Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-01 · Administracinė byla Nr. eI-3355-643/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
eI-3355-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02871-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3355-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-02871-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) neveikimą – nenagrinėjimą skundo ir nevykdymą jame nurodytų prašymų – vilkinimu vykdyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 9 straipsnio 3 dalies 11 punkte, 7 dalies 2 punkte, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) Trečiajame skirsnyje, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – TGIVSIIĮ) 3 straipsnyje nustatytas pareigas ir įpareigoti Tarnybą atlikti skunde nurodytų advokatų teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės patikrinimą bei pateikti skundu prašomą informaciją; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu (toliau – 2015-03-02 skundas), kuriuo pranešė apie Tarnybos paskirtų antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose advokatų netinkamai vykdytas gynėjų pareigas, dėl kurių buvo padaryta didelė žala. 2015-03-02 skundu pareiškėjas Tarnybos prašė pateikti jam duomenis apie Tarnybos pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl skunde nurodytų advokatų atrankos ir skyrimo teisėtumo, jų (advokatų) atsisakymo ginti dokumentus, Tarnybos sutartis su minėtais advokatais, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiu pagrindu gynėjai buvo skirti, kokias Baudžiamojo proceso kodekso numatytas gynėjų pareigas minėti valstybės skirti advokatai privalėjo vykdyti, o kokias – ne. Be to, prašė perduoti susijusią medžiagą Lietuvos advokatūrai atlikti 2015-03-02 skunde nurodytų advokatų veiklos kokybės patikrinimą ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

2015 m. gegužės 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Tarnybą prašydamas pateikti informaciją apie 2015-03-02 skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Be to, prašė pateikti informaciją, dėl kieno kaltės ir dėl kokių priežasčių 2015-03-02 skundas nebuvo laiku išnagrinėtas.

Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba nesugebėjo atidaryti “adoc” formatu pateikto 2015-03-02 skundo. Nurodytu elektroniniu paštu su pareiškėju nesusisiekė. Tai rodo, kad Tarnyba nevykdė VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 7 dalies 2 punkto, VAĮ Trečiojo skirsnio ir TGIVSIĮĮ 3 straipsnio nuostatų. Tokiu neveikimu Tarnyba pažeidė pareiškėjo teises į tinkamą administracinę procedūrą, į jo asmenį liečiančios ir jo teisių bei laisvių gynybai svarbios informacijos gavimą iš valstybės įstaigų, suvaržė jo teisę kreiptis į teismą ar kitą kompetentingą instituciją dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo.

Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos neveikimas yra tyčinio pobūdžio, juo slepiama 2015-03-02 skunde nurodytų advokatų kaltė ir atsakomybė už netinkamą gynybą. Tarnyba, žinodama apie tai, kad jos neveikimas neišvengiamai padarys didelę žalą, to norėjo ir neveikė tyčia. Tarnyba privalėjo surinkti su 2015-03-02 skundu susijusią medžiagą ir perduoti ją nagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijai, kad būtų priimtos išvados dėl 2015-03-02 skunde nurodytų advokatų sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo perduoti visą surinktą medžiagą ir kolegijos išvadas Lietuvos advokatūrai ir parengti atsakymą apie administracinės procedūros metu nustatytas aplinkybes ir priimtą sprendimą bei pateikti prašytą medžiagą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos neveikimas sukėlė jam ilgai trunkančią depresinio pobūdžio nusivylimo valstybės institucijomis būseną. Pareiškėjo vertinimu Tarnyba tyčiojosi iš jo ir jo teisių, dėl ko jis jautėsi bejėgis prieš savavaldžiaujančių advokatų ir teisėjų vykdomus pažeminimus ir kankinimus. Pareiškėjas prarado saugumo ir pasitikėjimo valstybe jausmą. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti. Nurodo, kad 2015 m. kovo 2 d. Tarnyba iš S. G. nėra gavusi jokių dokumentų, o pareiškėjo nurodomas skundas Tarnyboje gautas tik 2015 m. gegužės 17 d. Kadangi buvo ne darbo diena, pareiškėjo skundas užregistruotas sekančią dieną, t.y. 2015 m. gegužės 18 d. Susipažinusi su gautu dokumentu, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas prašo ištirti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiksmų kontrolę. Vadovaujantis VGTPĮ 10 straipsnio 2 punktu, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles organizuoja Lietuvos advokatūra. Tarnyba tik sudaro su advokatais antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis ir šių sutarčių ribose kontroliuoja jų veiklą. Tarnyba negalėjo vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl galimai netinkamos antrinės teisinės pagalbos kokybės, nes tokių aplinkybių vertinimas neįeina į šios institucijos kompetenciją. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas buvo persiųstas Lietuvos advokatūrai. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas.

Visi Tarnybai pateikiami dokumentai yra registruojami elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie yra gauti ar koks yra gautų dokumentų turinys. Tarnyba neturi jokio suinteresuotumo šių dokumentų nepriimti. Pareiškėjas, negavęs atsakymo į jo galimai siųstą skundą, nepasiteiravo Tarnybos ar skundas gautas ir nebandydamas taikiu būdu spręsti susidariusios situacijos 2015 m. gegužės 17 d. pateikė skundą Teisingumo ministerijai, o 2015 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba tinkamai atliko savo funkcijas ir laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei terminų S. G. 2015 m. gegužės 18 d. gautą skundą persiuntė Lietuvos advokatūrai, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Be to, S. G. skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jos pasireiškimo tikimybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje keliami Tarnybos neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2015 m. kovo 2 d. pareiškėjas elektroniniu adresu vilniausvgtpt@infolex.lt pateikė skundą dėl valstybės skirtų advokatų Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 57-1-0731-09, Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-269/2014, Vilniaus apygardos teismo apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-312/2015 neteisėto veikimo/neveikimo. Sprendimus ir informaciją pareiškėjas pageidavo gauti elektroniniu adresu. 2015-03-02 skunde pareiškėjas Tarnybos prašė pateikti duomenis apie Tarnybos pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž. atrankos ir skyrimo ginti pareiškėją byloje teisėtumo, jų skyrimo ginti bei jų atsisakymo ginti dokumentus, Tarnybos sutarties su minėtais advokatais, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiu pagrindu gynėjai buvo skirti, kokias Baudžiamojo proceso kodekse numatytas gynėjų pareigas minėti valstybės skirti advokatai privalėjo vykdyti, o kokias - ne. Be to, pareiškėjas 2015-03-02 skundu prašė perduoti šį skundą ir su juo susijusią medžiagą Lietuvos advokatūrai atlikti minėtų advokatų veiklos kokybės patikrinimą ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 2015-03-02 skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė Tarnybai, kad dėl netinkamo nurodytų advokatų pareigų vykdymo jam buvo padaryta žala – jis negalėjo tinkamai gintis, buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė, buvo įkalintas neteisėta teismo nutartimi, nebuvo paleistas teismo salėje pagal teismo nutartį.

2015 m. gegužės 17 d. pareiškėjas tuo pačiu elektroninio pašto adresu vilniausvgtpt@infolex.lt pateikė dar vieną skundą, prašydamas skubiai informuoti apie 2015-03-02 skundo nagrinėjimo eigą ir priimtus rezultatus. Pareiškėjas taip pat prašė informuoti jį, dėl kieno kaltės ir dėl kokių priežasčių 2015-03-02 skundas nebuvo laiku išnagrinėtas.

2015 m. gegužės 18 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) Tarnyba pareiškėjui pranešė, kad jo prikabintas dokumentas neatsidaro.

2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (1.41)SD-1187-15 Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, persiuntė Lietuvos advokatūrai S. G. skundą, reg. Nr. (1.7)TP-623-15 ir paprašė pateikti išvadą, ar advokatų E. A. B., L. L., M. M. ir A. Ž. veiklos kokybė teikiant antrinę teisinę pagalbą S. G., atitiko advokatų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Rašto kopija adresuota ir pareiškėjui.

2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (1.15.)SD-1200-15 Tarnyba Teisingumo ministerijai nurodė, kad 2015 m. gegužės 20 d. gavo iš Teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 19 d. (rašte nurodyta data “2015-04-19” laikytina rašymo apsirikimu) raštą Nr. (1.23)-7R-3426 bei S. G. skundo kopiją. Atsakyme Tarnyba nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. iš pareiškėjo nėra gavusi jokių dokumentų. Be to, Tarnyba nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. skundą elektroniniu paštu gavo 2015 m. gegužės 17 d. Pareiškėjo skundas Tarnyboje registruotas 2015 m. gegužės 18 d., t.y. sekančią darbo dieną. Tarnyba Teisingumo ministeriją informavo, kad pareiškėjo skundas persiųstas Lietuvos advokatūrai tirti advokatų veiklos kokybę.

INFOLEX elektroniniu paštu pateikė duomenis, jog išanalizavus elektroninio pašto serverio įvykio žurnalą (ang. log) pasitvirtino informacija, jog laiškas siųstas iš dėžutės (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 2 d. 03.38 val. pateko į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pašto dėžutę vilniausvgtpt@infolex.lt.

Dėl Tarnybos neveikimo

Pareiškėjas skundu prašo Tarnybos neveikimą – nenagrinėjimą skundo ir nevykdymą jame nurodytų prašymų – vilkinimu vykdyti VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 11 punkte, 7 dalies 2 punkte, VAĮ Trečiajame skirsnyje, TGIVSIIĮ 3 straipsnyje nustatytas pareigas ir įpareigoti Tarnybą atlikti skunde nurodytų advokatų teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės patikrinimą bei pateikti skundu prašomą informaciją.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti Tarnybą vadovautis VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 11 punktu ir 7 dalies 2 punktu, vadovaujasi VGTPĮ 9 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2015 m. liepos 1 d. Šiuo metu galioja pasikeitusi šio straipsnio redakcija, kurioje nebeliko nuostatų, numačiusių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos įgaliojimus, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą vadovautis nebegaliojančiomis teisės akto nuostatomis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba, be kita ko, informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas bei atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 (toliau – Nuostatai), 9 punkte yra apibrėžtos Tarnybos funkcijos. Nuostatų 9.1.10 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, informuoja gyventojus apie galimybes gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas, o 9.1.11 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus, pareiškimus dėl advokatų teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos. Tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę tikrinti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pateiktus duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą (Nuostatų 10.1 p.), nagrinėdama asmenų skundus, pareiškimus dėl advokato teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos, reikalauti iš advokato paaiškinimų dėl skunde, pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat reikalauti iš advokato pateikti Tarnybai informaciją, reikalingą skundui, pareiškimui ištirti.

Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje reglamentuoja Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje aprašas, patvirtintas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. Nr. (1.6.)-T-12-11 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 15 punkte nustatyta, kad asmenys gali siųsti prašymus ir skundus Tarnybos elektroniniu paštu: vilniausvgtpt@infolex.lt ir tokie prašymai prilyginami prašymui ar skundui raštu (Aprašo 9 p.). Prašymai, susiję su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu, nagrinėjami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 32 p.), prašymai pateikti informaciją nagrinėjami Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 33 p.), o skundai, kurių pagrindu pradedama administracinė procedūra, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta administracinės procedūros tvarka (Aprašo 34 p.). Aprašo 37 punkte įtvirtinta, kad jeigu Tarnybai pateikiamas skundas ar prašymas dėl advokato, sudariusio su Tarnyba sutartį ir nuolat ar prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, konkrečių teisnių paslaugų kokybės vertinimo, Tarnyba tokį skundą persiunčia nagrinėti Lietuos Advokatūrai. Lietuvos Advokatūrai informavus Tarnybą apie skundo išnagrinėjimą, tarnyba taip pat atsako pareiškėjui į jo skundą, įvertindama, ar advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą, nepažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir tarp advokato bei Tarnybos sudarytos sutarties nuostatų. Jeigu skundas nėra susijęs su advokato teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimu, skundą nagrinėja Tarnyba (Aprašo 38 p.).

Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios institucijos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Administracinė procedūra, kuri yra pradedama asmens skundo, pranešimo pagrindu, reglamentuota VAĮ trečiajame skirsnyje. VAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (VAĮ 34 str.). Be to, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (VAĮ 8 str. 4 d.).

Vertinant pareiškėjo 2015-03-02 skundą anksčiau teismo sprendime nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą ne tik nurodė faktus, jo vertinimu patvirtinančius jog advokatai A. E. B., L. L., M. M. ir A. Ž. netinkamai teikė teisinę pagalbą, ir suformulavo prašymą VGTPĮ 10 straipsnio pagrindu kreiptis į Lietuvos Advokatūrą atlikti nurodytų advokatų veiklos kokybės patikrinimą, tačiau ir paprašė Tarnybos pateikti duomenis apie Tarnybos pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl minėtų advokatų atrankos ir skyrimo ginti pareiškėją baudžiamojoje byloje teistumo, jų skyrimo ginti bei atsisakymo ginti dokumentus, Tarnybos sutartis su minėtais advokatais, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiu pagrindu gynėjai buvo skirti, kokias Baudžiamojo proceso kodekse numatytas gynėjų pareigas minėti valstybė paskirti advokatai privalėjo vykdyti , o kokias – ne.

Pagal Aprašo 2 punktą prašymas yra asmens kreipimasis į Tarnybą prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, pateikti informaciją ar atlikti kitus administracinius veiksmus ir pan. Skundas yra kreipimasis į Tarnybą nurodant, kad Tarnybos valstybės tarnautojų, darbuotojų ar advokatų, kurie pagal sutartis su Tarnyba nuolat ar prireikus tekia antrinę teisinę pagalbą, veiksmais yra pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, ir prašant juos apginti. Pažymėtina, kad asmens kreipimaisi pagal turinį ne tik skirstomi į skundus ir prašymus, bet jiems nagrinėti nustatytos ir skirtingos procedūros (Aprašo 32, 33, 34, 37 p.). Pareiškėjo skundas jo paties prašymu, nors ir akivaizdžiai pavėluotai, tačiau 2015 m. gegužės 26 d. buvo persiųstas Lietuvos Advokatūrai.

Pagal Aprašo 33 punktą prašymai pateikti informaciją nagrinėjami TGIVSIĮĮ nustatyta tvarka. Pagal TGIVSIĮĮ 14 straipsnį informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ir sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. TGIVSIĮĮ 15 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu pareiškėjas prašo informacijos, kurios tam tikra dalis priklauso informacijai, nustatytai šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose (neteiktina informacija), teikiama tik ta informacijos dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodama atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka (TGIVSIĮĮ 16 str. 3 d.). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Tarnyba pareiškėjui į jo prašymą pateikti duomenis, dokumentus bei informaciją iki šiol nėra atsakiusi. Į bylą nepateikta ir duomenų, jog Tarnyba būtų informavusi pareiškėją dėl kokių priežasčių tai nėra padaryta. Todėl šiuo atveju konstatuotinas Tarnybos neveikimas, t.y. neatlikimas įstatyme nustatytų pareigų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartis Nr. A858 – 940/2010) laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi ir nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LVAT 2007-11-15 nutartis Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos neveikimas sukėlė jam ilgai trunkančią depresinio pobūdžio nusivylimo valstybės institucijomis būseną. Pareiškėjo vertinimu Tarnyba tyčiojosi iš jo ir jo teisių, todėl jis prarado saugumo ir pasitikėjimo valstybe jausmą. Tarnyba atsiliepimu nurodo, kad Tarnyba tinkamai vykdė savo funkcijas ir neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, Tarnybos vertinimu pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jos pasireiškimo tikimybės.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, pasisakyta anksčiau teismo sprendime.

Kiek tai susiję su žala, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, pažymėtina, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą ir neturtinę žalą kildino Tarnybos neveikimu padaryto jo teisių pažeidimo. Nurodomą žalą grindė pasitikėjimo valstybės institucijomis sumažėjimu, saugumo jausmo praradimu, bejėgiškumu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, o neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu pripažinta, kad Tarnyba teisės aktuose (VAĮ, Nuostatų, Aprašo) nustatytas pareigas vykdė netinkamai. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nepateisinamai ilgas delsimas atlikti teisės aktais nustatytas pareigas net ir pakartotinai gavus pareiškėjo skundą byloje vertinamu atveju negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o gero administravimo principas, taikytinas administracinių santykių sferoje, apima ir teisėtumo reikalavimą, t. y. reikalavimą elgtis taip, kaip reikalauja teisės aktai. Byloje vertinamu atveju delsimas atlikti teisės aktais priskirtas funkcijas privertė pareiškėją kreiptis į teismą. Kaip pagrįstas pripažintinas pareiškėjo argumentas, jog dėl tokio ilgalaikio delsimo jis prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Dėl Tarnybos argumento, jog pareiškėjas, nesikreipdamas į Tarnybą pasiteirauti, ar jo skundas gautas, pats elgėsi nerūpestingai pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis valstybės deliktinės atsakomybės ar atleidimo nuo jos nesieja su apskritai bet kokių teisės aktais neturtinę žalą patyrusiam asmeniui nustatytų pareigų nevykdymu. Nors CK 6.253 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kaip nors būtų prisidėjęs prie aptariamų valstybės institucijų neveikimo, kliudęs joms vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas. Taigi nėra pagrindo teigti jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.

Pareiškėjas skunde jo patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. skundą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti S. G. 2015 m. kovo 2 d. skundą ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Priteisti S. G. iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė