Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą: jis, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2022 m. sausio 1 d.), būdamas MB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, direktoriumi, disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis lėšomis, turėdamas tikslą jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2022m. sausio 1 d.), pasinaudodamas jam, kaip MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB SEB banke:

- E. I.-G. pervedė 44 969,50 Eur (10 282,00 Eur – mokėjimo paskirtis – Kredito grąžinimas V. G. sąskaitai, 1 000,00 Eur – Lėšų grąžinimas V. G. sąskaitai, 8 225,00 Eur – Grąžinimas V. G. sąskaitai, 25 462,50 Eur – Grąžinimas).

- V. G. pervedė 41 604,90 Eur (mokėjimo paskirtis – Kredito grąžinimas), t. y. atliko mokėjimus į savo asmeninę bei žmonos E. I.-G. sąskaitas, iš viso už 86 574,40 Eur bei nepateikė paskolos sutarčių suteikimo MB „(duomenys neskelbtini)“ pateisinančių dokumentų, paskolų suteikimo-grąžinimo apskaitos dokumentų, tokiu būdu pasisavino savo žinioje esantį labai didelės vertės svetimą 86 574,40 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, V. G. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą: jis nuo 2018 m. gegužės 17 d. eidamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, direktoriaus pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą bei pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punktą, kuriame nustatyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalies, kuri nustato, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, 5 dalies, kuri nustato, kad „Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kuri nustato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 17 straipsnio „Finansinės ataskaitos“, kuriame nustatyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pažeidė Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalies, kuri nustato, kad „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“. 38-ojo verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atskaitomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, tokiu būdu:

- neišsaugojo ir nevedė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, pirkimų pirminių dokumentų, grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, piniginių lėšų apskaitos registrų, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registrų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, finansinės atskaitomybės, kasos knygos, kasos operacijų apskaitos registrų, kuriuose būtų užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos,

- neišsaugojo ir neįtraukė į apskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ J. S. išmokėtų 1 200 Eur grynais, įforminant kasos išlaidų orderiu.

- Dėl V. G. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio, ar struktūros.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius, įmonė įkurta 2018 m. gegužės 17 d., užsiėmė daugiabučių namų atnaujinimo techninio darbo projektų rengimu. Įmonė turėjo sąskaitą SEB banke, prisijungimus prie banko sąskaitos turėjo jis, per Smart-ID programą jis jungdavosi prie įmonės sąskaitos. Darbuotojams darbo užmokestį paskaičiuodavo jis ir pervesdavo į jų banko sąskaitas. Grynųjų pinigų nebuvo, viskas vykdavo bankiniu pavedimu, kasos knygos bendrija neturėjo. MB „(duomenys neskelbtini)“ pelno ir nuostolio ataskaitų už 2020 ir už 2021 metus neturi. Minėtos ataskaitos nebuvo parengtos, nes tam reikia samdyti buhalterę, o pinigų tam reikalui MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdžiusi buhalterę tik 2021 m. pradžioje, kad būtų sutvarkyti bendrijos darbuotojų atlyginimai už 2020 metus, mokesčiai. Tąkart buvo samdoma buhalterė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pildomi. MB „(duomenys neskelbtini)“ ką turėjo iš buhalterinių dokumentų, tai tik banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas-faktūras, rangovų sąskaitas, daugiau jokių buhalterinių dokumentų MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Šiuo metu bendrija yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jis, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nevedė (buhalterinės) finansinės apskaitos, nes vykdė kitų darbuotojų pareigas, neturėjo laiko tvarkyti finansinės apskaitos. MB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2020 ir 2021 metus, taip pat neteikė Registrų centrui finansinių ataskaitų, neteikė pajamų mokesčių deklaracijų už 2020 ir 2021 metus, neteikė pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus. Sutinka, kad turėjo vesti buhalterinę apskaitą, kaip direktorius, tačiau to nedarė. Papildomai apklaustas V. G. parodė, kad dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintų piniginių lėšų 86 574,40 Eur, kurias pervedė į savo asmeninę sąskaitą ir savo žmonos E. I.-G. sąskaitą, gali pasakyti, kad įmonė veiklos nevykdė, nes jis buvo išvykęs dirbti į užsienį. Grįžo 2020 metais ir pradėjo verslą. Užsienyje uždirbtus pinigus investavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ verslą, iš tų pinigų mokėjo darbuotojams atlyginimus, atsiskaitinėjo su rangovais. MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atidarytą sąskaitą SEB banke, jo asmeninė ir žmonos asmeninė sąskaita buvo SEB banke, prisijungimas prie visų trijų banko sąskaitų buvo vienas. Jis prie visų sąskaitų prisijungdavo per Smart-ID programėlę. Jis naudojosi žmonos ir MB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitomis, nes jo asmeninė banko sąskaita buvo areštuota antstolių. Kai įmonei pritrūkdavo apyvartinių lėšų, išmokėti darbuotojams atlyginimus ar atsiskaityti su rangovais, jis pasiskolindavo pinigų iš žmonos ir įnešdavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Visi pinigų įnešimai buvo atliekami bankiniu pavedimu, tiek iš jo sąskaitos, tiek iš žmonos sąskaitos. Grynųjų pinigų į įmonės sąskaitą įnešimo nebuvo, nes įmonė neturėjo kasos. Žmona paskolino pinigus įmonei, jis norėjo surašyti paskolos sutartį, tačiau nesurašė, nes dirbo darbus už kitus darbuotojus, direktoriaus ir buhalterio darbo nespėjo atlikti. Jis taip pat įnešinėjo į įmonę savo asmenines lėšas, tačiau nesurašė paskolos sutarties, kad jis ir žmona skolina pinigus MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso bendrai jis ir žmona įmonei paskolino apie 22 000 Eur, tačiau jokių dokumentų dėl paskolos įmonei nesurašė. Kai su juo atsiskaitydavo užsakovai, gautus pinigus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesdavo į asmeninę ir žmonos sąskaitą, esančias SEB banke, paskirtyje nurodydamas – kredito grąžinimas. Jis naudojosi įmonės sąskaita, pinigus naudojo pragyvenimui, mokėjo už paslaugas, sau jokio atlyginimo nemokėjo. Naudojosi MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita kaip asmenine, šiuo metu su visais antstoliais yra pilnai atsiskaitęs, skolų neturi. Kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jam skambino bankroto administratorė, kuri prašė jo pateikti įmonės turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, jis pasakė, kad įmonės dokumentų neturi visus dokumentus, t. y. SEB banko sąskaitos išrašą bei PVM sąskaitas-faktūras perdavė policijai. Bankroto administratorė klausė, ar įmonė vykdo veiklą, ar turi pinigų. Jis pasakė, kad įmonė piniginių lėšų neturi. Apie tai, kad įmonė likviduota ir išregistruota jis sužinojo pats 2023 metais į žiemos pabaigą internetu, tikslios datos nurodyti negali. Negali pasakyti, ar jam siuntė teismo sprendimą dėl įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Prašo baigti šią bylą teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam minimalią baudą, nes šiuo metu yra sunki materialinė padėtis.

4. Liudytojas S. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pirmiausia administruoti MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė S. G., tačiau dėl susiklosčiusios situacijos administruoti bankrutuojančią MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai jis, paskirtas administruoti įmonę buvo iki proceso pabaigos. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas nebuvo perduoti. Prieš perduodant procesą vykdyti kitam administratoriui, buvęs administratorius turi sudaryti balansą, tačiau buvusi administratorė to nepadarė, dėl ko jie kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo nemokumo administratorei, tačiau paaiškėjo, kad jai įmonės direktorius jokių dokumentų ir turto nebuvo perdavęs, todėl į teismą kreipėsi su prašymu skirti baudą įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Į klausimą, ar visoms atliktoms finansinės operacijoms (grynųjų pinigų išėmimas iš kasos ar banko sąskaitos) yra išlaidas pagrindžiantys dokumentai, liudytojas nurodė, kad nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, jog galėtų tai vertinti. Kaip minėjo, jie neturėjo jokių dokumentų, kad galėtų viską patikrinti, kiek įmanoma buvo tikrinti vieši registrai. Tikrinant buvo nustatyta, kad įmonė turi registruotą vieną automobilį, lyg ir „VW“ markės, lizingas automobiliui buvo išmokėtas, tačiau automobilis jiems nebuvo perduotas, dėl ko kreipėsi į policiją su pareiškimu. Vėliau kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta automobilį nurašyti ir bankrotą baigti. Galutinė bankroto ataskaita buvo pildyta, tačiau joje nurodyta bendra informacija. Ataskaita su visais bylos dokumentais yra Vilniaus miesto savivaldybės likviduotų įmonių archyve. Neturint jokių dokumentų nėra galimybės išsamiai visko patikrinti, tad sandoriai, priešingi MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslams ir galėjusius turėti įtakos tam, kad šis juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, nenustatyti. Taip pat pažeidžiančių sandorių iš viešų registrų nebuvo nustatyta. Į klausimą, ar bankroto administratoriui buvo perduoti, ar gavo MB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarčių dokumentus E. I.-G. 44 969,50 Eur ir V. G. 41 604,90 Eur, ar paskolos buvo apskaitytos finansinėje apskaitoje? Jei dėl nustatytų sandorių buvo padaryta MB „(duomenys neskelbtini)“ žala, ar buvo kreiptasi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl priteisimo civilinio proceso tvarka, liudytojas atsakė, kad tokie dokumentai nebuvo perduoti, todėl apie tai nieko negali pakomentuoti. Šiuo metu jie negali teikti civilio ieškinio dėl pasisavintų 86 574,40 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, kadangi nebeturi įgaliojimų šios įmonės vardu teikti ieškinių ir pati įmonė yra išregistruota.

5. Liudytoja E. I.-G. atsisakė duoti parodymus prieš savo vyrą V G..

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas gavus 2022 m. sausio 18 d. J. S. atstovės advokatės pareiškimą apie tai, kad 2020 m. balandžio 6 d. J. S., sudariusi darbo sutartį, buvo priimta į darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius V. G.. Pagal sudarytą darbo sutartį J. S. turėjo būti mokamas 2 643,37 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Pareiškime nurodoma, kad už 2020 metus MB „(duomenys neskelbtini)“ realiai išmokėjo J. S. visai kitokio dydžio darbo užmokestį, nei viešai deklaravo išmokėjusi, dėl to bendrijos vadovas V. G. privalėjo deklaruoti ir kitokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. Be to, J. S. už 2021 metus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ jokio atlyginimo apskritai negavo, nors bendrija deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai draudžiamąsias J. S. pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. G. sąmoningai pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrijos darbuotojos J. S. draudžiamąsias pajamas ir tokiu būdu deklaravo bei sumokėjo į valstybės biudžetą ženkliai mažesnes valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dėl tokio neteisingų duomenų deklaravimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patyrė nuostolius, kuriuos sudaro nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. V. G., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas bendrijos vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrijos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingas už bendrijos finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, tai yra pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojos J. S. draudžiamąsias pajamas ir deklaravo neteisingus duomenis, dėl ko bendrija nesumokėjo valstybei mokesčių.

7. 2024 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

8. 2024 m. kovo 21 d. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinį pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį.

9. 2024 m. kovo 18 d. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinį pranešimą nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį.

10. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas J. S. kreditorinis reikalavimas MB „(duomenys neskelbtini)“ 72 639,57 Eur sumai.

12. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi J. S. kreditorinis reikalavimas patikslintas, nes buvo išmokėta išmoka iš Garantinio fondo lėšų. Patikslintas kreditorinis reikalavimas sudaro 68 259,57 Eur.

13. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu MB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

14. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. G. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašus, 34 sąskaitas-faktūras ir keletą sutarčių bei kitų dokumentų.

15. VĮ Registrų centras pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų nėra teikusi.

16. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos apie apskaitą tvarkantį asmenį nepateikė. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolės procedūrų atlikta nebuvo. MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dviejų metinių pelno mokesčio deklaracijų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip pat nepateikė 12 mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų už visus 2021 metų mėnesius. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. G., sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį. Taip pat elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais teikė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas – darbo užmokesčio apskaitos patikrinimą ir deklaravimą už 2020 metus. Darbo užmokesčio nustatymui buvo naudojami jau deklaruoti duomenys iš „Sodros“ ir pagal faktą atlikti pavedimai į darbuotojų sąskaitas. Darbo užmokesčio apskaičiavimai buvo sukonfigūruoti 2021 metais pagal jau esamus per 2020 metus įvestus duomenis „Sodroje“, kuriuos apskaičiavo ir pateikė pats direktorius. Įmonės užduotis buvo apskaičiuoti ir pateikti metinę GPM312 formą už 2020 metus.

17. 2022 m. balandžio 11 d. pasirašytinai V. G. įteiktas reikalavimas pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., tačiau V. G. dokumentų nepateikė ir apie dokumentų nepateikimo priežastis neinformavo.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2022 m. birželio 10 d. priėmė nutartį atlikti kratą V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus bei informacijos laikmenas ir telefonus, kuriuose tie dokumentai gali būti skaitmeniniame formate. Atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta. Atlikti kratą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės, nes adresu įmonė veiklos nevykdo, tokios įmonės adresu nerasta, kur yra šios įmonės administracinės patalpos, nežinoma.

19. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. G. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą daryti kratą V. G. gyvenamojo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą nieko nerasta ir nepaimta. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2022 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas.

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirta užduotis atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimą. 2024 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo (savininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno (nuostolių)) ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2020–2021 metus negalima visiškai nustatyti, kadangi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. tvarkant MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo nesilaikyta: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 5 dalies, nes pateikta 2021 m. balandžio 22 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 2021/02 tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sudaryta tik dėl darbo užmokesčio apskaitos patikrinimo ir mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu, apskaičiavimo, tačiau dėl visų buhalterinės apskaitos sąskaitų tvarkymo sutartis nebuvo sudaryta ir buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Taip pat nepateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (išskyrus pardavimo sąskaitas faktūras) ir visų sąskaitų suvestiniai registrai. 2022 m. balandžio 11 d. liudytojo apklausos protokole V. G. parodė, kad buhalterė buvo samdoma tik darbo užmokesčio apskaitai, kad kitos privalomos ataskaitos nebuvo parengtos; 12 straipsnio 1 dalies, nes tyrimui nebuvo pateikti 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpio MB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų pirminiai dokumentai (pirkimų PVM sąskaitos faktūros), grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai); 16 straipsnio 1 dalies, nes tyrimui nebuvo pateikti 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpio MB „(duomenys neskelbtini)“ visų sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (trumpalaikio ir ilgalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo (savininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos; 17 straipsnio, nes tyrimui nebuvo pateikta 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpių finansinė atskaitomybė, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2022 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Registrų centro savitarnos pranešimas, kuriame pateikta informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė; Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies, 38-ojo verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, nes tyrimui nebuvo pateikta 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpių finansinė atskaitomybė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2022 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Registrų centro savitarnos pranešimas, kuriame pateikta informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė. 2022 m. balandžio 11 d. liudytojo apklausos protokole V. G. parodė, kad buhalterė buvo samdoma tik darbo užmokesčio apskaitai, kad kitos privalomos ataskaitos nebuvo parengtos; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 16 punktai, nes 2022 m. vasario 4 d. liudytojo apklausos protokole J. S. parodė, kad už 2020 m. balandžio mėn. jai išmokėta 1 200,00 Eur grynais, tačiau grynųjų pinigų išmokėjimas nebuvo įformintas kasos išlaidų orderiu ir nebuvo įrašytas į kasos knygą.

21. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2022 m. sausio 1 d.) iš MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB SEB banke, E. I.-G. pervesta 44 969,50 Eur (kredito grąžinimas V. G. sąskaitai, lėšų grąžinimas V. G. sąskaitai, grąžinimas V. G. sąskaitai, grąžinimas), V. G. pervesta 41 604,90 Eur (kredito grąžinimas), tačiau tirti nepateikti dokumentai, patvirtinantys paskolų (kreditų) suteikimą įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ (E. I.-G. ar V. G. sutartys dėl paskolų suteikimo, paskolų išmokėjimą patvirtinantys dokumentai, paskolų suteikimo-grąžinimo apskaitos dokumentai ir kt.), todėl nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai atlikti mokėjimai E. I.-G. (pervesta 44 969,50 Eur) ir V. G. (pervesta 41 604,90 Eur), iš viso 86 574,40 Eur.

22. Tirti nebuvo pateikti 2020 m. sausio 1 d. –2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpio MB „(duomenys neskelbtini)“ visų sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (trumpalaikio ir ilgalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo (savininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2022 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Registrų centro savitarnos pranešimas, kuriame pateikta informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikė, dėl to nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokių iš viso mokesčių privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti MB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl V. G. padarytų nusikalstamų veikų

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

24. Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas ar vienintelis akcininkas, neteisėtai disponuodami juridinio asmens turtu ar jį paimdami, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jų tyčios turinį (kryptingumą).

25. Tuo tarpu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma.

26. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas, pavyzdžiui, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2009, 2K-237-489/2015). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-594/2023).

27. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Ūkio subjekto vadovas už buhalterinės apskaitos netvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, antraip atsako tik už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, 2K-119-648/2023). Be to, tais atvejais jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019).

28. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padarius BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. pasisavinus jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ir aplaidžiai tvarkius teisės aktų reikalaujamą MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Kaltinamasis apklausos metu nuosekliai išdėstė padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, parodydamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pelno ir nuostolio ataskaitų už 2020 ir už 2021 metus neturi, ataskaitos nebuvo parengtos, nes tam reikia samdyti buhalterę, o pinigų MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdžiusi buhalterę tik 2021 m. pradžioje, kad būtų sutvarkyti bendrijos darbuotojų atlyginimai už 2020 metus, mokesčiai. Jokie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pildomi. MB „(duomenys neskelbtini)“ iš buhalterinių dokumentų turėjo tik banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas-faktūras, rangovų sąskaitas. Šiuo metu bendrija yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jis, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nevedė (buhalterinės) finansinės apskaitos, nes vykdė kitų darbuotojų pareigas, neturėjo laiko tvarkyti finansinės apskaitos. MB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2020 ir 2021 metus, taip pat neteikė Registrų centrui finansinių ataskaitų, pajamų mokesčių deklaracijų už 2020 ir 2021 metus, pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus. Sutinka, kad turėjo vesti buhalterinę apskaitą, kaip direktorius, tačiau to nedarė. Kaltinamojo teigimu, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atidarytą sąskaitą SEB banke, jo asmeninė sąskaita ir žmonos asmeninė sąskaita buvo SEB banke, prisijungimas prie visų trijų banko sąskaitų buvo vienas, prisijungdavo per Smart-ID programėlę. Jis naudojosi žmonos ir MB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitomis, nes jo asmeninė banko sąskaita buvo areštuota antstolių. Kai įmonei pritrūkdavo apyvartinių lėšų, išmokėti darbuotojams atlyginimus ar atsiskaityti su rangovais, jis pasiskolindavo pinigų iš savo žmonos ir įnešdavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Visi pinigų įnešimai buvo atliekami bankiniu pavedimu iš jo ir žmonos sąskaitų. Grynųjų pinigų į įmonės sąskaitą įnešimo nebuvo, nes įmonė neturėjo kasos. Žmona paskolino pinigus įmonei, jis norėjo surašyti paskolos sutartį, tačiau nesurašė, nes dirbo darbus už kitus darbuotojus. Pasak kaltinamojo, jis taip pat įnešinėjo į įmonę savo asmenines lėšas, tačiau nesurašė paskolos sutarties. Iš viso bendrai jis ir žmona įmonei paskolino apie 22 000 Eur, tačiau jokių dokumentų dėl paskolos įmonei nesurašė. Kai su juo atsiskaitydavo užsakovai, gautus pinigus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesdavo į savo asmeninę ir žmonos sąskaitą, esančias SEB banke, paskirtyje nurodydamas – kredito grąžinimas. Jis naudojosi įmonės sąskaita, nes jo buvo areštuota, tai įmonės pinigus naudojo pragyvenimui, mokėjo už paslaugas, sau jis jokio atlyginimo nemokėjo. Naudojosi MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita kaip asmenine. Iš esmės tokius kaltinamojo V. G. parodymus apie tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto pirmiau minėto liudytojo S. S., kuris buvo paskirtas administruoti įmonę buvo iki proceso pabaigos, parodymai. Sugretinus kaltinamojo V. G. parodymus su 2022 m. sausio 18 d. J. S. atstovės advokatės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. gruodžio 6 d., 2023 m. vasario 9 d. ir 2023 m. kovo 16 d. sprendimais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, VĮ Registrų centras ir VMI pateiktais atsakymais, 2024 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išklotinėmis bei tai, kad bylai reikšmingu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo kaltinamasis V. G., yra pagrindas išvadai, kad V. G. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

29. Kaip jau buvo minėta, BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, o BK 223 straipsnio 1 dalyje – dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad iš V. G. parodymų ir byloje surinktų duomenų matyti, jog kaltinamasis BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, o BK 223 straipsnio 1 dalyje – dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), todėl tokios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

30. Teismas, skirdamas bausmę V. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. Tuo tarpu už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. G. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 183 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 223 straipsnio 1 dalis) dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir V. G. asmenybė – vedęs, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, neteistas, duomenų apie baustumą byloje nėra, nedirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus už BK 183 straipsnio 3 dalį švelniausią bausmės rūšį – baudą, o už BK 223 straipsnio 1 dalį antrą pagal švelnumą bausmės rūšį – baudą.

31. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (vidurkis 1 025 MGL). Tuo tarpu pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL (vidurkis 3 075 MGL) dydžio. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad už nesunkų ir sunkų nusikaltimus V. G. skirtinos bausmės, kurių dydžiai nustatytini nesiekiantys BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų baudos vidurkių. Atitinkamai jam pagal BK 223 straipsnio 1 dalį skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir V. G. skirtina subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

33. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. G. paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

34. Teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos galutinės baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nustatytinas dvejiems metams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

35. Kaltinamajam V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

36. Šioje byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų procesų išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. G. paskirti subendrintą 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 200 MGL (10 000 Eur, dešimt tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti V. G. 2 (dviejų) metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dvejus) metus po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

2. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

3. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.