- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-701-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00043-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. R. dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vekselio bei jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jėgainė 1“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad jis įvykdė pagrindinę prievolę – išsaugojo jam patikėtą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jėgainė 1“ turtą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., ir tuo pagrindu pripažinti pasibaigusia G. M. prievolę apmokėti 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai buvo įsipareigota sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d.; 2) pripažinti negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d., ir šio vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 4 d. įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020, kuriuo buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. M. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir, pripažinus negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį, panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.
4. Teismo vertinimu, įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020, jau yra konstatuota, kad prievolė, kuri buvo užtikrinta ginčijamu vekseliu, yra ne ieškovo įsipareigojimas išsaugoti UAB „Jėgainė 1“ turtą iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (kaip reikalaujama pateiktu ieškiniu), o kita prievolė, t. y. ieškovo sutikimas atlyginti atsakovo indėlį į UAB „Jėgainė 1“, tikintis, kad vekselio sumą kompensuos bendrovės veiklos rezultatai. Be to, minėtame sprendime konstatuota, kad ši prievolė, kuri buvo užtikrinta ginčijamu vekseliu, įvykdyta nebuvo, dėl ko nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais vekselio bei vykdomojo įrašo.
5. Teismas pažymėjo, kad įstatymas draudžia, įsiteisėjus teismo sprendimui, kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius ko, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu ir siekia ieškovas, todėl teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimai dėl jo nurodytos prievolės pripažinimo bei vekselio ir vykdomojo įrašo nuginčijimo ieškinyje nurodytu pagrindu negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka naujoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas nauju pagrindu. Ieškovas prašo pripažinti, kad ieškovas G. M. įvykdė pagrindinę prievolę – išsaugojo jam patikėtą UAB „Jėgainė 1“ turtą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., ir tuo pagrindu pripažinti pasibaigusia G. M. prievolę apmokėti 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai buvo įsipareigota sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d. Tokiu pagrindu ieškinys niekada nebuvo pareikštas. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-891-407/2020, 18 punktas, kuriame nurodoma, kad: „<...> apeliantas ieškinio nepatikslino ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, tokių aplinkybių, t. y. tinkamo pagrindinės prievolės įvykdymo, neįrodinėja.“.
6.2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas sutiko atlyginti M. R. indėlį bendrovei, t. y. sumokėti 175 000 Lt, tačiau tame pačiame sprendime buvo nurodyta, kad: „Įsipareigojimas lieka nenuginčytas ieškinio pagrindu“ (sprendimo 11 lapas, 6 pastraipa, paskutinis sakinys). Ieškovas niekada nėra teigęs, kad jis įsipareigojo sumokėti atsakovui 175 000 Lt, jeigu šios sumos jam nesumokės UAB „Jėgainė 1”. Bendrovė neturėjo pareigos atsakovui sumokėti 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. Ieškovas ir atsakovas skirtingai traktavo vekselio išrašymo aplinkybes, tačiau Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, kad bendrovė turėjo sumokėti atsakovui 175 000 Lt. Tokia teismo išvada nepagrįsta bylos faktine medžiaga.
6.3. Civilinės bylos Nr. 2-217-280/2020 nagrinėjimo metu nebuvo pareikšti reikalavimai dėl laidavimo prievolės, kurios pagrindu išduotas vekselis, pripažinimo pasibaigusia, laidavimo apimties nustatymo ir laidavimo laiko. Tokie reikalavimai nurodomi tik ieškinyje, kurį teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Naujai pareikštame ieškinyje ieškovas siekia įrodyti, kad jis savo pareigą – išsaugoti bendrovės turtą ir atsiskaityti su atsakovu įvykdė, t. y. visiškai atsiskaitė su atsakovu, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bendrovė 2014 m. balandžio 24 d. nebuvo praradusi jokio turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)teisėtumo
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje suformulavo šiuos reikalavimus: pirma, pripažinti, kad jis įvykdė pagrindinę prievolę – išsaugojo jam patikėtą UAB „Jėgainė 1“ turtą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., ir tuo pagrindu pripažinti pasibaigusia G. M. prievolę apmokėti 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai buvo įsipareigota sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d.; antra, pripažinti negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir šio vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.
12. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Įstatymų leidėjas nurodo tokias aplinkybes, kurios neleidžia priimti ieškinio: 1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) kai ieškinys neteismingas tam teismui; 3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
13. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimas dėl jo nurodytos prievolės pripažinimo įvykdyta (pripažinimo, kad ieškovas išsaugojo jam patikėtą UAB „Jėgainė 1“ turtą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d.) bei vekselio ir vykdomojo įrašo nuginčijimo ieškinyje nurodytu pagrindu negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka naujoje byloje, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 jau yra konstatuota, kad prievolė, kuri buvo užtikrinta ginčijamu vekseliu, yra ne ieškovo įsipareigojimas išsaugoti UAB „Jėgainė 1“ turtą iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (kaip reikalaujama ieškiniu), o kita prievolė, t. y. ieškovo sutikimas atlyginti atsakovo indėlį į UAB „Jėgainė 1“, tikintis, kad vekselio sumą kompensuos bendrovės veiklos rezultatai.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip apskritai nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
16. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 ieškovas G. M. prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti šio vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį buvo prašoma pripažinti negaliojančius, kaip išduotą dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis) ar jį išdavusio asmens suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Ieškovo G. M. ieškinys Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas.
17. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 ieškovas savo reikalavimų negrindė tinkamo pagrindinės prievolės įvykdymo aplinkybe ir tokių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Tai patvirtinama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-891-407/2020, 18 punkte, kuriame nurodoma, kad: „<...> apeliantas ieškinio nepatikslino ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, tokių aplinkybių, t. y. tinkamo pagrindinės prievolės įvykdymo, neįrodinėja.“.
18. Vien tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020, galbūt buvo pasisakyta dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti pakankamas pagrindas spręsti, jog šioje byloje ieškovo pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su prievolės, kuri užtikrinta ginčijamu vekseliu, turiniu, konstatavus visas CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytas sąlygas, galėtų būti vertinamos kaip prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės šioje byloje, kurioje prašoma pripažinti pasibaigusia G. M. prievolę apmokėti 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
20. Taigi skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai yra labiau aktualūs sprendžiant dėl teisės į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą ir nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo G. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.