dėl to nekaltas. Kažkokia mergina bandė jį nuo durų patraukti, tačiau jam pavyko jas atidaryti ir stovint tualeto kabinoje D. su savo dešinės rankos kumščiu trenkė jam į nosies sritį bei iškart po to dar kartą trenkė jam į nosies sritį su kairės rankos kumščiu. Dėl tokių D. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Jis labai išsigando, todėl jam buvo prasidėjęs panikos priepuolis, dėl to jis patyrė ne tik fizinę žalą, tačiau ir moralinę. Po šio įvykio jis grįžo į savo kambarį ir užmigo, o atsibudęs apie 15 val. jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau ir – RVUL), kur jam buvo diagnozuotas nosikaulio lūžis. Prie surinktos medžiagos savanoriškai pateikia ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš RVUL. Taip pat nori pasakyti, kad konfliktą matė dvi šalia buvusios panelės, kurių kontaktų nežino, ir jo pažįstamas D., kurio kontaktų taip pat nežino. Žino tik tiek, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasivadinęs kaip „D. N.“. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinę bei moralinę žalą. Šiuo metu reikšti civilinio ieškinio nepageidauja, dėl to apsispręs tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti (1 t., b. l. 38-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. parodė, kad su D. Č. ir E. Š. yra draugas. Jis labai retai būdavo, kai D. ir E. būdavo kartu, tačiau, kiek žino, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. 2023 m. sausio 15 d. apie 04.15 val. jis ir E. grįžo iš miesto į bendrabutį, į dabartinę gyvenamąją vietą, adresas nurodytas asmens duomenų pažymoje. Jis mieste vartojo alkoholinius gėrimus, o E., kiek matė, alkoholio nevartojo, sakė, kad vartoja kažkokius vaistus, dėl to negali gerti. Jis ir E. ėjo pas kitą draugą M., kurio (duomenys neskelbtini) buvo švenčiamas, t. y. ėjo į M. ir E. kambarį, nes šie kambariokai. Kai atėjo į E. kambarį, jame buvo M., I., L. bei D. Matėsi, kad jie jau kažkurį laiką vartojo alkoholį – jis ir E. prisijungė prie šventės. Jis su kitais pradėjo vartoti alkoholį, o E. negėrė. Kambaryje jokių konfliktų nekilo. D. kažkuriuo momentu išėjo, kiek laiko jo nebuvo kambaryje, negali pasakyti, nes nestebėjo laiko. Po kurio laiko D. grįžo susinervinęs. Jis pradėjo sakyti, kad gavo į galvą. Kiek atsimena, jis jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. D. neminėjo vardų, D. tik pradėjo E. sakyti, kad E. draugai trenkė D. į galvą. E. sėdėjo pasimetęs. Visi buvę kambaryje pradėjo raminti D. D. kažkur išėjo, vėliau sužinojo, kad buvo bendrabučio 3 aukšte. D. vėl grįžo po kažkiek laiko ir vėl sakė, kad gavo į galvą. Kai D. grįžo, matėsi, kad jo kairė akis buvo patinusi ir pradėjusi formuotis kraujosruva. Jis tiksliai neatsimena, ar D. kažką sakė. Jis jau nuo to momento sunkiai ką atsimena, tik prisimena, kad iš kambario išėjo E. ir D. Jeigu gerai atsimena, koridoriuje išgirdo triukšmą. Išėjęs pamatė, kad prie tualeto pradėjo būriuotis žmonės, kas tiksliai, sunku jam prisiminti. Jis prisimena, kad jis užėjo į bendro naudojimo tualetą. Pamatė, kad ant grindų yra kraujo. Kadangi jau buvo girtas, neprisimena, kas jam pasakė, kad D. primušė E. Neprisimena, ar jie tuo momentu buvo tualete, ar kažkur netoliese. Jis prisimena, kad jis ėjo nuvesti D. į kambarį. Prisimena, kad paliko jį jo kambaryje. Prisimena, kad grįžo į E. kambarį, E. buvo savo kambaryje. Jeigu gerai atsimena, E. jau buvo susitvarkęs, jam į nosį jau buvo prikišta kažko, kad kraujas nelašėtų. Prisimena, kad dar vėl visi sėdėjo kambaryje, tik nebuvo D. D. norėjo grįžto į E. kambarį, tačiau jam neleido. Jis tik iš kitų girdėjo, kad D. išlaužė tualeto kabliuko duris, kol E. buvo tualete, bei kad D. sumušė E. Kaip tiksliai jam buvo pasakojama, jis neprisimena, nes buvo girtas. Jis tik vėliau sužinojo, kai atsikėlė 2023 m. sausio 15 d., kad pirmą kartą D. pats prisikabino prie bendrabutyje buvusio žmogaus, kas jis toks, nežino. Kai antrą kartą D. gavo į galvą, jis net nežino, kas jį sumušė. 2023 m. sausio 15 d. vakare, kai E. grįžo iš ligoninės, pamatė, kad jo nosis visa ištinusi, jokių atitvarų nebuvo. Pats jis smūgių, suduotų E., nematė, viską, kas nutiko tualete, jis žino iš kitų pasakojimų (1 t., b. l. 73-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Ž. parodė, kad ji pažįsta D. Č. Gali nurodyti, kad įvykis buvo iš 2023 m. sausio 14 d. į 2023 m. sausio 15 d. 2023 m. sausio 14 d. apie 22.30 val. susirinko švęsti su M. V. Šventė buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Iš pradžių kambaryje buvo ji, L. K., D. Č. ir M. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė, neatsimena, gėrė degtinę, viskį, vyną. 2023 m. sausio 15 d. apie 5 val. į (duomenys neskelbtini) kambarį atėjo E. Š. kartu su D. N. D. buvo išgėręs, o E. buvo blaivus. Neatsimena, ar jis jai sakė, kad yra blaivus, tiesiog atsimena tą faktą, kad E. buvo blaivus. Kai E. ir D. atėjo, jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo smagu. Apie 07.00 val. D. išėjo iš kambario į koridorių, nežino, kur jis ėjo. Ji nematė, tačiau vėliau sužinojo, kad D. pradėjo lįsti prie G. M. D. pradėjo kažko G. prašyti. Kiek jai žinoma, G. trenkė D. į veidą. D. grįžo į (duomenys neskelbtini) kambarį, buvo išsigandęs, visas drebėjo, verkė. D. sakė, kad jis nežino, kodėl jam buvo suduota, kad viskas įvyko „iš nieko“. (duomenys neskelbtini) kambaryje buvę asmenys padėjo jį guosti. D. nusprendė ieškoti G., tačiau nežino, kodėl jis ėjo ieškoti G. Ji pati viena ėjo iš paskos D., jie nusileido iš ketvirto aukšto į trečią. Trečiame aukšte jie sutiko H., pavardės nežino. D. pradėjo lįsti prie H., H. labai susierzino ir D. kumščiu ne mažiau 2 kartų sudavė į veidą, tiksliau į kairę akį. D. nuo smūgių net nukrito ant grindų. D. atsistojo, toliau erzino H., tačiau ką sakė, tiksliai ji neprisimena. Ji tik atsimena, kad H. vėl trenkė D., tačiau kur ir kiek kartų sudavė, jau neprisimena. Ji ir D. turėjo pakilti į ketvirtą aukštą, tačiau D. nusileido į antrą aukštą, kur sutiko budėtoją. Ji pati pakilo į ketvirtą aukštą ir grįžo į (duomenys neskelbtini) kambarį. Ji visiems papasakojo, kas nutiko. Kartu su D. atėjo budėtoja. Budėtoja kažką sakė, tačiau neprisimena ką. Ji tik paliko D. (duomenys neskelbtini) kambaryje. Nežino kodėl, tačiau D. pradėjo kaltinti E., kad jis buvo sumuštas. E. nesigynė, nieko D. nesakė. E. labai smarkiai supanikavo, jo kūnas pradėjo drebėti. Jeigu gerai atsimena, M. išvarė D. iš kambario. Atsimena, kad E. ėjo iki bendro naudojimo tualeto, kuris yra ketvirtame aukšte. Ji E. ėjo iš paskos, buvo viena, kuri ėjo paskui E. Kol E. ir ji ėjo iki tualeto, juos pamatė D., kuris pradėjo eiti paskui juos į tualetą. Atėjus į tualetą, E. greitai spėjo nueiti į tualetą ir užsirakinti. D. pradėjo spardyti ir laužti duris. Ji bandė D. raminti, sakydama, kad tualete nieko nėra. D. spyrė į duris ir stipriai patraukė už rankenos duris. D. įėjo į tualeto būdelę, kurioje buvo E. Kas vyko tualeto būdelėje, ji nematė. Ji išgirdo, kad kažkas vyksta, tuomet ji greitai grįžo į (duomenys neskelbtini) kambarį ir pakvietė visus, buvusius kambaryje. Praėjo maždaug 10 sekundžių, kol ji išėjo iš tualeto, visus pakvietė ir grįžo į tualetą. Kai grįžo su draugais į tualetą, jeigu gerai atsimena, D. tualete nebebuvo. Jau buvo ir budėtoja. E. buvo tualete, prie kriauklės, jis gulėjo prie kriauklės. Matė, kad E. iš nosies bėgo kraujas. Visame tualete buvo kraujo. L. valė kraują nuo E. Buvo 07.53 val. Po to, kai aptvarkė E., grįžo į (duomenys neskelbtini) kambarį. Atsimena, kad buvo nuėjusi iki D. kambario pasižiūrėti, kas vyksta, ar viskas gerai. Po visko visi grįžo į savo kambarius ir ėjo miegoti. Pati D. suduotų smūgių E. ji nematė, jai viską užstojo tualeto būdelė, į jos vidų ji nėjo (1 t., b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad D. Č. bei E. Š. yra jai pažįstami. Įvykis buvo iš 2023 m. sausio 14 d. į 2023 m. sausio 15 d. 2023 m. sausio 14 d. apie 22.00 val. ji, I. Ž., M. V. ir D. buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Jie keturiese šventė M. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. 2023 m. sausio 15 d. apie 4 val. ryto į (duomenys neskelbtini) kambarį atėjo E. su D. N. Jai sunku pasakyti, ar E. buvo neblaivus, ji pati buvo išgėrusi. Maždaug panašiu laiku, kai į kambarį atėjo E. ir D., ji nuėjo miegoti į savo kambarį. Maždaug apie 07.00 val. ji pamiegojusi grįžo į (duomenys neskelbtini) kambarį. Kai atėjo, D. verkė, ji kaip suprato, kad jis verkia iš skausmo ir baimės. Jai papasakojo, kad D. norėjo cigaretės iš G., pavardės neatsimena, D. erzino G., dėl ko D. gavo smūgį į veidą. Taip pat sužinojo, kad jis po to, kai gavo smūgį nuo G., bendrabučio trečiame aukšte jį taip pat sužalojo, t. y. sudavė smūgį H., kurio pavardės nežino. Ji atsimena, kad buvo kambaryje, kuriame liko tik ji, M. ir D. D. buvo susierzinęs, dėl ko M. bandė jį nuvesti į D. kambarį. Gavosi taip, kad D. vis iš savo kambario grįždavo į (duomenys neskelbtini) kambarį, jis kelis kartus buvo vedamas į savo kambarį. Ji, M., D. buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Daugiau viską žino iš I. pasakojimo. Iš I. sužinojo, kad E. pamatė, kaip jam iš paskos ateina piktas D. I. buvo kartu su vaikinais. Žino, kad E. nuėjo į bendro naudojimo tualetą ir užsirakino iš vidaus. D. atėjo, atidarė ir apgadino duris bei sudavė 2 smūgius kumščiu į veido sritį. I. atėjo į (duomenys neskelbtini) kambarį ir pasakė, kad reikalinga pagalba. Ji tada nuėjo į tualetą. D. nebuvo tualete. E. buvo atsirėmęs į sieną ir po to atsisėdo ant grindų. Kraujo buvo ant tualeto grindų ir ant E. veido. Ji jam padėjo susitvarkyti, t.y. apvalė jo veidą, bandė nuraminti. Atsimena, kad dar buvo G., jis taip pat padėjo susitvarkyti. E. nuvedė į jo kambarį miegoti. Ji žino, kad M. kažkurį laiką, tačiau neprisimena, kuriuo momentu, stovėjo prie D. durų, kad D. daugiau nieko nepadarytų. Taip viskas ir pasibaigė. Ji pati smūgių, suduotų E., kaip jis buvo sužalotas, nematė (1 t., b. l. 85-88).

2023 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 228/2023(01) nurodoma, kad E. Š. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vidiniame krašte, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu, viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiu. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023 m. sausio 15 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokio sužalojimo padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog D. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia du kartus abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam E. Š. į nosies sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vidiniame krašte, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu, viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiu.

Kaltinamasis D. Č. nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu neginčijo bendrabučio tualeto kabinoje sudavęs du smūgius kumščiais nukentėjusiajam E. Š. į veidą. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pats paryčiais bendrabutyje buvo sumuštas kito asmens ar asmenų (jau nepamena), būdamas girtas ir įpykęs, manydamas, kad minėti asmenys yra E. draugai, ėmė jį kaltinti dėl patirto smurto. Nusekė jį į tualetą ir jame sudavė du minėtus smūgius E. į veidą. Labai dėl to gailisi. Jo nurodomas aplinkybes visiškai ar iš dalies patvirtina kiti baudžiamojo proceso metu apklausti asmenys. Pirmiausiai nukentėjusysis E. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jam paryčiais grįžus į bendrabučio, kuriame gyveno, kambarį, ten jo kambariokas su draugais šventė (duomenys neskelbtini). Šventėje buvo ir kaltinamasis D. Č., su kuriuo kilo konfliktas, nes D. ėmė jam priekaištauti, kad jį sumušė jo (nukentėjusiojo) draugas ir jis dėl to kaltas. Norėdamas išvengti konflikto išėjo į tualetą, tačiau D. atsekė, išplėšė kabinos duris ir du kartus smogė abiejų rankų kumščiais jam į veidą – nosies sritį, dėl ko buvo sužalota jo nosis. Ligoninėje konstatuotas nosikaulio lūžis. Apie neblaivaus kaltinamojo D. Č. pretenzijas nukentėjusiajam E. Š., švenčiant E. Š. kambarioko (duomenys neskelbtini), paliudijo kiti šventės dalyviai – liudytojai D. N., I. Ž. ir L. K., kuriems girdint D. skundėsi, kad jis trumpam išėjęs iš (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas „gavo į galvą“, dėl to pyko ir kaltino E. Š., nes neva tai padarė pastarojo draugas. I. Ž. papildomai parodė, kad iš pradžių D. skundėsi, kad jį sumušė G., tada ėjo jo ieškoti aiškintis, o kai ji išėjo kartu, matė, kaip D. sukonfliktavo su H., ėmė prie jo lįsti, kol susierzinęs H. sudavė D. mažiausiai du smūgius į veidą. Kai jiedu grįžo į kambarį, kuriame buvo švenčiamas M. (duomenys neskelbtini), kažkodėl dėl patirto smurto D. ėmė kaltinti E. M. D. iš kambario išvarė. E. tuo metu išėjo į tualetą. Ji su E. ėjo kartu. Juos pamatęs D. nusekė į tualetą, kur jos akivaizdoje spardė ir daužė tualeto kabinos, kurioje buvo užsidaręs E., duris, galiausiai jas atplėšė ir įėjo į būdelę. Kas vyko tualeto kabinoje, ši liudytoja nematė, girdėjo tik garsus iš būdelės, pagal kuriuos suprato, kad kažkas ten jau vyksta, ir nubėgo kviestis pagalbos. Liudytojos I. Ž. parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam užsidarius tualeto kabinoje, į šią veržėsi D., kuris galiausiai atplėšė kabinos duris, pateko į kabiną, kurioje ir sudavė jam smūgius į veidą. Visi trys minėti liudytojai D. N., I. Ž. ir L. K. matė kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto pasekmes – kraują ant grindų tualete, kruviną ir ant kojų nebepastovintį E., padėjo jam susitvarkyti. D. N. tuo metu išvedė D. į jo paties kambarį. Į tualetą E. nuėjo būdamas visiškai sveikas, su pagalba nedelsdama (jos teigimu – po 10 sekundžių) grįžusi I. Ž. rado jį sužalotą. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad smūgius į nosį E. Š. sudavė D. Č., kuris prieš tai konfliktavo su nukentėjusiuoju, kaltino dėl jo paties patirto smurto ir aiškiai norėjo satisfakcijos, dėl jam vienam suprantamų priežasčių jos objektu pasirinkdamas ne jį mušusius asmenis, o E. Š.

Specialisto išvada Nr. G 228/2023 (01) patvirtina, kad nukentėjusiojo veido srityje užfiksuoti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės akies vidiniame krašte, odos nubrozdinimas nosyje, nosikaulių lūžis, viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžis, sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis visiškai atitinka nukentėjusiojo E. Š. parodymus, kad jam į veidą buvo du kartus suduota kumščiais.

Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, medicinos specialisto išvados duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad E. Š. poodinė kraujosruva kairės akies vidiniame krašte, odos nubrozdinimas nosyje, nosikaulių lūžis, viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžis padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, D. Č. tyčiniais veiksmais.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.

Kaltinamasis dėl girtumo negalėjo paaiškinti savo veiksmų motyvų ir siekių, jis nelabai atsimena savo veiksmus. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis D. Č. būtų norėjęs nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo E. Š. sveikatą ir to būtų siekęs. Jis neabejotinai norėjo sukelti skausmą, pažeminti, t. y. sukelti nukentėjusiajam potyrius, kuriuos neseniai patyrė ir dėl kurių pyko pats, bet abejotina, ar jis siekė sužaloti nukentėjusįjį. Po dviejų greitų smūgių smurtinius veiksmus jis nutraukė pats, nors jo sustabdyti nebuvo kam, nes su E. Š. atėjusi mergina buvo išbėgusi kviesti pagalbą. Nukentėjusysis nenurodė, kad jam būtų buvę grasinama sužalojimu, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad būtent tokių padarinių kaltinamasis smurtaudamas ir siekė. Tačiau suduodamas nukentėjusiajam E. Š. du tiesioginius, tikslingus smūgius kumščiais į veidą neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų į lengvai pažeidžiamą kūno dalį – veidą gali atsirasti padariniai (sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sužalojimas), ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl darytina išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Asmeniui veikiant netiesiogine tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal padarinius. Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodoma, kad E. Š. nustatyti nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vidiniame krašte, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu, viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžiu; sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Todėl D. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

D. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę D. Č., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog D. Č. anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 106). Per pastaruosius penkerius metus 4 kartus baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (vieną kartą – už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, du kartus – už karo prievolininko pareigų nevykdymą, vieną kartą – už nepilnamečio vartojimą alkoholinių gėrimų), visos paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 108-111), dirba (3 t., b. l. 38).

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, kriminalinės praeities neturi, iki šiol agresyviu ir smurtiniu elgesiu nepasižymėjo, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 139-142). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. Š. pareiškė civilinį ieškinį 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad jam ateityje dėl nosikaulių lūžių ir apsunkinto kvėpavimo yra rekomenduojamas chirurginis gydymas, po sužalojimų jam nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, rekomenduojamos akademinės atostogos. Moraliniai bei psichologiniai išgyvenimai dėl patirto įvykio tęsiasi iki šiol. Tiek sužalojimo metu, tiek po jo ilgą laiką jautė didelį skausmą nosies bei galvos srityje, buvo sunku kvėpuoti, svaigo galva, padidėjo dirglumas. Skausmas nosies srityje palietus ar užgavus jaučiamas iki šiol, yra sutrikusi uoslė, turi gerti skausmą malšinančius vaistus, kurie alina organizmą. Dėl kūno sužalojimo sukeltų padarinių dažnai jaučia galvos skausmą, svaigulį, pastoviai – nuovargį ir mieguistumą. Dažnai kankina nemiga, padidėjęs jautrumas. Deformuota nosis pakenkė estetinei išvaizdai, kuri svarbi jauno amžiaus žmogui. Jis kurį laiką turėjo vaikščioti su ištinusia ir pamėlusia nosimi, jausdamas didelį emocinį diskomfortą ir gėdą. Taip pat dėl sužalojimo užsikimšo nosis, jis negalėjo rišliai ir aiškiai kalbėti, dėl to jautėsi nepatogiai. Dėl šių priežasčių jam teko apriboti socialinį bendravimą ir net bendravimą su artimaisiais, aktyvią fizinę veiklą, prie kurios buvo įpratęs. Dėl kaltinamojo veiksmų ir jų pasekmių jis ilgą laiką buvo atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo, turėjo rūpintis savo sveikata, nors iki sužalojimų to daryti nereikėjo, jis sveikata nesiskundė ir jos problemų neturėjo. Taip pat dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus: sumenkinimą ir pažeminimą pažįstamų bendraamžių akivaizdoje, stresą, baimę, nerimą ir nepilnavertiškumą po įvykio. Nesaugumo jausmą ir nuolatinio neapibrėžto nerimo, nepasitikėjimo žmonėmis būseną, dėl kurių negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Jis pasidarė uždaras, niūrus, daug laiko praleisdamas namuose puolė į depresiją. Galimybės gyventi ankstesnį aktyvų socialinį gyvenimą neturi iki šiol. Dėl visų šių priežasčių neturtinės žalos dydį vertina 8000 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą, diskomfortą buityje gijimo laikotarpiu. Iš įvykio dienos nukentėjusiojo E. Š. ambulatorinio apsilankymo VšĮ RVUL Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriuje aprašymo matyti, kad nukentėjusysis skundėsi bendru silpnumu ir galvos skausmu, nurodė, kad vartoja (duomenys neskelbtini). Atlikus nosikaulių rentgenografiją diagnozuoti nosikaulių lūžis ir viršutinio žandikaulio priekinio nosies dyglio lūžis. Paskirtas ambulatorinis gydymas. Šeimos gydytojo priežiūra ir kontrolė, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo, rekomendacijos šaldyti sumuštą vietą pirmas dvi paras po traumos, tausojantis režimas, užsiimant lengva fizine ir protine veikla, vengti televizoriaus, kompiuterio, telefono ekranų (1 t., b. l. 92). Iš įvykio dienos nukentėjusiojo E. Š. ambulatorinio apsilankymo VšĮ RVUL Neurochirurgijos centre ir Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje aprašymo matyti, kad nukentėjusysis skundžiasi nosies skausmu, patinimu po traumos. Įvertinant būklę konstatuota, jog nosies išorinė ašis patinusi, skausminga, be aiškios krepitacijos, nosies pertvara kiek pakrypus į dešinę, be hematomos ir lūžių požymių. Nosies landos laisvos, nosies kriauklės paburkusios. Rekomendacijos ambulatoriniam gydymui – nepūsti nosies 5-7 dienas, 1-2 savaites riboti fizinį krūvį, 3-4 dienas šalčio kompresai nosies nugarėlės srityje, NPUV terapija esant skausmui (Ibuprofenas 3 k dienoje), ANG ligų gydytojo konsultacija po 3-4 dienų, atslūgus tinimui, esant nosies išorinės ašies deformacijai (2 t., b. l. 12). 2023 m. sausio 19 d. šeimos gydytojo išraše nurodoma, kad pacientas E. Š. atvyko 2023 m. sausio 19 d., skundėsi nosies skausmu. Jam nurodyta 5 dienas nepūsti nosies, nusiųstas otorinolaringologo ir neurochirurgo konsultacijoms. 2023 m. balandžio 6 d. šeimos gydytojo išraše nurodyta anamnezė: užgula nosį, labiau dešinę pusę, pastoviai sloguoja. 2023 m. sausio 15 d. patyrė nosies traumą. Objektyvi būklė: pertvara iškrypusi į dešinę, landose gleivinga sekrecija. Ryklė rami, nosiaryklėje adenoidai. Otorinolaringologas rekomenduoja operacinį nosies pertvaros gydymą (2 t., b. l. 6). 2023 m. balandžio 3 d. medicininiame pažymėjime nurodoma, kad E. Š. rekomenduojamos akademinės atostogos (1 t., b. l. 90).

Teismo vertinimu, po traumos nukentėjusysis neabejotinai kurį laiką jautė fizinį skausmą, sužalojimo keliamus nepatogumus, tačiau abejotina, ar nemalonūs fiziniai pojūčiai ir jų sąlygoti kasdienio gyvenimo ir veiklų apribojimai išliko ilgus mėnesius, kaip teigiama civiliniame ieškinyje. Iš specialisto rekomendacijų matyti, kad medikai fizinę veiklą nukentėjusiajam nurodė riboti tik 1-2 savaitėms. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad dėl nosies traumos buvo nedarbingas dvi savaites. Atitinkamai abejotina, ar skausmas dėl traumos gali būti išlikęs iki šiol. Taip pat akivaizdžiai netikslūs ieškinio teiginiai, kad iki traumos jokių nusiskundimų sveikata nukentėjusysis neturėjo. Tiek savo bendraamžiams vakarėlyje, tiek VšĮ RVUL jis nurodė, kad vartoja (duomenys neskelbtini), dėl kurių negali vartoti alkoholio. Atitinkamai teismui kelia abejonių, kad (duomenys neskelbtini), nerimas ir baimės jo gyvenime atsirado išimtinai kaip traumos pasekmė, kaip iš esmės nurodoma ieškinyje. Bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinta, kad (duomenys neskelbtini) susirgimas, kurį nukentėjusysis turėjo ir iki įvykio, po jo paūmėjo, reikia vartoti stipresnius vaistus, tačiau teismui nepateikta jokių šiuos teiginius patvirtinančių medicininių dokumentų. Teismui pateikti šeimos gydytojo, nosies, gerklės ligų specialisto, bet ne psichikos sveikatos specialisto medicininiai išrašai.

Teismas neabejoja, kad kurį laiką po traumos nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinį sutrikimą, nepatogumus dėl estetinės išvaizdos pablogėjimo ir jų sąlygotus socialinio gyvenimo apribojimus, taip pat, kad jam ateityje gali tekti taikyti chirurginį gydymą dėl nosies pertvaros iškrypimo ir dėl šios intervencijos patirti papildomus fizinius ir emocinius nepatogumus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į gydytojų rekomendacijas gydymo procese, vėliausio medicininio išrašo duomenis (pacientas skundžiasi tik nosies užgulimu, bet ne skausmu) abejoja, kad visos ieškinyje vardijamos pasekmės ir jų sukelti nepatogumai kaltinamajam truko išties tokį ilgą laikotarpį ir yra susijusios išimtinai su patirta trauma, kaip nurodoma ieškinyje. Todėl net ir vertinant galimą nosies pertvaros operaciją ateityje, ieškinio suma nelaikytina adekvačia patirtoms ir galimai būsimoms kančioms. (Duomenys neskelbtini) pobūdžio susirgimas, sprendžiant iš duomenų byloje, apskritai buvo ir iki nukentėjusiojo sumušimo, nėra jo sąlygotas, kaip minėta, teismui nepateikta duomenų, kad fizinė trauma būtų iššaukusi esminį šio negalavimo sustiprėjimą. Nukentėjusysis akcentavo suprastėjusį bendravimo su žmonėmis, atsiradusį nerimą, panikos priepuolius, baimes būti tarp žmonių, viešose vietose, pablogėjusias galimybes susitelkti, studijuoti, tačiau, teismo manymu, negalima teigti, kad visus šiuos procesus lemia išimtinai patirta trauma ir neturi įtakos iki traumos diagnozuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas.

Taip pat nukentėjusysis pateikė dokumentus, kad jam dalį patirtos žalos dėl sveikatos sutrikdymo atlygino draudimo bendrovė AB Lietuvos draudimas, kurioje nukentėjusysis E. Š. savanoriškai buvo apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų (draudimo sutarties neišsaugojo). Draudimo sutarties pagrindu po patirtos traumos E. Š. gavo 432,72 Eur draudiminę išmoką (2 t., b. l. 30). Į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina nustatant iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, traumos pasekmių pobūdį, kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aptartas aplinkybes, nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 2000 eurų suma. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), kuriose asmeniui buvo padaryti nesunkūs kūno sužalojimai, bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl procesinių išlaidų

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nukentėjusiojo E. Š. atstovas civiliniame ieškinyje suformulavo prašymą iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo patirtas 1168,67 Eur dydžio procesines išlaidas. Prie civilinio ieškinio pateikė tris PVM sąskaitas faktūras:

- 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JP Nr. 011237 už teisines paslaugas 574,75 Eur sumai (475 Eur teisinės paslaugos ir 99,75 Eur PVM) bei jos priedą, iš kurio matyti, jog klientui suteikta 4,75 val. teisinių paslaugų (informacijos apie baudžiamąją bylą paieška ir gavimas, susipažinimas su bylos medžiaga, prašymų dėl informacijos pateikimo gydymo įstaigai teikimas, strategijos kūrimas, civilinio ieškinio rengimas) (2 t., b. l. 13-14);

- 2023 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JP Nr. 011331 už kuro ir automobilio eksploatacinių išlaidų kompensaciją 85,72 Eur sumai (70,84 Eur išlaidos ir 14,88 Eur PVM už 220 km suvažinėtą atstumą), kur kelionės automobiliu Mercedes Benz (12 l/100 km) Kaunas-Vilnius-Kaunas išlaidos įvertinta 35,64 be PVM už kurą ir 35,20 Eur kaip kompensacija už eksploatacines išlaidas (2 t., b. l. 15);

- 2023 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JP Nr. 011330 už teisines paslaugas 508,20 Eur sumai (420 Eur teisinės paslaugos ir 88,20 Eur PVM) bei jos priedą, iš kurio, matyti, kad klientui suteikta 4,2 val. teisinių paslaugų (civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo koregavimas pagal naujai pateiktus duomenis, pasirengimas ir kliento interesų atstovavimas teisiamajame posėdyje, prašymo dėl proceso išlaidų rengimas (2 t., b. l. 16-17).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomendacijų 4 punkte numatyti atlyginimo dydžio paskaičiavimo kriterijai, o 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomenduojamas maksimalus dydis už advokato paslaugas baudžiamosiose bylose nurodytas Rekomendacijų 10-11 punktuose. Suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos. Minutės apvalinamos tokiu principu: iki 30 minučių paliekama ta pati valanda, 30 ir daugiau minučių – skaičiuojama nauja valanda. Gynybos ir atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir kiekvienoje byloje sumuojamas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį sudarė 1900,03 Eur. Neabejotina, kad advokatas konsultavo nukentėjusįjį, analizavo bylos medžiagą, ruošė procesinius dokumentus. Ši byla išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius (bendra posėdžių trukmė – 1 valanda), abiejuose įgaliotasis atstovas dalyvavo, pasisakė baigiamosiose kalbose. Nurodyti teisinių paslaugų įkainiai neviršija minėtose Rekomendacijose už advokato teikiamą pagalbą nustatytų atlygintinų išlaidų maksimalių dydžių. Nurodytos išlaidos kurui ir automobilio eksploatacijai taip pat nėra neprotingos, atsižvelgiant, jog advokato darbo vieta yra Kaune, jis važiavo į teisiamąjį posėdį Vilniuje, jo nurodytų eksploatacinių išlaidų (0,16 euro 1 kilometrui) norma daugmaž atitinka dydį, apskaičiuotą ir naudojamą valstybinių institucijų (pvz. policijos departamento). Nukentėjusysis taip pat nėra Vilniaus gyventojas, todėl jam buvo patogiau jo interesus atstovausiančio advokato ieškoti ir su juo bendrauti ne Vilniuje, o arčiau jo gyvenamosios vietos. Nukentėjusysis E. Š. pavedimu apmokėjo 1168,67 Eur dydžio išlaidas (2 t., b. l. 18) ir pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas turi teisę į jų atlyginimą. Prašomų priteisti procesinių išlaidų dydis yra pagrįstas, jos įformintos oficialiais dokumentais, todėl prašymas tenkintinas. Nukentėjusiojo patirta procesinių išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; išklausyti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; išklausyti elgesio pataisos programą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui E. Š. iš kaltinamojo D. Č. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti civiliniam ieškovui E. Š. iš kaltinamojo D. Č. 1168,67 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt septynis centus) proceso išlaidų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė