Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. R. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys notarė Ž. B., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jėgainė 1“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas yra ginčijęs vekselį (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-217-280/2020), tačiau dabar reiškia naują reikalavimą pripažinti, kad įsipareigojimą išsaugoti bendrovės turtą vekselio apmokėjimo dieną (2014 m. balandžio 24 d.) yra įvykdęs ir jo prievolė pagal vekselį yra pasibaigusi. Nurodytoje byloje nustatyta, kad atsakovo nurodoma paskola (kurios grąžinimo užtikrinimui, atsakovo teigimu, buvo išrašytas vekselis) nebuvo suteikta. Ieškovas pinigų iš atsakovo negavo, o vekselis išrašytas visiškai kitu pagrindu – siekiant užtikrinti, kad bus išsaugotas atsakovo ieškovui perduotas turtas.

4. Vekselis buvo pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir turėjo būti apmokėtas 2014 m. balandžio 24 d. Ieškovas vekseliu laidavo atsakovui, kad išsaugos UAB „Jėgainė 1“ turtą. Laidavimas buvo terminuotas (nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d.). Bendrovės turtas 2014 m. balandžio 24 d. buvo išsaugotas, todėl vekselis negalėjo būti pateiktas apmokėti. 2014 m. kovo 26 d. buvo patvirtinti UAB „Jėgainė 1“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 metus. Pagal balansą bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo ilgalaikio materialaus turto už 22 515 Lt, o trumpalaikio turto – už 48 636 Lt, viso turėjo turto už 71 151 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Jėgainė 1“ turėjo ilgalaikio materialaus turto už 22 515 Lt, trumpalaikio turto – už 46 148 Lt, viso turėjo turto už 68 663 Lt.

5. UAB „Jėgainė 1“ Didžiosios knygos išrašai, likučių ataskaitos, ilgalaikio turto apskaitos kortelės, išrašas iš atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina, kad visas bendrovės turtas, buvęs 2014 m. balandžio 24 d., buvo išsaugotas. Ta aplinkybė, kad bendrovė UAB „Jėgainė 1“ po kelių metų, kai atsakovas pateikė vekselį apmokėti, bankrutavo, nereiškia, jog vekselio pateikimo dieną atsakovo bendrovei perduotas turtas nebuvo išsaugotas. Vekselio pateikimo apmokėjimui diena ir yra ta diena, kada turėjo būti vertinama, ar ieškovas išsaugojo atsakovo perduotą turtą. 2014 m. balandžio 24 d. visas bendrovės turtas buvo išsaugotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Skundžiamame sprendime visiškai nevertintas ieškinio pagrindas, o remiamasi tik prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020, ir (ar) dėl jo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, konstatuojant, kad šioje byloje nustatyti prejudiciniai faktai iš naujo neįrodinėjami.

12.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-701-302/2021, spręsdamas ieškinio šioje byloje (ne)priimtinumo klausimą, nurodė, kad prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime ieškovas savo reikalavimų negrindė tinkama pagrindinės prievolės įvykdymo aplinkybe. Tai, kad prejudicinę galią turinčiame sprendime buvo pasisakyta dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, negali būti pakankamas pagrindas spręsti, jog šioje byloje ieškovo pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tuo pačiu pripažįstama, kad Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje pateikė nuorodą, kad prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime nustatytos aplinkybės, nustačius visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte numatytas sąlygas, gali būti vertinamos kaip turinčios prejudicinę galią šiai bylai.

12.3. Ieškovas ginčo vekselį išrašė, siekdamas garantuoti M. R., kad bendrovės turtas, kurio visa vertė buvo 175 000 Lt, bus išsaugotas per metus laiko, ieškovui būnant direktoriumi. Skundžiamame sprendime nebuvo tikrinama, ar atsakovas realiai investavo į bendrovę, ar prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime nurodomos aplinkybės dėl vekselio pasirašymo turi kokį nors realų pagrindą. Prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime nustatyta aplinkybė yra siurprizinė, nei viena ginčo šalis dėl to nebuvo davusi jokių paaiškinimų, nebuvo tirta bendrovės ūkinė komercinė veikla ir (ar) galimybės sumokėti 175 000 Lt (50 683,50 Eur) atsakovui, sandoriai, kokie asmenys ir kokias pinigų sumas įnešė į bendrovę ir panašiai.

12.4. Skundžiamame sprendime tik konstatuota, kad yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai, todėl ieškinys atmestas. Prejudiciniai faktai nustatyti kitoje byloje dėl kito ieškinio pagrindo ir joje nebuvo analizuojamas šioje byloje ieškovo nurodytas vekselio negaliojimo pagrindas, jo išrašymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Nustatyta, kad atsakovas M. R. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2013 m. vasario 21 d. buvo UAB „Jėgainė 1“ vadovu. Atsakovas 2013 m. vasario 21 d. pardavė ieškovui G. M. 50 proc. UAB „Jėgainė 1“ akcijų, o 2013 m. vasario 20 d. ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi.

17. Ieškovas G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d. Ieškovui iki vekselyje nurodytos datos nesumokėjus atsakovui 50 683 Eur sumos, Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarė 2014 m. balandžio 30 d. išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį iš ieškovo buvo pradėtas priverstinis išieškojimas.

18. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Jėgainė 1“ iškelta bankroto byla. Bendrovė 2022 m. liepos 11 d. buvo išregistruota.

19. Šioje byloje pareikštas ieškinys, kuriuo apeliantas (ieškovas) G. M. prašo pripažinti, kad jis įvykdė pagrindinę prievolę – išsaugojo jam patikėtą UAB „Jėgainė 1“ turtą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., todėl jo prievolė apmokėti 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d., pripažintina pasibaigusia, taip pat pripažinti negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir šio vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.

20. Apeliantas G. M., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atmesti ieškinį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, ir nepagrįstai sprendė, jog pasirašytu vekseliu ieškovas įsipareigojo ne išsaugoti bendrovės turtą, o atlyginti atsakovo M. R. indėlį į UAB „Jėgainė 1“, jei vekselyje nurodyta suma atsakovui nebus kompensuota iš bendrovės veiklos rezultatų. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ginčo vekselį jis pasirašė, siekdamas garantuoti M. R., jog bendrovės turtas, kurio vertė buvo 175 000 Lt, bus išsaugotas per metus laiko, ieškovui būnant direktoriumi. Kitaip tariant, apeliantas iš esmės siekia įrodyti, kad jo prievolės turinys pagal ginčo vekselį buvo kitoks, nei teigia atsakovas ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Apelianto teigimu, prejudiciniai faktai, nustatyti kitoje byloje, yra dėl kito ieškinio pagrindo ir joje nebuvo analizuojamas šioje byloje ieškovo nurodytas vekselio negaliojimo pagrindas, jo išrašymo aplinkybės.

Dėl prejudicinių faktų

21. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).

22. Kita vertus, teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kitoje Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 nustatyti faktai yra reikšmingi ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

24. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių – ieškovo G. M. ir atsakovo M. R. – dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašyto vekselio, kuriuo ieškovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d., pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir apgaulės bei vekselio pagrindu notarės išduoto 2014 m. balandžio 30 d. vykdomojo įrašo panaikinimo. Paminėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 apeliantas iš esmės įrodinėjo tas pačias aplinkybes, kaip ir šioje civilinėje byloje, t. y. kad vekselį jis pasirašė, garantuodamas atsakovui M. R., jog, eidamas UAB „Jėgainė 1“ vadovo pareigas, išsaugos bendrovės turtą ir, jei turtas nebus iššvaistytas, atsakovas M. R. vekselį grąžins.

25. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, 2020 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą, kuriame nustatė faktus, reikšmingus šiai bylai. Teismas konstatavo, kad prievolė, kuri buvo užtikrinta ginčo vekseliu, yra ne ieškovo įsipareigojimas išsaugoti UAB „Jėgainė 1“ turtą iki 2014 m. balandžio 24 d., o ieškovo sutikimas atlyginti atsakovo indėlį į UAB „Jėgainė 1“, tikintis, jog vekselio sumą kompensuos bendrovės veiklos rezultatai. Paminėtame prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime teismas nustatė, kad atsakovas investavo savo lėšas į bendrovę, tikėdamasis jas atgauti iš sėkmingos veiklos. Nebūdamas oficialiu bendrovės darbuotoju, atsakovas visą atsakomybę už bendrovės veiklos rezultatus paliko ieškovui. Su bendrovės turto išsaugojimu ginčijamas vekselis neturi jokio tiesioginio ryšio, nes pagal vekselį įsipareigota buvo ne bendrovei, o atsakovui. Be to, paminėtame sprendime taip pat nustatyta, kad ieškovas, būdamas bendrovės vadovu ir vienu iš akcininkų, žinojo apie kito akcininko – atsakovo – indėlį (suteiktas patalpas, nupirktą įrangą ir medžiagas bendrovės veiklai vykdyti) ir laisva valia sutiko jį atlyginti, t. y. sumokėti 175 000 Lt, tikėdamasis, jog šią sumą kompensuos bendrovės veiklos rezultatai. Tačiau tų rezultatų, kurių tikėjosi ieškovas, bendrovė iki 2014 m. balandžio 24 d. (t. y. vekselyje nustatyto termino) nepasiekė, su atsakovu bendrovė neatsiskaitė, nes tokių įrodymų byloje nėra. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą, pažymėjęs, kad apeliantas G. M. šių teismo išvadų neginčijo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 24 d. nutartis, 20 punktas).

26. Taigi, esant teismo kitoje civilinėje byloje nustatytam ir konstatuotam faktui, kad ginčo vekseliu ieškovas G. M. įsipareigojo ne išsaugoti UAB „Jėgainė 1“ turtą iki 2014 m. balandžio 24 d., o atlyginti atsakovo M. R. indėlį į bendrovę, jei vekselyje nurodytos 175 000 Lt sumos atsakovui nekompensuos bendrovės veiklos rezultatai, ir kad šių rezultatų bendrovė iki 2014 m. balandžio 24 d. nepasiekė, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad ankstesnėje civilinėje byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) nebegali būti ginčo objektu vėliau iškeltoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Tai reiškia, kad apeliantas negali remtis aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos ankstesniu Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir iš esmės dar kartą įrodinėti, kad jo prievolės turinys pagal ginčo vekselį buvo kitoks, juo labiau kad G. M. jokių kitų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nepateikė. Nors apeliantas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo pripažinti, kad jis įvykdė prievolę išsaugoti jam patikėtą bendrovės turtą laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. ir tuo pagrindu pripažinti pasibaigusia jo prievolę apmokėti ginčo vekselį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šios faktinės aplinkybės tiek Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje buvo aptartos ir įvertintos, kaip minėta, aiškiai konstatuojant, jog ginčo vekseliu G. M. įsipareigojo ne išsaugoti bendrovės turtą, o atlyginti atsakovo M. R. indėlį į bendrovę ir kad šis įsipareigojimas (prievolė) iki 2014 m. balandžio 24 d. (vekselyje nurodytos datos) nebuvo įvykdytas.

27. Taigi, esant nustatytam ir konstatuotam faktui, kad apelianto prievolės turinys pagal ginčo vekselį buvo kitoks, nei jis įrodinėja šioje byloje, ir prievolė iki vekselyje nurodytos datos (2014 m. balandžio 24 d.) nebuvo įvykdyta, nėra pagrindo pripažinti, jog G. M. prievolė apmokėti ginčo vekselį iki 2014 m. balandžio 24 d. pasibaigė ir, atitinkamai, pripažinti ginčo vekselį bei notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė prejudicinių faktų nustatymą reglamentuojančias proceso teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs G. M. ieškinį dėl prievolės pagal ginčo vekselį pripažinimo įvykdyta, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30. Atmetus apelianto G. M. apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31. Atsakovas M. R. ir trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašydami priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. rugsėjo 23 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas M. R. patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų. 2021 m. gruodžio 8 d. AB SEB banko išrašas patvirtina lėšų įskaitymą, o 2022 m. birželio 2 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad ji apmokėta avansu 2021 m. gruodžio 8 d., patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas patyrė 245,03 Eur advokato pagalbos išlaidų.

32. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo M. R. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. spalio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,50 Eur. Kadangi ERGO Insurance SE Lietuvos filialo išlaidos už advokato pagalbą patirtos 2021 m. gruodžio 8 d. (avansu apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 566,40 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur), taikant 2022 m. II ketvirčio koeficientą, bei 2 036,32 Eur (1,3 x 1 566,40 Eur), taikant 2021 m. II ketvirčio koeficientą. Kadangi atsakovo M. R. prašomos priteisti 600 Eur ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašomos priteisti 245,03 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimus į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo G. M..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,03 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.