- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1240-253/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11712-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- L. O.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei L. O. (L. O.) dėl žalos atlyginimo bei nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo kompensaciją ne mažiau 10 000 Eur dydžio dėl 3,5 metų neteisėto, neteisingo ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, kartu priteisiant 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės padarytos turtinės (moralinės) žalos atlyginimo kompensaciją 3 150 Eur dydžio kartu priteisiant 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės padarytos turtinės (moralinės) žalos atlyginimo kompensaciją (negautos pajamos) – 5 procentai metinių palūkanų nuo žalos padarymo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki šio ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. atsakovė turi atlyginti ieškovei 5 procentų metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., kas sudaro 511,88 Eur; priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. ir teismo žyminį mokestį, kartu priteisiant ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą per septynias dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje paminėtiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį priimti, išspręsti nušalinimo bei žyminio mokesčio klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė T. Ž. 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės T. Ž. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad nutartis ieškovei įteikta 2019 m. balandžio 29 d.. Teigia, jog per teismo nustatytą terminą ieškovė neįvykdė 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutarties ir nutarties trūkumų neištaisė, bei nenurodė priežasčių, dėl kurių ji neįvykdė teismo nutarties, todėl laikė, kad procesinis dokumentas nepaduotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį, atnaujinti šios bylos nagrinėjimą dėl bylos neišnagrinėjimo iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Atskiruoju skundu nesutinkama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos L. G. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Mano, kad ieškinys atitinka keliamus reikalavimus, kadangi kita teisėja – t. y. K. S. jau buvo priėmusi tokį pat jos ieškinį, tik kitoje byloje, su numerių Nr. 2-7296-911/2016 ir L. O. jau buvo pateikusi savo atsiliepimą, tačiau jokių priekaištų nepateikta. Teigia, jog šia nutartimi pažeidžiama ieškovės konstitucinė teisė kreiptis į teismą.
7.2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis ieškovei neįteikta, nebuvo praneštas bylos numeris ir apie bylos eigą ji nebuvo informuota, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi nebuvo ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
12. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Kreipimosi į teismą su ieškiniu tvarka numatyta CPK 135–137 straipsniuose. CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis 11).
13. Iš 2019 m. gegužės 20 d. atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Mano, kad ieškinys atitinka keliamus reikalavimus, todėl šia nutartimi pažeidžiama ieškovės konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei pateikus ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei išaiškino tokių įpareigojimų neįvykdymo pasekmes. Ieškovė, nesutikdama su priimta nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino bei pakartotinai nustatė 7 dienų terminą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 25 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų ištaisiusi 2018 m. gruodžio 21 d. nurodytus ieškinio trūkumus, kurie nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir ieškovei yra privalomi. Be to, ieškovei buvo išaiškintos ir tokių įpareigojimų neįvykdymo pasekmės, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
14. Ieškovė atskiruoju skundu nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pašalinti nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų laiku, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo šio termino pratęsti.
15. Taip pat ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis ieškovei neįteikta, apie bylos eigą ji nebuvo informuota, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ 10 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis ieškovei per LITEKO VEP posistemį buvo išsiųsta 2019 m. balandžio 29 d., todėl šios nutarties įteikimo data laikytina 2019 m. balandžio 30 d. Tai reiškia, jog ieškovė ieškinio trūkumus privalėjo ištaisyti iki 2019 m. gegužės 7 d. imtinai, tačiau šio teismo įpareigojimo neįvykdė.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.