- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- eI-524-789/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2016-06-02 pateikė teismui skundą, kuriame prašo: panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016-04-29 rašte Nr. (2.2) NO-2-2527 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus priimtus administracinius sprendimus; pripažinti Tarnybos netinkamu veikimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016 nevykdymą, netinkamą pareiškėjo 2015-03-02 skundo ir 2016-04-03 prašymo nagrinėjimą, kurio metu buvo nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 str. 3 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 skirsnyje, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir TGIVSIĮĮ) 3 str. nustatytų reikalavimų, ir įpareigoti Tarnybą, vadovaujantis minėtais teisės aktų reikalavimais, atlikti pareiškėjo 2015-03-02 skunde ir 2016-04-03 prašyme nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimą ir priimti VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais (ratifikuota 2012-06-28 įstatymu Nr. XI-2135) (toliau – ir Konvencija) 2 str. 1 d. ir TGIVSIIĮ 3 str. nustatyta tvarka pateikti pareiškėjui 2015-03-02 skunde ir 2016-04-03 prašyme prašytą informaciją, kurios teikimas nėra apribotas objektyviai pagrįstu visuomenės būtinumu; priteisti iš Tarnybos 1 500 Eur moralinei žalai, kuri buvo padaryta Tarnybos neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė tyčiniu jai priskirtų pareigų vykdymo vilkinimu, t. y. Tarnyba neatliko pareiškėjo 2015-03-02 skunde bei 2016-04-03 prašyme nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimo, nepateikė pareiškėjui 2015-03-02 skunde ir 2016-04-03 prašyme prašytos informacijos, atlyginti; priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2016-02-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016 (įsiteisėjęs) įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015-03-02 skundą ir pateikti VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus atitinkantį sprendimą. 2015-03-02 skunde pareiškėjas Tarnybos prašė pateikti duomenis apie Tarnybos priimtus sprendimus dėl advokatų–gynėjų A. E. B., L. L., M. M. ir A. Ž. atrankos ir skyrimo ginti pareiškėją Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-269/2014, Vilniaus apygardos teismo apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-312/2015 ir ikiteisminiame tyrime Nr. 57-1-0731-09 (toliau – baudžiamoji byla), jų skyrimo bei atsisakymo ginti dokumentus, Tarnybos sutartis su minėtais advokatais, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiu pagrindu advokatai buvo skirti, kokias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytas procesines pareigas minėti advokatai privalėjo vykdyti, o kokių – ne, taip pat perduoti skundą ir su juo susijusią medžiagą Lietuvos advokatūrai, kad būtų atliktas nurodytų advokatų veiklos nurodytoje byloje kokybės patikrinimas. 2016-04-03 prašymu pareiškėjas, atsižvelgęs į VAAT 2016-02-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016 nevykdymą, detalizavo 2015-03-02 skunde nurodytus reikalavimus. Atitinkamai 2016-04-03 prašyme pareiškėjas Tarnybos prašė: 1) įvertinti Lietuvos advokatūros išvadą dėl advokatų A. E. B., L. L. ir A. Ž. veiklos vertinimo, galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikti advokato M. M. veiklos tyrimą ir pateikti dėl to sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus; 2) patikrinti nurodytas aplinkybes ir pateikti 2015-03-02 skunde prašytą informaciją, t. y. Tarnybos priimtus sprendimus dėl nurodytų advokatų skyrimo, Tarnybos sutarčių su 2015-03-02 skunde nurodytais advokatais kopijas, nepateikiant nurodytų dokumentų – nurodyti, kuria TGIVSIĮĮ teisės norma remiamasi.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2016-05-02 persiuntė jam 2016-04-29 raštą Nr. (2.2) NO-2-2527 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo, kad advokato M. M. veiklos tyrimas nėra atliekamas, nes pagal 2015-05-26 išsiųstą prašymą nėra gauta Lietuvos advokatūros išvada, advokatų A. E. B., L. L. ir A. Ž. veikla netiriama, atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros 2016-03-03 sprendimą nekelti minėtiems advokatams drausmės bylų (nurodyta, kad galima teisės aktų nustatyta tvarka skųsti Lietuvos advokatūros sprendimą), atsisakyta pateikti Tarnybos priimtus sprendimus dėl minėtų advokatų paskyrimo ginti pareiškėją baudžiamojoje byloje, nes jie buvo skirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba jį informavo, jog visos sutartys su minėtais advokatais sudarytos pagal pavyzdines antrinės teisinės pagalbos sutartis, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123, o dėl sudarytų sutarčių kopijų nurodė, jog jas pateikti galima tik tuomet, jei būtų pateikti minėtų advokatų sutikimai dėl sutarčių kopijų pateikimo. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos atsakymas į pareiškėjo 2015-02-03 skundą ir 2016-04-03 pranešimą, yra neinformatyvus ir nemotyvuotas. Nurodė, kad Lietuvos advokatūros funkcijos, kaip jos apibrėžtos VGTPĮ 10 str., yra tik pagalbinės, t. y. Lietuvos advokatūros išvada ar kitokia nuomonė nėra privalomos Tarnybai. Nurodė, kad atsakyme į pareiškėjo 2015-02-03 skundą ir 2016-04-03 pranešimą nurodyti duomenys neatitinka aktualių faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo. Tarnyba pateikė duomenis apie 2005-04-29 sudarytą su advokatu antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį ir nurodo, kad tai būtent ta sutartis, kurios pagrindu buvo vykdoma gynyba baudžiamojoje byloje, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad nurodyta gynyba iš tikrųjų buvo vykdoma, t. y. nepateikė įrodymų, kad Tarnyba organizavo pareiškėjo gynybą baudžiamojoje byloje, tuo tikslu sudarė su advokatu sutartį, ją apmokėjo, kontroliavo jos vykdymą. Pareiškėjo nuomone, paaiškėjus, kad Tarnyba sudarė antrinės teisinės gynybos sutartis su advokatais, kurie nevykdė sutarties sąlygų ir pareiškėjo de facto baudžiamojoje byloje negynė (A. E. B. ir L. L. veikė prieš pareiškėjo teises į gynybą), laikytina, kad Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintus sandorių teisės principus ir nevykdė VGTPĮ 9 str. 3 d. 4 p. įtvirtintos pareigos kontroliuoti sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1R-114 patvirtintų Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 3.2 punkto turinio matyti, kad advokatai negali teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu su jais sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nutrauktos dėl jų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas įrodo, kad sutartiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas yra esminiai kriterijai, išreiškiantys advokato atsakomybę dėl netinkamos įtariamojo ar kaltinamojo gynybos baudžiamojoje byloje.
Pareiškėjo nuomone, Tarnyba savo aptartais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 str. 3 d., 25 str. 2, 3 ir 5 d., Konvencijos 2 str. 1 d., Konvencijos 8 str., TGIVSIĮĮ 3 str. nuostatas, pagal kurias visuomenei turi būti teikiama teisinga, objektyvi, išsami ir teisėta informacija. Be prašomos informacijos pareiškėjas negali apginti savo pažeistų teisių ir laisvių, nes, neturėdamas įrodymų dėl netinkamos gynėjų veiklos, negali teisme įrodyti savo pažeistų teisių ir laisvių. Tarnyba taip pat nevykdė VGTPĮ 9 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-06-12 įsakymu Nr. 1R-148 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 9.1 p., VAĮ 3 skirsnyje nustatytų tarnybinių pareigų.
Pareiškėjo nuomone, Tarnyba savo neveikimu (2015-03-02 skundo nenagrinėjimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymu ir informacijos apie advokatų sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą bei teisėtumą nepateikimu) pažeidė jo teises į tinkamą administracinę procedūrą, jo teisių bei laisvių gynybai svarbios informacijos gavimą iš valstybės įstaigų. Nurodė, kad minėtas Tarnybos neveikimas yra tyčinis, juo slepiama 2015-03-02 skunde nurodytų advokatų kaltė ir atsakomybė už netinkamą pareiškėjo gynybą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba, tinkamai veikdama pagal Konstitucijos, Konvencijos, VAĮ, TGIVSIĮĮ, VGTPĮ nuostatas, privalėjo VAĮ nustatyta tvarka ir laikydamasi VAĮ nustatytų terminų vykdyti VGTPĮ 9 str. 3 d. ir Nuostatų 9.1, 9.6 bei 10 p. nustatytas funkcijas surinkti visą 2015-03-02 skundo nagrinėjimui reikšmingą medžiagą iš advokatų, valstybės institucijų ir įstaigų, atlikti apklausas, gauti paaiškinimus, patikrinti visas faktines aplinkybes ir šios medžiagos pagrindu priimti administracinį sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visą pažeistų teisių gynybai reikšmingą informaciją. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, netinkamai išnagrinėjusi skundą ir prašymą, tyčiojosi iš pareiškėjo ir pareiškėjo teisių, dėl ko jis jautėsi bejėgis prieš savivaldžiaujančių advokatų ir teisėjų vykdomus pažeminimus ir kankinimus. Pareiškėjas prarado saugumo ir pasitikėjimo valstybe jausmą, todėl pareiškėjo prašomas 1 500 Eurų moralinės žalos atlyginimas yra tinkama priemonė sumažinti jo patirtus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 27–29) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba paaiškino, kad, įgyvendindama VAAT 2016-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016, kuriuo teismas įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015-03-02 skundą ir pateikti duomenis apie Tarnybos priimtus sprendimus dėl advokatų A. E. B., L. L., M. M. ir A. Ž. atrankos ir skyrimo ginti pareiškėją baudžiamojoje byloje teisėtumo, atsisakymo ginti dokumentus, Tarnybos sutartis su minėtais advokatais, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiu pagrindu gynėjai buvo skirti, kokias BPK numatytas gynėjų pareigas minėti paskirti advokatai privalėjo vykdyti, o kokias – ne, 2016-02-18 raštu Nr. (2.2) NO-2-925 pateikė pareiškėjo 2015-03-02 skunde prašomą informaciją apie jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje teikusių advokatų paskyrimo procedūrą, nurodė, kokios ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai paskyrė jam antrinę teisinę pagalbą teikusius advokatus, bei pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. IR-123 patvirtintas antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdines sutartis, iš kurių matosi advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, teisės ir pareigos. Advokatai, dėl kurių pareiškėjas išreiškė nusiskundimus, buvo paskirti ne Tarnybos sprendimais, o ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu bei teismų nutartimis, todėl dėl objektyvių priežasčių Tarnyba negalėjo pareiškėjui pateikti minėtų institucijų priimtų sprendimų.
Nurodė, kad pareiškėjas 2016-04-04 pateikė Tarnybai pranešimą, kuriame prašė galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikti advokato M. M. veiklos tyrimą, taip pat įvertinti Lietuvos advokatūros išvadą dėl advokatų L. L., E. A. B. ir A. Ž. veiklos vertinimo bei pateikti sprendimus dėl minėtų advokatų paskyrimo ginti pareiškėją baudžiamojoje byloje, informaciją apie advokatų skyrimo ginti pareiškėją atrankos teisėtumą, Tarnybos sutartis su aukščiau nurodytais advokatais, nurodyti jų sudarymo ir nutraukimo laiką, vietą, derinusių ir tvirtinusių sutartis asmenų pareigas ir pavardes arba pateikti sutarčių, jų priedų ir susijusių dokumentų kopijas. Tarnyba į minėtą pranešimą atsakė 2016-04-29 raštu Nr. (2.2) NO-2-2527, kuriame nurodė, kad Tarnyba iš Lietuvos advokatūros išvados, ar advokato M. M. veiklos kokybė atitinka advokatų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nėra gavusi, o pati neturi įgaliojimų vertinti advokato M. M. veiklos (nuo 2016-01-14 advokatas M. M. išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir su juo antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis yra nutraukta), taip pat, Tarnybos žiniomis, Lietuvos advokatų taryba 2016-03-03 sprendimu nusprendė nekelti advokatams L. L., E. A. B. ir A. Ž. drausmės bylos, kadangi jie nepažeidė advokato etikos ir veiklos reikalavimų, atitinkamai Tarnyba taip pat neturi įgaliojimų vertinti Lietuvos advokatūros išvados dėl minėtų advokatų veiklos. Nurodė, kad yra išaiškinusi pareiškėjui, kad nėra priėmusi jokių sprendimų paskirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje teikusius advokatus, nurodė, kur pareiškėjas galėtų kreiptis dėl šių sprendimų gavimo, bei dar kartą paaiškino apie advokatų paskyrimo procedūrą, taip pat pateikė informaciją apie sudarytas sutartis su aukščiau nurodytais advokatais, tačiau nurodytų sutarčių kopijos pareiškėjui nebuvo pateiktos dėl to, kad šiose sutartyse yra nurodyti ypatingai saugomi asmenų duomenys, t. y. advokatų asmens kodai. Nurodė, kad advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą, yra nepriklausomas ir jo veikla gali būti kontroliuojama tik sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymo, todėl Tarnybą ir advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą, sieja ne pavaldumo ar atstovavimo, bet sutartiniai santykiai. Advokatas nėra Tarnybos darbuotojas ar karjeros valstybės tarnautojas, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir neatstovauja Tarnybai, todėl Tarnyba neturi kompetencijos atlikti administracinę procedūrą advokato atžvilgiu ir atitinkamai priimti administracinį sprendimą.
Tarnyba nurodė, kad pagal CK 6.271 str. civilinė atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, o tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos išvardintos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, kad Tarnybos veiksmai negalėjo sukelti neturtinės žalos, nes pareiškėjas neįrodė, kad Tarybos veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, buvo nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, o vien tik neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Tarnybos veiksmų neteisėtumą ir neturtinės žalos kilimą.
Tarnyba teigė, jog pareiškėjas yra gavęs Tarnybos 2015-05-26 raštą Nr. (1.41.) SD-1187-15, kuriuo jo Tarnybai pateiktas skundas buvo persiųstas Lietuvos advokatūrai, siekiant įvertinti advokatų A. E. B., L. L., M. M. ir A. Ž. veiklos kokybę, o taip pat ir Tarnybos 2016-02-18 bei 2016-04-29 raštus, kuriais buvo išsamiai atsakyta į jo paklausimus. Mano, kad tinkamai atliko savo funkcijas ir, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikė atsakymus į pareiškėjo 2015-03-02 skundą bei į 2016-04-04 paklausimą, vadinasi nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų, kurių egzistavimą pareiškėjas įrodinėjo tik remdamasis savo subjektyviu vertinimu. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie aukščiau minėtų advokatų parinkimo ir paskyrimo ginti jį procedūrą, netinkamą advokatų gynybą ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą iš esmės yra grindžiamos subjektyviu vertinimu. Jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde dėstomus teiginius, pareiškėjas nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Pateikė 2017-01-04 prašymą, kuriame prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teigė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinis reglamentavimas pažeidžia Konstituciją. Paaiškino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teiktais prašymais Tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016-04-29 rašte Nr. (2.2) NO-2-2527 pateikto atsakymo į pareiškėjo 2015-03-02 skundą ir 2016-04-03 prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2015-03-02 skundu (t. 1, b. l. 7–9, 41–43), kuriuo pranešė apie Tarnybos paskirtų advokatų netinkamai vykdytas pareigas, dėl kurių buvo padaryta didelė žala. 2015-03-02 skundu pareiškėjas prašė Tarnybos pateikti duomenis apie Tarnybos pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž. atrankos ir skyrimo ginti pareiškėją byloje teisėtumo, jų skyrimo ginti bei jų atsisakymo ginti dokumentus, Tarnybos sutarties su minėtais advokatais, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiu pagrindu gynėjai buvo skirti, kokias BPK numatytas gynėjų pareigas minėti valstybės skirti advokatai privalėjo vykdyti, skundą ir su juo susijusią medžiagą perduoti Lietuvos advokatūrai atlikti minėtų advokatų veiklos kokybės patikrinimą ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Pagal pareiškėjo 2015-05-25 skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, VAAT priėmė 2016-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016 (t. 1, b. l. 11–17), kuriuo įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015-03-02 skundą ir pateikti VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus atitinkantį sprendimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs.
Tarnyba 2015-05-26 raštu Nr. (1.41)D-11487-15 (t. 1, b. l. 40) informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi VGTPĮ 10 str. 1 p., persiuntė Lietuvos advokatūrai pareiškėjo skundą ir paprašė pateikti išvadą, ar advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž. veiklos kokybė, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. G., atitiko advokatų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Tarnyba 2016-02-18 raštu Nr. (2.2) NO-2-925 (t. 1, b. l. 34) informavo pareiškėją, kad Tarnyba nėra priėmusi sprendimų dėl pareiškėjui teikusių antrinę teisinę pagalbą advokatų skyrimų, nurodė, kad advokatą–gynėją E. A. B. paskyrė policijos tyrėja J. K. pagal BPK 51 str. 1 d. 2 p., atsižvelgdama į Tarnybos koordinatoriaus advokato R. M. parinkimą; advokatą–gynėją L. L. 2014-03-14 nutartimi paskyrė pirmos instancijos teismas BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindu, atsižvelgdamas į Tarnybos koordinatoriaus parinkimą; pirmos instancijos teismas 2014-04-01 nutartimi atleido L. L. ir 2014-04-02 nutartimi paskyrė advokatą–gynėją M. M.; advokatą–gynėją A. Ž. nutartimi paskyrė Vilniaus apygardos teismas pagal BPK 322 str. 1 d., atsižvelgdamas į Tarnybos koordinatoriaus parinkimą. Tarnyba 2016-02-18 rašte nurodė, kad su minėtais advokatais–gynėjais yra sudariusi antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui skyrimo sutartis pagal teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintą pavyzdinę formą, kurių kopijas pridėjo.
Advokatūros tarybos 2016-03-03 sprendimu Nr. 510 (t. 1, b. l. 30–33) buvo nuspręsta advokatams E. A. B., L. L. ir A. Ž. nekelti drausminių bylų. Advokatūros taryba konstatavo, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu advokatų veiklos vertinimu ir nusiskundimais dėl tariamai netinkamo pareiškėjo gynimo. Jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde dėstomus teiginius, nepateikiama. Sprendime konstatuota, kad advokatai E. A. B., L. L. ir A. Ž., teikdami pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokato etikos ir veiklos reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2016-04-03 pranešimu „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016 vykdymo“ (t. 1, b. l. 18–20, 37–39). Sprendimus ir informaciją pareiškėjas pageidavo gauti elektroniniu adresu. 2016-04-03 prašyme pareiškėjas prašė Tarnybos pateikti 2015-03-02 skunde nurodytus dar nepateiktus duomenis. Nurodė, kad yra gavęs Tarnybos 2015-05-26 raštą Nr. (1.41)D-11487-15 ir 2016-02-18 raštą Nr. (2.2) NO-2-925 ir papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgęs į jau pateiktus Tarnybos duomenis, tikisi gauti iš Tarnybos M. M. veiklos tyrimą ir Lietuvos advokatūros išvados dėl advokatų L. L., E. A. B. ir A. Ž. veiklos įvertinimą, dar nepateiktą informaciją apie Tarnybos pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl 2015-03-02 skunde nurodytų advokatų–gynėjų skyrimo, t. y. informaciją apie Tarnybos koordinatorių atliktus advokatų–gynėjų parinkimus bei įvertinimą apie paskirtų pareiškėjo gynėjais baudžiamojoje byloje advokatų atrankos teisėtumą.
Tarnyba pateikė pareiškėjui 2016-04-29 raštą Nr. (2.2) NO-2-2527 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 21–22, 35–36), kuriame nurodė, kad pagal VGTPĮ 10 str. 1 p. antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimą atlieką Lietuvos advokatūra, tačiau Lietuvos advokatūros išvados Tarnyba dar nėra gavusi, o pati neturi įgaliojimų vertinti advokato M. M. veiklos, informavo, kad Lietuvos advokatų taryba 2016-03-03 sprendimu nusprendė nekelti advokatams L. L., E. A. B. ir A. Ž., kadangi jie, teikdami pareiškėjui teisinę pagalbą, nepažeidė advokato etikos ir veiklos reikalavimų. 2016-04-29 rašte Tarnyba nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją gynę advokatai būtų parinkti ar paskirti neteisėtai, informavo pareiškėją, kad: Tarnyba, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sekretoriaus R. N., 2005-04-29 sudarė sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su A. Ž.; Tarnyba, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sekretoriaus R. N., 2005-04-29 sudarė sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus su advokate L. L.; Tarnyba, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sekretoriaus A. Č., 2007-01-04 sudarė sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus su advokatu E. A. B.; Tarnyba, atstovaujama Tarnybos teisės skyriaus vedėjos L. M., 2013-10-29 sudarė sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus su advokatu M. M.. Nurodytų sutarčių kopijos nebuvo pridėtos, nurodant, jog tam reikalingi advokatų sutikimai.
Dėl prašymo įvertinti advokatų veiklą
Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad, pareiškėjo nuomone, Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2015-03-02 skundą ir pakartotinį 2016-04-03 prašymą, netinkamai įgyvendinimo jai nustatytas funkcijas ir netinkamai įvykdė minėtą įsiteisėjusį VAAT 2016-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3355-643/2016, t. y. pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba nėra priėmusi VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus atitinkančio sprendimo, kuriuo būtų atliktas Lietuvos advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo įvertinimas ir advokato M. M. veiklos tyrimas, ir nėra pateikusi savo priimtų sprendimų dėl advokatų–gynėjų paskyrimo teisėtumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01 (su visais vėlesniais pakeitimais)), pagal kurį Tarnyba turi užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą. Pagrindines Tarnybos funkcijas reglamentuoja VGTPĮ 9 str., kuriame įtvirtinta, kad Tarnyba sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą, o sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra (4 d.); teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo (5 d.).
Tarnybos funkcijos apibrėžtos ir Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01) 9 p., kurio 9.1.11 p. nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus, pareiškimus dėl advokatų teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos, o nagrinėdama tokį skundą turi teisę reikalauti advokato paaiškinimų dėl skunde, pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat reikalauti iš advokato pateikti Tarnybai informaciją, reikalingą skundui, pareiškimui ištirti (Nuostatų 10.4 p.) arba teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą Tarnybos funkcijoms atlikti (Nuostatų 10.7 p.).
VAĮ 1 str. nustatyta, kad šis įstatymas įgyvendina teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Administracinė procedūra, kuri yra pradedama asmens skundo, pranešimo pagrindu, reglamentuota VAĮ 3 skirsnyje. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (VAĮ 34 str.). VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (VAĮ 8 str. 4 d.).
Lietuvos advokatūros funkcijas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje reglamentuoja VGTPĮ 10 str., kurio 1 p. įtvirtinta, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-552-237/2013, vertindamas, ar antrinė teisinė pagalba civilinėse bylose buvo įvertinta kaip nekokybiška ar netinkama, nurodė, kad minėtas VGTPĮ straipsnis vienareikšmiškai nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles organizuoja Lietuvos advokatūra.
LVAT ne kartą yra akcentavęs, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (LVAT 2014-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-864/2014). Teismas pažymi, kad Tarnyba pareiškėjo skundą, kuriame jis pateikė faktines aplinkybes, įrodančias jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos netinkamą kokybę, 2015-05-26 raštu Nr. (1.41)D-11487-15 (t. 1, b. l. 40) pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos advokatūrai, nes skunde nurodytų argumentų dėl antrinės teisinės pagalbos netinkamos kokybės Tarnyba negalėjo vertinti, kadangi tokių aplinkybių vertinimas neįeina į Tarnybos kompetenciją. Darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas Tarnybai įvertinti Lietuvos advokatūros 2016-03-03 sprendimą Nr. 510 (t. 1, b. l. 30–33), kuriuo buvo nuspręsta advokatams E. A. B., L. L. ir A. Ž. nekelti drausminių bylų, laikomas nepagrįstu ir viršijančiu Tarnybai nustatytos kompetencijos ribas. Nepagrįstu laikomas ir pareiškėjo reikalavimas Tarnybai atlikti advokato M. M. veiklos tyrimą, nes nėra gauta Lietuvos advokatūros išvada dėl nurodyto advokato veiklos, o, kaip minėta, Tarnyba neturi įgalinimų atlikti panašaus pobūdžio advokato veiklos vertinimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėti advokatai būtų pažeidę sutartinius įsipareigojimus pagal su Tarnyba sudarytas antrinės teisinės pagalbos sutartis.
Dėl nepateiktų sutarčių kopijų
Pareiškėjas netinkamu Tarnybos veikimu laiko ir tai, kad Tarnyba jam nepateikė Tarnybos ir advokatų sudarytų antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių kopijų. Tarnyba nurodė, kad su advokatais yra sudarytos standartinės teisinių paslaugų teikimo sutartys, o jų kopijų negali pateikti, nes jose yra asmens duomenų, kurie turi būti saugomi. Toks Tarnybos argumentas laikomas nepagrįstu. Tarnyba, vykdydama viešojo administravimo subjekto veiklą, privalo vadovautis viešumo principu, kuris laikytinas vienu iš pagrindinių viešojo administravimo principų ir reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla būtų vieša, su ja būtų galima susipažinti, išskyrus įstatymuose numatytus pagrįstus ir konkrečius apribojimus. Ši pareiga reglamentuojama ir VAĮ 15 str. 1 d. 5 p. bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 1 str. 3 d. Vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo 15 str. 1 d., viešojo administravimo subjektas teikdamas prašomą informaciją privalo iš priimtų sprendimų pašalinti neviešintinus duomenis. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog dalis prašomos informacijos yra susijusi su duomenimis, kurie yra neatskleistini kitam subjektui, nesuteikia Tarnybai teisės iš viso atsisakyti pateikti prašomą informaciją. Tarnyba, siekdama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose jai nustatytas pareigas, ir manydama, kad visos prašomos informacijos pateikimas pažeistų kitų asmenų teises, gali pateikti nuasmenintus duomenis, iš kurių turinio pareiškėjas galėtų suprasti jo prašomų duomenų esmę, nenurodant saugotinų asmens duomenų, t. y. pasirinkti veiklos variantą, mažiau varžantį pareiškėjo teisėtus interesus. Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi LVAT (LVAT 2014-02-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-623/2014).
Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu pažymėti, kad viešojo administravimo subjekto teisę atsisakyti teikti informaciją reglamentuojančio Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. 2 d. yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant galima atsisakyti suteikti informaciją. Įvertinęs Tarnybos 2016-04-29 rašto Nr. (2.2) NO-2-2527 turinį, teismas konstatuoja, kad nenustatyta nei viena Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. įtvirtinta aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima riboti pareiškėjo teisę gauti jo prašomą informaciją.
Esant šioms aplinkybėms, teismas įpareigoja Tarnybą pateikti pareiškėjui sutarčių, sudarytų tarp Tarnybos ir advokatų, kurie atstovavo pareiškėją baudžiamojoje byloje, t. y. advokatų E.A. B., L. L., M. M. ir A. Ž., kopijas, užtikrinant duomenų, kurie negali būti teikiami, apsaugą.
Dėl nepateiktų sprendimų skirti advokatus
VGTPĮ 21 str. reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose, kurie pasireiškia dėl advokato paskyrimo. Kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 str., ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas (VGTPĮ 21 str. 1 d.). Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (VGTPĮ 21 str. 2 d.). Pagal VGTPĮ 21 str. 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša Tarnybai apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia Tarnybai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą kopiją.
Advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato BPK 51 str., ir advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, kai būtiną įgaliotojo atstovo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato BPK 55 str., rekomenduojamą parinkimo tvarką nustato Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-06-09 įsakymu Nr. 1R-179 (nauja redakcija, patvirtina teisingumo ministro 2015-01-07 įsakymu Nr. 1R-1), III skyrius „Gynėjo ar įgaliotojo atstovo parinkimo tvarka“. Pagal Rekomendacijų 8 p., parinkdamas gynėją ar įgaliotąjį atstovą, Tarnybos koordinatorius paprastai parenka tą gynėją, kuris gynė įtariamąjį, kaltinamąjį, nuteistąjį, išteisintąjį, asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje ar tą įgaliotąjį atstovą, kuris atstovavo nukentėjusiajam ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Apie parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą koordinatorius nedelsdamas žodžiu arba raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) informuoja pranešimą dėl gynėjo ar įgaliotojo atstovo parinkimo pateikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą ir parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą (9 p.), o, gavęs minėtą pranešimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo ar įgaliotojo atstovo paskyrimo.
Iš teisinio reglamentavimo aišku, kad gynėjo paskyrimo kaltinamajam klausimą, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamasis pats nepasirenka gynėjo, sprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, o Tarnyba, teikdama antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, atlieka advokato parinkimo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo informavimo apie parinktą konkretų advokatą, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo priimtų sprendimų vykdymo, funkcijas. Tarnyba pareiškėjui skundžiamame 2016-02-18 rašte Nr. (2.2) NO-2-925 (t. 1, b. l. 34) nurodė, kokiais sprendimais advokatai buvo paskirti ginti pareiškėją. Tarnyba 2016-02-18 rašte Nr. (2.2) NO-2-925 taip pat nurodė, kad negali pateikti pačių sprendimų, nes jie yra institucijose, kurios priėmė minėtus sprendimus.
Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 p. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje vadovaujasi „vieno langelio“ principu. Šis principas reiškia, kad prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjanti institucija informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pati, neįpareigodama tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2015-09-01 įsakymu Nr.(1.6.)-T-26 patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbo reglamento (skelbiamas viešai (http://vilnius.teisinepagalba.lt/lt/tm/nuostatai)) 71 p. nustatyta, kad piliečiai ir kiti asmenys Tarnyboje priimami, jų prašymai ir skundai, taip pat pareiškimai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-06-12 įsakymu Nr. 1R-148 patvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, kurių 10.7. p. nustatyta, kad Tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą Tarnybos funkcijoms atlikti. Teismas vertina, kad savarankiška viešojo administravimo subjekto atliekama informacijos susirinkimo funkcija nagrinėjamu atveju negalėjo būti perkeliama pareiškėjui. Todėl šiuo aspektu Tarnybos 2016-04-29 raštas Nr. (2.2) NO-2-2527 laikytinas nepagrįstu.
Esant šioms aplinkybėms teismas įpareigoja Tarnybą, vadovaujantis „vieno langelio“ principu, pateikti pareiškėjui sprendimų skirti advokatus, kurie atstovavo pareiškėją baudžiamojoje byloje, t. y. advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž., kopijas, užtikrinant duomenų, kurie negali būti teikiami, apsaugą.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš Tarnybos 1 500 Eur moralinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala jam kilo dėl to, kad Tarnyba neatliko pareiškėjo 2015-03-02 skunde bei 2016-04-03 prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimo ir nepateikė pareiškėjui 2015-03-02 skunde ir 2016-04-03 prašyme prašytos informacijos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos neveikimas sukėlė jam ilgai trunkančią depresinio pobūdžio nusivylimo valstybės institucijomis būseną. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba tyčiojosi iš jo ir jo teisių, todėl jis prarado saugumo ir pasitikėjimo valstybe jausmą.
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 str. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Anksčiau byloje nustatytos aplinkybės dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų, susijusių su nepateiktomis sutarčių tarp pareiškėją gynusių advokatų ir Tarnybos kopijų bei nepateiktų administracinių sprendimų skirti pareiškėjui advokatus. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad sieks kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl jam netinkamai teiktų teisinių paslaugų, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi jam nėra pateikiami duomenys iš Tarnybos. Šiuo atžvilgiu pareiškėjui išaiškintina, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 str., jis gali prašyti bendrosios kompetencijos teismo išreikalauti tam tikrą rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų subjektų. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą, teikęs tokį prašymą ir teismas būtų atsisakęs tokį prašymą patenkinti. Teismo vertinimu, šiuo sprendimu nustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai nesuponuoja žalos pareiškėjui atsiradimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos buvimo faktas nenustatytas.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
Pareiškėjas teismo prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl VGTPĮ 2 str. 2 d., 10 str., 21 str. nustatyto teisinio reguliavimo atitikimo CK 2.135 str., 3.188 str. 3 d., 3.279¹ str. 3 d., 6.760 str. 1 d.), Viešojo administravimo įstatymo 4¹ str., Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d., 4 str., 43 str. 1 d. normoms, Konstitucijos 31 str. 6 d. nuostatoms ir konstituciniams skaidrumo ir teisinės valstybės principams ta prasme, kad įtariamo ar kaltinamo asmens atžvilgiu nevykdoma valstybės prievolė garantuoti sąžiningo ir tinkamai gynybos pareigas vykdančio advokato dalyvavimą baudžiamojoje byloje, sudaromos sąlygos korupcijai ir nepotizmui, už valstybės lėšas samdant advokatus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teismui suteikta diskrecija spręsti dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-29 rašto Nr. (2.2) NO-2-2527 „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria atsisakyta pateikti pareiškėjui sutarčių, sudarytų tarp Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų, kurie atstovavo pareiškėją baudžiamojoje byloje, t. y. advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž., kopijas ir atsisakyta pateikti pareiškėjui sprendimų skirti advokatus, kurie atstovavo pareiškėją baudžiamojoje byloje, t. y. advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž., kopijas.
Įpareigoti Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą pateikti pareiškėjui sutarčių, sudarytų tarp Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų, kurie atstovavo pareiškėją baudžiamojoje byloje, t. y. advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž., kopijas, užtikrinant duomenų, kurie negali būti teikiami, apsaugą.
Įpareigoti Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą pateikti pareiškėjui sprendimų skirti advokatus, kurie atstovavo pareiškėją baudžiamojoje byloje, t. y. advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž., kopijas, užtikrinant duomenų, kurie negali būti teikiami, apsaugą.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.