Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant M. B., dalyvaujant ieškovei ir nepilnametės ieškovės A. Č. atstovei pagal įstatymą R. Č., institucijos teikiančios išvadą – Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. I., nedalyvaujant atsakovui A. Č., trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. Č. ir A. Č., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą R. Č., ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“, institucija, teikianti išvadą – Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių reikalavimų išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. Č. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų nepareiškė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovė V. I. nurodė, kad nepilnametės A. Č. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama R. Č., tokia yra nepilnametės nuomonė. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė ir nepilnametė A. Č. gyvena pas ieškovės R. Č. mamą, buities ir gyvenimo sąlygos labai geros. Be to nurodė, kad su atsakovu A. Č. nepavyko susisiekti, skyrius iš jo prieštaravimų dėl dukros gyvenamosios vietos prieštaravimų nėra gavęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovės R. Č. ir atsakovo A. Č. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš gimimo liudijimų nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai susilaukė trijų vaikų, t.y. M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (b.l.9-11).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė su atsakovu nuo 2015-08-21 kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, taikytis su atsakovu ir atkurti santuokos ryšių nenori, atsakovas išvyko į užsienį (CK 3.54 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad šalys būtų bandžiusios susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė R. Č. reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas girtavo, smurtavo prieš ją, neatsižvelgė į jos nuomonę dėl šeimos planavimo, vengė materialiai prisidėti prie šeimos išlaikymo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas A. Č. byloje nepateikė atsiliepimo, dėl ko, jo manymu, iširo santuoka. Kadangi šalys nepateikė įrodymų, kad savo kaip sutuoktinio pareigas iš esmės būtų pažeidęs kuris nors vienas sutuoktinis, todėl teigti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik vienas iš sutuoktinių, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus, siekdami išsaugoti santuoką. Atsakovė nurodė, kad ji pati nusprendė su dukra išsikraustyti gyventi pas mamą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Esant ieškovės prašymui ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina pavardė „Č.“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis), atsakovui paliktina pavardė „Č.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė ir atsakovas vienas iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo sau nereikalavo (CK 3.72 str.), todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl turto padalijimo

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Iš ieškovės paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 33/100 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, 19). Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalyti po lygiai. Kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo tenkintinas, turtas padalintinas tokiu būdu: ieškovei R. Č. ir atsakovui A. Č. priteistina po ½ vieno kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį 33/100 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 2 p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš byloje pateiktų Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei R. Č. 2006-03-02 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ir viešame registre įregistruotas 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat 2014-12-30 dovanojimo sutarties pagrindu įgytas vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 34/100 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-19). Kadangi byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas būtų pagerintas santuokos metu iš santuokinių lėšų, todėl jis nedalintinas ir laikytinas asmenine R. Č. nuosavybe.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Iš gimimo liudijimų, pažymos apie šeimos sudėtį, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-13). Pagėgių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad A. Č. pageidauja gyventi su mama, mergaitei sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos (b.l. 71). A. Č. taip pat nurodė, kad pageidauja gyventi su mama (b.l. 72). Todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir nepilnametės A. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su jos mama R. Č. (LR CK 2.14 str. 2 d., 3.168 str. 1 d., 3.169 str. 2 d.).

Ieškovė ir atsakovas nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d., 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Iš ieškovės R. Č. paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametės dukters A. Č. būtiniems poreikiams maistui, aprangai, mokslui, ugdymui, sveikatai, būstui tenkinti reikalinga 150 Eur suma kas mėnesį. Nustatyta, kad sutuoktinių dukrai A. Č. yra 14 metų, ji šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini), jai nustatytas neįgalumas, ji nuolat vartoja vitaminus, vaistus, tenka vykti pas gydytojus. Akivaizdu, kad dukrai nuolatos reikalingos lėšos maistui, vaistams, vitaminams, aprangai, avalynei, mokymo bei ugdymo priemonėms.

Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. nustatyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad R. Č. turi nekilnojamojo turto: jai priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, 0,2500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas ir 34/100 malkinės, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 16, 17, 18). Ieškovė dirba AB „Vilkyškių pieninė“, gauna 460 Eur darbo užmokestį, taip pat gauna 100 Eur pašalpą dėl dukros neįgalumo. Atsakovas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Jis teismui nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas. Iš SODROS duomenų bazės ir ieškovės R. Č. paaiškinimo matyti, kad atsakovas iki 2015-12-28 dirbo įmonėje AB „Vilkyškių pieninė“. Nuo 2015-06-01 iki 2015-12-28 atsakovo darbo užmokestis svyravo nuo 673,16 Eur iki 1045,67 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2016-01-06 atsakovas savo noru išėjo iš darbo ir išvyko į Airiją gyventi pas seserį. Darytina išvada, jog atsakovas yra darbingas asmuo, byloje nesurinkta duomenų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių.

Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina ir į Lietuvos A. T. formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos A. T. 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybę dirbti ir išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį, nuo 2016-01-01 (kadangi ieškovė paaiškino, jog atsakovas teikė dukrai išlaikymą maistu 2015m. gruodžio mėnesį) iki dukters pilnametystės. Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. Č. teismo posėdžio metu patikslino, jog nuo 2015-08-21 su atsakovu kartu nebegyvena ir 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovas neprisidėjo prie dukros išlaikymo, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais prie dukters išlaikymo prisidėjo maistu, todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, po 150 eurų kas mėnesį, iš viso 300 Eur. Įvertinant minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą dukrai A. Č. rugsėjo ir spalio mėnesius, iš atsakovo jo dukrai priteistinas 300,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (už du mėnesius, t.y. nuo 2015-09-01 iki 2015-10-31).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl paskolos teisinių santykių

Ieškovė R. Č. prašo pripažinti prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“ solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Pažymėtina, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Iš pateikto ieškinio, iš trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo į ieškinį, taip pat iš sutarčių (b. l. 51-59) nustatyta, kad šalys turi kreditorinių įsiskolinimų trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“. Atsakovas A. Č. 2012-04-16 su AB „Ūkio bankas“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 12 000 Lt kreditas. 2013-03-03 AB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB „Šiaulių bankas“ perleido visas reikalavimo teisę į gautinas sumas/užtikrinimo priemones pagal 2012-04-16 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-16 AB „Ūkio bankas“ ir R. Č. sudarytą laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-04-16 A. Č. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį AB „Ūkio bankui“. Iš R. Č. ieškinio, laidavimo sutarties turinio, vekselio nustatyta, kad kreditą ieškovė ir atsakovas paėmė santuokos metu, esant kito sutuoktinio sutikimui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d., 3 d.). Ieškovė sutinka likusią, negrąžintą paskolos dalį bankui grąžinti solidariai su atsakovu. Todėl likusią nesumokėtą paskolos dalį ieškovė R. Č. ir atsakovas A. Č. turi grąžinti solidariai.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta – jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 61 Eur žyminio mokesčio, kuris yra pagrįstas rašytiniais įrodymais(b.l.35,41). Kadangi teismas patenkina 75 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro – 45,75 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistini 63 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (150 Eur × 12 mėnesių = 1800 Eur ×3 proc. = 54 Eur; 300 Eur × 3% = 9 Eur; 54 Eur +9 Eur = 63 Eur) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.)).

Kadangi ieškovė ir atsakovas apie patirtas atstovavimo išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės duomenų nepateikė, todėl minėtos išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 75 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl iš jos nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė B., ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Č., atsakovui – Č.

Nustatyti nepilnametės A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su R. Č. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2016-01-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų administratore, uzufrukto teise, paskirti R. Č..

Priteisti iš A. Č. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą A. Č. naudai. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti R. Č..

ieškovei R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį vieno kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 33/100 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų 2004-06-23 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotų R. Č. ir A. Č. vardu, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 298,50 Eur ;

atsakovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį vieno kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 33/100 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų 2004-06-23 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 298,50 Eur.

Nustatyti, kad 2006-03-02 dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgytas 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2014-12-30 dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgytas vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 34/100 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bendromis santuokinėmis lėšomis nėra pagerinti ir yra R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2012-04-16 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-04-16 A. Č. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį AB „Ūkio bankui“ po santuokos nutraukimo solidaria R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) skola.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei R. Č. iš atsakovo A. Č. 45,75 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 3,25 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, – kurios turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5660, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo.

Išsiųsti per tris darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.