Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-19 nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-10073-901/2015 pagal pareiškėjo UAB „Šiaulių vandenys“ prašymą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Šiaulių vandenys“ atnaujintas ir pratęstas terminas pareikšti kreditoriaus reikalavimus, yra pagrįsta ir teisėta.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Esant aukščiau nurodytam paveldėjimo santykių teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, atsižvelgiant į tai, kad teismui suteikta diskrecijos teisė sustabdyti bylą (CPK 164 str. 4 d.) turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.), atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl šios bylos sustabdymo.

Apeliantas taip pat nesutinka, kad pareiškėjo UAB „Šiaulių vandenys“ nurodytos termino pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidimo priežastys yra svarbios.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje nustatyta, kad P. S. už teiktas jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2008-08-31 iki 2015-08-31 pareiškėjui liko skolingas 533,03 Eur, iš kurių: 339,79 Eur dydžio suma susidarė iki palikėjo mirties ir 193,24 Eur dydžio suma susidarė po palikėjo mirties. Buto savininkas P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Apie P. S. mirtį pareiškėjas UAB „Šiaulių vandenys“ sužinojo 2015-07-03, pateikęs užklausą Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjas nustatęs, kad skolininkas yra miręs bei turi nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu, 2015-07-08 kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigą, prašydamas suteikti informaciją apie mirusio P. S. palikimą priėmusius įpėdinius, paskirtą testamento vykdytoją ar palikimo administratorių. 2015-07-31 iš Centrinės hipotekos įstaigos gavo informaciją, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. 2015-09-18 raštu Nr. S-3750 pareiškėjas informavo Lietuvos Respubliką atstovaujančius VĮ Turto bankas ir Šiaulių apskrities VMI apie palikėjo turimas skolas ir prašė skolą sumokėti, tačiau informacijos negavo. 2015-09-22 raštu Nr. S-3784 pareiškėjas informavo Šiaulių miesto notarų biurus apie palikėjo skolą, susidariusią adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškimą teismui dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pratęsimo pareiškėjas pareiškė 2015-10-23.

Kaip minėta, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Skolininkas P. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013-03-01, iki nurodyto termino pareiškėjas nėra kreipęsis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas UAB „Šiaulių vandenys“, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas.

Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo nežinojimo apie skolininko mirtį aspektas egzistavo nurodyto termino eigos metu (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-03). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai atnaujintas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas. UAB „Šiaulių vandenys“ yra didelė įstaiga, teikianti vandens tiekimo paslaugas dideliam kiekiui vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog pareiškėjas neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį. Ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, jog taip pat yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Byloje nustatyta, jog apie paslaugų gavėjo P. S. mirtį pareiškėjas sužinojo 2015-07-03, pateikęs užklausą Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2015-07-08 kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigą, prašydamas suteikti informaciją apie mirusio P. S. palikimą priėmusius įpėdinius, paskirtą testamento vykdytoją ar palikimo administratorių. 2015-07-31 iš Centrinės hipotekos įstaigos gavo informaciją, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. 2015-09-18 raštu Nr. S-3750 pareiškėjas informavo Lietuvos Respubliką atstovaujančius VĮ Turto bankas ir Šiaulių apskrities VMI apie palikėjo turimas skolas ir prašė skolą sumokėti, tačiau informacijos negavo. Pareiškimą teismui dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo pareiškėjas pareiškė 2015-10-23. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.

Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai (daugiau nei du su puse metų po skolininko mirties) nepatikrino informacijos Gyventojų registrų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nors tokią galimybę turėjo, ir todėl nežinojo apie skolininko mirtį, o tik sužinojęs apie skolininko mirtį ėmėsi veiksmų surasti jo įpėdinius yra subjektyvios priežastys, išimtinai priklausiusios nuo pareiškėjo valios, tai yra darbo organizavimo viduje trūkumai, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip jau nurodyta UAB „Šiaulių vandenys“ ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti tikrąją situaciją apie P. S. palikimo priėmimą, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu po P. S. mirties. Vien ta aplinkybė, jog skola susidarė už ilgą laiko tarpą ar laikotarpis per kurį buvo pateiktas pareiškimas dėl terminio kreditoriniams reikalavimas pareikšti atnaujinimo, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atsisakyti kreditoriui atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiami yra tik dar nepasibaigę teisės aktuose ar teismo nustatyti terminai, o CK 5.63 straipsnio nuostatos taikomos situacijoms, kai nustatyti terminai kreditorių reikalavimams pareikšti jau praleisti, todėl šiame straipsnyje vartota jame numatyto termino pratęsimo sąvoka (2001-07-01 redakcija) pakeista 2015-06-30 įstatymu Nr. XII-1928 (nuo 2015-07-08) teisiškai korektiška termino atnaujinimo sąvoka, todėl skundžiama nutartis tikslinama, iš nutarties rezoliucinės dalies pašalinant sakinį „Pratęsti UAB „Šiaulių vandenys“ trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą mirusio skolininko P. S. įpėdiniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl minėto įsiskolinimo.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-19 nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui UAB „Šiaulių vandenys“ terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui skolininko P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl 533,03 Eur įsiskolinimo, susidariusio už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-08-31 iki 2015-08-31.“