- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-621-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48367-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- E. J.
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas, Evelina Polujanskaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir E. J. paskirta 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. J. bausmės vykdymo laikotarpiu: per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.
Į bausmės laiką įskaitytas E. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 12 d. 00.35 val. iki 2024 m. gruodžio 13 d. 12.16 val.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. gruodžio 11 d. 18.35 val. laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslas jas platinti, t. y. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, neteisėtai su savimi elektroninės cigaretės viduje laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 0,700 g, kol šią narkotinę medžiagą 2024 m. gruodžio 11 d. apie 18.15 val. rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bei turėdamas tikslą platinti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – kokainą, kurio bendroji masė yra 31,671 g, kol 2024 m. gruodžio 11 d. apie 18.35 val. šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį nuteistojo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuojat iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti visiškai.
1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes skundžiamame nuosprendyje neįvertino gynybos išdėstytų argumentų bei prašymų. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimai dėl nuosprendžio motyvavimo ir įrodymų analizės bei nuteistojo teisė į gynybą. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, nuteistajam buvo klaidingai inkriminuota BK 259 straipsnio 1 dalis bei BK 260 straipsnio 2 dalis vietoje BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies, ignoruojant kasacinės instancijos teismo praktiką.
1.2. Pasak apelianto, nuteistasis pripažino, kad praeityje parduodavo nedidelius ir paprastus kiekius kokaino, tačiau teigė, jog ir pats jį vartojo. Kadangi pardavimo veika nuteistajam inkriminuota vadovaujantis tik jo paties parodymais, atitinkamai turėtų būti vadovaujamasi ir jo parodymais apie asmeninį vartojimą. Vien tai, kad jis prekiavo kokainu, dar nereiškia, jog šių medžiagų jis negalėjo vartoti, ir kad visos namuose rastos medžiagos buvo laikomos tik platinimo tikslu. Nuteistasis pripažino kaltę dėl rastų narkotinių medžiagų 31,671 g kokaino laikymo savo gyvenamojoje vietoje, tačiau nuosekliai teigė, kad dalis medžiagų buvo skirta ne tik platinimui, bet ir asmeniniam vartojimui. Paaiškino, kad apie 12 g kiekis būtų suvartotas per tris mėnesius savo reikmėms, o vertinant jo priklausomybės mąstą, toks kiekis yra logiškas. Nors kratos metu rasta medžiaga siekia didelį kiekį, tačiau iš bendrosios masės atėmus nuteistojo teisme nurodytą 12 g kiekį skirtą asmeniniam vartojimui, platinimo tikslu laikytų medžiagų kiekis tampa mažesnis nei 20 g, dėl ko nuteistojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
1.3. Skundo autoriaus teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus pripažino patikimais bei jais rėmėsi nustatydamas faktines aplinkybes, tačiau visiškai nevertino jų reikšmės veikos kvalifikacijai, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apylinkės teismas, remdamasis nuteistojo parodymais, be kita ko, apie tai, jog iš rasto kiekio jis būtų suvartojęs apie 12 g narkotinės medžiagos savo reikmėms, nepadarė jokios teisinės išvados, ar dalies narkotinių medžiagų laikymas asmeniniam vartojimui turi įtakos veikos kvalifikacijai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ar atitinkamai dalis veikos turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnį. Taip pat pirmosios instancijos teismas ignoravo gynybos nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti du tikslus – vartoti ir platinti šias medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-86-788/2015). Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, nenustačius platinimui ir asmeniniam naudojimui skirtos dalies narkotinių medžiagų kiekių.
1.4. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas, nepašalindamas abejonių dėl dalies laikytų narkotinių medžiagų paskirties pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ir kuris reikalauja, kad asmuo būtų pripažintas kaltu tik tuo atveju, jei jo kaltė dėl kiekvienos nusikalstamos veikos požymio – šio atveju tikslo platinti – būtų neginčijamai įrodyta (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-1-1073/2023). Teismui pripažįstant nuteistojo parodymų patikimumą, bet ignoruojant juose nurodytą vartojimo asmeninėms reikmėms aspektą, buvo pažeistas įrodymų vertinimo nuoseklumas, todėl tokia išvada dėl veikos kvalifikacijos yra nepagrįsta, nes nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jeigu nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi ta aplinkybė nepaneigta, nes tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-487/2023). Anot apelianto, skundžiamas nuosprendis šioje nuosprendžio dalyje daugiausia ir grindžiamas tokiomis išvadomis, tačiau šios abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, veiką kvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį.
1.5. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas nuteistojo pavojingumą mažinančių aplinkybių, nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės motyvai iš esmės grindžiami formaliai nusikaltimo sunkumo argumentais, tačiau jų pagrindimas apeliantui kelia abejonių, nes nors ir buvo išvardintos nuteistojo teigiamos asmenybės, šeiminės bei socialinės aplinkybės, tačiau šie duomenys neįvertinti kaip realiai galintys rodyti nuteistojo resocializacijos potencialą ir pagrįsti švelnesnės bausmės taikymą.
1.6. Pasak skundo autoriaus, E. J. ankščiau neteistas, po šios veikos padarymo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, viso baudžiamojo proceso metu elgėsi tinkamai. Padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės leidžia teigti, kad veikos buvo nulemtos atsitiktinumo ir gyvenimiškos patirties trūkumo, lengvabūdiško požiūrio į narkotines medžiagas ir jų vartojimą. Nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir sutuoktinę, augina keturis mažamečius vaikus, teikia materialinį išlaikymą dukrai, gyvenančiai su buvusia sutuoktine, pagal teismo sprendimą, dukra pusę savaitės gyvena su nuteistuoju, kitą pusę savaitės su mama. Nuteistojo sutuoktinės mama jį apibūdina kaip atsakingą, rūpestingą, pagarbią ir darbščią asmenybę. Sutuoktinė teigiamai vertina nuteistojo indėlį į šeimos gyvenimą ir vaikų priežiūrą, brolis apibūdina nuteistąjį kaip rūpestingą ir šeimai atsidavusį žmogų, nuteistojo mama nurodo, kad jis jai padeda buityje ir sveikatos klausimais, yra artimas ir rūpestingas.
Šalies argumentai
1.7. Anot apelianto, nuteistasis neatlygintinai davė kraujo, aukojo Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondui, turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos panaudojo verslo plėtrai ir darbinio automobilio įsigijimui, šiuo metu lankosi pas psichologą dėl priklausomybių prevencijos, vykdo individualią veiklą ir turi pastovų teisėtą pragyvenimo šaltinį, po veikos padarymo nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, savanoriauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur neatlygintinai išdirbo daugiau nei 120 valandų, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. teikė pavežėjimo paslaugas remtiniems asmenims pagal sutartį su šia įstaiga. Byloje nėra duomenų apie konspiracinių metodų ar platinimo schemų taikymą, jis visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kritiškai vertina savo elgesį ir padarė išvadas dėl veiksmų, baudžiamasis procesas jam padarė poveikį ir jis yra motyvuotas laikytis įstatymų, rastų narkotinių medžiagų kiekis didelį kiekį viršijo tik nežymiai (1,6 karto), nėra inkriminuotas bendrininkavimas, byloje nenustatyta, kad jis būtų siekęs išplatinti visą kiekį ar platinti nepilnamečiams.
1.8. Apelianto įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos teisinės ir faktinės prielaidos atidėti visos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo gynėjo teigimu, šiuo atveju nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis, tačiau mano, jog apylinkės teismas turėjo visas galimybes ir teisinį pagrindą skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistajam turėtų būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis yra vertas teisimo pasitikėjimo, sudarant sąlygas keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir integruotis į visuomenę be izoliavimo nuo didelės šeimos ir socialinės aplinkos. Be to, teismas kartu su bausme gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, griežtai ribojančias nuteistojo laisvę, tad tokia bausmė negali būti vertinama kaip bausmės išvengimas.
3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis teigė pripažįstantis savo kaltę, kardinaliai pakeitęs požiūrį į gyvenimą, šiuo metu dirba, išlaiko vaikus, turi ateities planų, rūpinasi savo sveikatos problemų turinčia mama.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmetamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turiniu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teigiant, jog nuteistojo E. J. padaryta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį. Kartu apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme, nurodant, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti visiškai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei patikrinęs baudžiamąją bylą nusikalstamos veikos kvalifikavimo kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo E. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai iš dalies atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse painiai bei netiksliai įvardijo BK straipsnių nuostatas, kuriomis vadovaudamasis priėmė tokį procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje tikslintinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. J. buvo pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad skundžiamame nuosprendyje liko nepašalintos abejonės dėl dalies E. J. laikytų narkotinių medžiagų paskirties, t. y. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad dalį narkotinių medžiagų – 12 g kokaino nuteistasis laikė savo asmeninėms vartojimo reikmėms, tuo tarpu likusią dalį narkotinių medžiagų – kokaino, kurių kiekis neviršija 20 g, laikė turėdamas tikslą jas platinti, todėl jo neteisėti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai ir teisingai.
8. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio dalyje yra įtvirtinta kvalifikuota BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtis, kurią lemia narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponuojama, didelis kiekis. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika laikoma baigta tuomet, kai kaltininkas atliko bet kurią vieną ar kelias alternatyvias veikas, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo arba neatsiradimo.
9. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545-489/2015). Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019).
10. Visų pirma pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog E. J. laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 2024 m. gruodžio 11 d. 18.35 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, elektroninės cigaretės viduje nuteistasis laikė 0,700 g narkotinės medžiagos – kokaino, tuo tarpu tą pačią dieną savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikė dar 31,671 g narkotinės medžiagos – kokaino. Šių aplinkybių nuteistasis neginčijo tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme (3 t., b. l. 77–79, 87–88, 4 t., b. l. 9–11). Nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė ir tai, kad didžiąją dalį rastų narkotinių medžiagų – kokaino, laikė turėdamas tikslą jas platinti bei kartu teigė, kad narkotines medžiagas vartoja ir pats. Taigi, esminį nusikalstamos veikos požymį, lemiantį teisei priešingų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio atitinkamos dalies nuostatas – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimą, nuteistasis taip pat pripažino.
11. Apygardos teismas iš dalies sutikdamas su apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjo nurodytu argumentu, kad nuteistojo tikslas platinti narkotines medžiagas savaime nepaneigia galimybės tas pačias narkotines medžiagas vartoti ir pačiam nuteistajam, vis tik pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu E. J. pozicija dėl jo paties suvartojamų narkotinių medžiagų kiekio nebuvo nuosekli. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad 12 g narkotinės medžiagos – kokaino iš jo laikytų 31,671 g, rastų namuose, jis būtų ateityje suvartojęs savo reikmėms, tačiau visų pirma tokie teiginiai yra paremti tik perspektyviniu aspektu, t. y. nuteistojo ketinimu vėliau, tačiau ne iki nusikalstamos veikos padarymo ir ne jos padarymo metu suvartoti narkotines medžiagas, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsiradus asmenims, norintiems įsigyti šių narkotinių medžiagų, nuteistasis jų jiems nebūtų pardavęs. Antra, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis teigė, kad jo sulaikymo metu, kartu su savimi turėtos elektroninės cigaretės viduje laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 0,700 g, ir būtent šis narkotinės medžiagos kiekis buvo skirtas jo reikmėms. Taigi, iš nuteistojo parodymų tiksliai negalima nustatyti, ar jis iš tiesų pats vartojo šias narkotines medžiagas ir koks šių narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas jo asmeninėms vartojimo reikmėms.
12. Juolab, apeliaciniame skunde akcentuota, kad E. J. dažnai vartojo narkotines medžiagas – kokainą, o 12 g kiekį būtų suvartojęs per tris mėnesius, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam atlikus šlapimo testą, jo šlapime kokaino, kokaino metabolitų nerasta (2 t., b. l. 36), ikiteisminio tyrimo metu apklausta jo sutuoktinė teigė, kad niekada nėra mačiusi E. J. vartojant narkotines medžiagas ar, kad jis būtų apsvaigęs, nors žinojo, jog narkotinių medžiagų jis turi dėžutėje (1 t., b. l. 69). Be to, per penkerių metų laikotarpį nuteistasis nėra kreipęsis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kauno filialą dėl konsultacijos ar gydymo (3 t., b. l. 36), VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ambulatoriškai nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 35). Tad kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos versijos dėl paties nuteistojo suvartotino narkotinės medžiagos kiekio.
13. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad nuteistojo pozicija dėl asmeninėms reikmėms suvartotino narkotinių medžiagų kiekio iš esmės pakito baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, kartu buvo pasirinktas ir specifinis ateityje planuotinos suvartoti narkotinės medžiagos kiekis – 12 g. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 6 d. įsakymu Nr. V-239 „ dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų “ 6 punktą, narkotinės medžiagos – kokaino nedideliu kiekiu (ne daugiau kaip) laikoma 0,2 g, tuo tarpu dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 20 g. Kaip jau minėta, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje laikė 31,671 g narkotinės medžiagos – kokaino, tuo tarpu iš šio laikyto kieko, skirto platinimui, atėmus apelianto nurodomus 12 g narkotinės medžiagos, pasak nuteistojo gynėjo, skirtos E. J. asmeniniam vartojimui, ketintos išplatinti narkotinės medžiagos kiekis sumažėtų iki 19,671 g, tad nesiektų didelio narkotinės medžiagos – kokaino kiekio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis konkretus tariamai asmeniniam vartojimui skirtos narkotinės medžiagos kiekis apeliaciniame skunde buvo pasirinktas siekiant ne objektyvaus tiesios atskleidimo byloje ar teisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o kaip E. J. gynybinė versija, siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį ir baudžiamosios atsakomybės ribas.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tad kartu ir nepažeidė in dubio pro reo principo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nuteistojo gynėjo skunde išdėstytų argumentų kontekste, taigi, atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo skundas šioje dalyje atmetamas.
Dėl nuteistajam E. J. paskirtos bausmės
15. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad E. J., vertinant jį teigiamai charakterizuojančius duomenis ir jo pavojingumą mažinančias aplinkybes, nepagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo gynėjas nekvestionuoja nuteistajam paskirtos bausmės rūšies, tačiau jo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, yra visi pagrindai ir sąlygos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti visiškai.
16. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. J. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu jam paskiriant 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, nuteistajam paskirtos atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas iš dalies ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus.
17. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateikė nuorodas į BK 75 straipsnio 3, 4, dalis, tačiau nenurodė, jog dalinį bausmės vykdymo atidėjimą taiko vadovaudamasis ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje tai įvardijo. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra įtvirtintas BK XXXVII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis). Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, BK XXXVII skyriuje įtvirtinti sunkūs nusikaltimai patenka į išimtinę nusikalstamų veikų grupę, kurias padarius asmenims dalinis bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra galimas.
18. Vis tik, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., ši nuostata iš esmės buvo papildyta sudarant galimybę teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir šiuo konkrečiu atveju, kuomet asmuo padarė sunkų nusikaltimą įtvirtintą BK XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnio 2 dalis), jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aukščiau aptartos BK normos suponuoja išvadą, jog paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tokiu atveju kaip aptariamas šioje baudžiamojoje byloje, gali būti visiškai arba iš dalies atidėtas vadovaujantis ne BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalimi bei BK 75 straipsnio 4 dalimi. Kartu pabrėžtina, kad bausmę skiriantis teismas šiuo atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi vertinti su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, kurios yra aktualios taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, tad kartu ir pateikti argumentus, dėl kokių priežasčių paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikdamas nuorodą į BK 54 straipsnio 3 dalį, vis tik to nenurodė rezoliucinėje dalyje, tuo tarpu iš apylinkės teismo aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad joje iš esmės buvo aptartos tik BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios kaip jau minėta, šioje teisinėje situacijoje nėra taikytinos.
20. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas egzistuoja, sprendžia, kad apylinkės teismas, iš dalies atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau netinkamai ir painiai nurodė teisinį tokio savo procesinio sprendimo pagrindimą.
21. Kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, jog siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma.
22. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė vieną sunkų, tyčinį nusikaltimą, kartu su savimi bei savo gyvenamojoje vietoje laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas platinti. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai N. N., P. S., S. N. patvirtino, kad iš E. J. yra įgiję kokaino, taip pat nurodė, kad nuteistasis šios narkotinės medžiagos jiems yra pardavęs ne kartą (1 t., b. l. 36–38, 53–54, 73–75). Juolab, nuteistasis platindamas šią narkotinę medžiagą gaudavo ir neteisėtas pajamas, tad turėjo finansinę naudą. Pats nuteistasis įvardino, kad turėjo „patikimų“ pirkėjų ratą, narkotines medžiagas – kokainą pardavinėjo ne mažiau kaip keletą metų. Vis tik, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad E. J. būtų veikęs bendrai su kitais asmenimis, iš esmės bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis veikė vienas.
23. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, įvykio metu policijos pareigūnams parodė jo gyvenamojoje vietoje laikomas narkotines medžiagas, tyrimo metu nesudarė kliūčių objektyviai atskleisti jo padarytą nusikalstamą veiką. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad E. J. praeityje neteistas (3 t., b. l. 37–38), trejų metų laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 39–47), nuo 2018 m. balandžio 17 d. vykdo individualią veiklą keleivių vežimo srityje (3 t., b. l. 49, 160), yra sudaręs savanorystės veiklos sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 161–162). Nuteistasis yra sukūręs šeimą, turi sutuoktinę bei kartu augina tris vaikus, teikia išlaikymą vienam vaikui iš praeitos jo santuokos (3 t., b. l. 145–147, 163–164), šeimos narių charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 148–151), rūpinasi sveikatos problemų turinčia mama (3 t., 156–159), mamos vardu yra sudaręs sutartį dėl vartojimo kredito, tad turi finansinių įsipareigojimų (3 t., b. l. 167–174). Taip pat nuteistasis kreipėsi į psichologą (3 t., b. l. 177–178), atliko tyrimus dėl narkotinių medžiagų nustatymo šlapime (psichiką veikiančių medžiagų nerasta) (3 t., b. l. 188–191), skyrė lėšų labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (3 t., b. l. 192,193), vieną kartą buvo kraujo donoru (3 t., b. l. 194). Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis elgėsi tinkamai, kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aukščiau aptartos aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas, sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad nuteistajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tuo tarpu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realiai atliekant tik jos dalį. Visgi, paties nusikaltimo pavojingumas ir jo padarymo aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti realizuoti nuteistajam visiškai atidėjus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vis tik E. J. narkotines medžiagas platino pakankamai ilgą laiko tarpą, iš to neabejotinai gavo finansinę naudą, per šį laiką buvo įgijęs stabilų narkotinių medžiagų vartotojų-pirkėjų ratą, tad jo veiksmai šiame kontekste negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ar nulemti lengvabūdiško požiūrio į narkotines medžiagas. E. J., būdamas pakankamai brandi, šeimą sukūrusi, socialiai orientuota asmenybė, neabejotinai suvokė neigiamą narkotinių medžiagų poveikį bei tai, kad jo veiksmai yra priešingi teisei, tačiau rinkosi pakankamai ilgą laiko tarpą tęsti savo neteisėtus veiksmus, tad tai rodo sąmoningą nuteistojo veikimą, o ne pavienius narkotinių medžiagų platinimo atvejus.
25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo iš dalies. Įvertinus šios nutarties 16-18 punktuose išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslintinas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateikiant nuorodą į BK 54 straipsnio 3 dalį bei pašalinant nuorodą į BK 75 straipsnio 3 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam E. J. iš dalies atidėtas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies, 5 dalies, 6 dalies 5, 7, 8 punktais bei pašalinant nuorodą į BK 75 straipsnio 3 dalį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.