- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- e2-25241-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18680-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- AB „BnP finance“
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP finance“ ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp UAB „Finverta“ ir atsakovo 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur kreditas 28 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 24,33 Eur kredito mokestį, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovas apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovą informavo registruotu paštu išsiųstu pranešimu. Nurodo, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 86,89 Eur negrąžinto kredito, 24,33 Eur kredito mokesčio, 951,45 Eur mokėjimo palūkanų, 10,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu (e. b. l. 37). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir atsakovo G. R. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur kreditas 28 dienų terminui (e. b. l. 6, 10, 18-21, 27). Atsakovas įsipareigojo nustatytu terminu pagal įmokų mokėjimo grafiką grąžinti kreditą bei sumokėti 24,33 Eur dydžio kredito mokestį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties į atsakovo įsiskolinimą (e. b. l. 8-9, 11-14). Iš 2017 m. vasario 14 d. pranešimo dėl reikalavimo įvykdyti prievolę matyti, kad ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę (e. b. l. 7, 29). Kartu pažymėtina, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (LAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovo paskaičiavimu atsakovas liko skolingas ieškovui 86,89 Eur negrąžinto kredito ir 24,33 Eur nesumokėto kredito mokesčio. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama savo prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 86,89 Eur negrąžinto kredito ir 24,33 Eur nesumokėto kredito mokesčio.
Ieškovas prašo išieškoti 951,45 Eur dydžio mokėjimo palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos už 1095 dienas taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 365 proc. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 365 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 951,45 Eur dydžio palūkanos po kredito grąžinimo termino dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 10,01 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (86,89 Eur + 24,33 Eur * 0,05 proc. * 180 dienų), kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo prašymas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 121,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 9 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 24,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 25) bei 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 24, 26), iš viso – 145,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 11,30 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos 16,39 Eur bylinėjimosi išlaidos (145,00 Eur x 11,30 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, į. k. 302447985, iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) negrąžinto kredito, 24,33 Eur (dvidešimt keturis eurus 33 ct) kredito mokesčio, 10,01 Eur (dešimt eurų 1 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 121,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,39 Eur (šešiolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.