Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. N. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas S. N. teismui pateikė skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą ir priimti naują nutarimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pakeisti, ir vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. N. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį 83 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisė atimta. Už šį administracinį nusižengimą S. N., nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta administracinė nuobauda – 450,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Tai reiškia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto, šio nusižengimo faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo nekilo.

Iš pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje pateiktų S. N. paaiškinimų matyti, kad pastarasis neginčija paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, savo kaltės, taip pat minėto nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių. Pastarasis prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam S. N. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos Nutarimu S. N. paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati bei neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės tėra deklaratyvios, dėl ko vertintinos kritiškai ir neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo įstatymo leidėjo straipsnio, numatančio atsakomybę, sankcijoje imperatyviai įtvirtintos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies taikymo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog apie jam dėl ankstesnio administracinio nusižengimo paskirtą administracinio poveikio priemonę jis nieko nežinojo. Antai, jis nepastebėjo minėtos poveikio priemonės, todėl nemanė, kad negali vairuoti transporto priemonės. Pareiškėjas teigia, jog buvo suklaidintas pirmą kartą pareigūnės, nežinojo, kad atimta teisė, be to, paskutinioji nuobauda sunkina jo padėtį. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Institucija turėjo pareigą informuoti ar paskambinti, kad atimta specialioji teisė iš jo. VMI paskyroje nebuvo išdėstytos aplinkybės, buvo tiesiog nurodyta, kad galima jungtis kitame portale. Gavęs į elektroninį portalą VMI pranešimą, tiesiog pamatė 85,00 Eur baudą, paspaudęs mygtuką ją apmokėjo, matydamas, kad galima pagal nuorodą toliau jungtis ir patekti prie dokumento, kurio ROIK numeris sutapo kaip ir buvo paskirta 60,00 Eur bauda, pagrindo nematė. Buvo įsitikinęs, kad jam paskirta tik bauda, todėl to nepadarė ir paties dokumento nežiūrėjo.

Teismas anksčiau aptartiems S. N. pateiktiems argumentams neturi pagrindo pritarti. Skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo siunčiamas jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Elektroninio pašto netinkamas administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas administracinės atsakomybės ir kaltės nešalina. Administracinių nusižengimų registre įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gaunamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Elektroninis paštas, lango „Asmuo“ eilutėje „Elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai, kai Administracinių nusižengimų registre tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl darytina išvada, kad nutarimus pareiškėjas gavo ir juos gavo laiku, tačiau pats pareiškėjas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai nepasidomėdamas administracinio nusižengimo byloje pateiktais duomenimis ir juolab, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, jog nebuvo apdarius ir rūpestingas ir tinkamai nesusipažino su administraciniu protokolu bei nutarimu administracinio nusižengimo byloje. O ta aplinkybė, kad pareiškėjas laiku, neva tai neįvykdęs administracinio nurodymo, buvo įsitikęs pareigūnės jam išsakytais žodžiais, kad jam specialioji teisės nebus atimta, nesuteikia pagrindo imti domėn tai kaip kategoriškai įrodyta, nesant tokias aplinkybes patvirtinančių jokių objektyvių duomenų, juolab, pačiam pastebėjus VMI pranešimą, gautą jau dėl didesnės nei pirmoji paskirta bauda, baudos dydžio.

Aptariant administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. skunde išdėstytas bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, neva sąlygojančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo jam būtinybę, o būtent – vykti į darbą iš (duomenys neskelbtini), kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, tenka važinėti po (duomenys neskelbtini) į įvairius objektus, taip pat pareiškėjas gyvena kaimo vietovėje ir augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti į ugdymo įstaigas, o susisiekimas su viešuoju transportu neįmanomas, pareiškėjo sutuoktinei turint vairuotojo pažymėjimą, kuri nelabai vairuoja, teismo vertinimu, nėra išskirtinės ir tiek ypatingos, kad taikyti paminėto straipsnio normą, nes pareiškėjas, prieš darydamas nusižengimą, turėjo įvertinti dėl to galimas kilti pasekmes. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas praeityje administracine tvarka baustas keturiolika kartų, iš kurių šešis kartus viršijo leistiną greitį, šešis kartus vairuojant transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, vieną kartą nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą ir tuo pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką ir vieną kartą sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę neleistino vietoje, kas suponuoja, jog pažeidėjas pakartotinai daro analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir iš ankstesnių baustumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Todėl, nuobaudos individualizacijos procese, šiuo aspektu ir nurodomos šeiminės – darbinės aplinkybės nesudaro pagrindo tokią S. N. elgseną laikyti pateisinančia ir paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti neadekvačia ir neproporcinga pagal susiklosčiusią situaciją. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės: dėl baudos sumokėjimo, papildomo vairuotojų kursų baigimo ir pan., aptartų duomenų kontekste taip pat negali būti vertintinos išimtinai pareiškėjo naudai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. argumentų, susijusių su patiriamais neigiamais padariniais, kontekste pabrėžtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).

Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtą nusižengimą, sankcijoje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės netaikymas neskatintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laikytis įstatymų ir gerbti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. S. N. buvo nubaustas tiek minimalia bauda, tiek minimalios trukmės administracinio poveikio priemone, kas visiškai proporcinga tiek jo padarytiems nusižengimams, tiek jo asmenybei, todėl netaikyti akcentuojamos administracinio poveikio priemonės teismas neturi pagrindo.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucijos skirta administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota, įvertintos atsakomybę lengvinančios, sunkinančios ir kitos aplinkybės, asmenį charakterizuojantys duomenys, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytais motyvais nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo S. N. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti administracinę bylą (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.