Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-952/2016 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos už žemės sklypų suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projekte priteisinimo teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius (toliau – NŽT Radviliškio skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 855,08 Eur skolą už žemės sklypų suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ieškovui 2015 m. sausio 29 d. pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose norimus nuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2015 m. kovo 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui šių darbų kainą 855,08 Eur per 40 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė 855,08 Eur nesumokėjo. Atsakovė D. M. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo grindžia savo reikalavimą, dėl susiklosčiusios situacijos yra kaltas pats ieškovas, todėl turi prisiimti atsakomybę. Ieškovas netenkino jos prašymų atidėti skolos sumokėjimo terminą, išbraukė ją iš žemėtvarkos projekto, o dabar siekia prisiteisti iš jos nebeegzistuojančią prievolę. Mano, kad teikdamas šį ieškinį, ieškovas siekia neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita, be to, ieškovas turėjo prašyti priteisti ne skolą, o už jai suteiktas paslaugas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės D. M. 855,08 Eur skolą ieškovui NŽT, taip pat priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 19 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė prašymą ieškovui suprojektuoti jai žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ilgalaikei nuomai, dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2015 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime, vykusiame 2015 m. kovo 17 d., ir savo parašu patvirtino, kad projektavimui pasirenka žemės sklypus Nr. 492, 494, 495 ir 496. Tą pačią dieną, t. y. 2015 m. kovo 17 d. atsakovė su ieškovo atstovu pasirašė sutartį Nr. 30AL-40, pagal kurią ieškovo atstovas įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atlikti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, skirti suprojektuoti žemės sklypus Nr. 492, 494, 495 ir 496, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 855,08 Eur už projektavimo darbus per 40 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Atsakovė neginčija sąskaitos gavimo fakto, kurį patvirtina ir byloje esantis siuntų paieškos išrašas. Ieškovas, priimdamas 2015 m. kovo 31 d. įsakymą „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo“ savo sutartinę prievolę įvykdė, o atsakovė iki ieškinio teismui padavimo dienos už projektavimo darbus nesumokėjo ir liko skolinga ieškovui 855,08 Eur. Remiantis Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241, 2 punktu asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai, rengimo ir įgyvendinimo darbus. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, jis NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu, ir tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 7 punktas). Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6. 874 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir 855,08 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovui. Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteista 19 Eur žyminio mokesčio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepažeidė procesinių teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jis nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimą teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pagal kurią esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė D. M. 2015 m. sausio 29 d. pateikė NŽT Radviliškio skyriui prašymą suprojektuoti ilgalaikei nuomai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės sklypus. 2015 m. kovo 17 d. įvyko pretendentų susirinkimas, kuriame svarstytas klausimas dėl Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės plano rengimo. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad jam dalyvavo atsakovė D. M., jai buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 492, 493, 494, 495, 496, tačiau atsakovė žemės sklypą Nr. 493 projektuoti atsisakė, o kitus žemės sklypus Nr. 492, 494, 495, 496 pasirinko. 2015 m. kovo 17 d atsakovė ir ieškovas sudarė Žemės reformos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 30AL-40, kuria ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atlikti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, skirti suprojektuoti žemės sklypus Nr. 492, 494, 495 ir 496, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 855,08 Eur už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neginčija Žemės reformos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties Nr. 30AL-40 teisėtumo, teismas nenustatyta, kad sutarties nuostatos neprieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai, darytina išvada, kad sutartis yra privalome jos šalims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos sutarties objektas yra specialus, susijęs su žemės sklypų formavimu. Šiuos santykius susijusius reglamentuoja ne tik CK, bei ir specialūs įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Analogiška nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Šią įstatymo nuostatą detalizuoja poįstatyminis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 241, kurio 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus. Taisyklių 2 punkte nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų kaina turi būti nurodyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2015 m. kovo 17 d Žemės reformos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartyje Nr. 30AL-40 numatyta 855,08 Eur darbų kaina (sutarties 2 punktas), taigi nesant ginčo dėl kainos dydžio, jos nustatyto tvarkos, daroma išvada, kad žemės sklypų Nr. 492, 494, 495 ir 496 suprojektavimo kaina yra 855,08 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 30VĮ-372-(14.30.2) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, kuriuo atsakovei suprojektuoti žemės sklypai Nr. 492, 494, 495 ir 496. NŽT Radviliškio skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 30SD-1092(14.30.104.) atsakovė buvo informuota apie pareigą apmokėti pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 15-1Ž-2414 už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, šis raštas kartu su sąskaita faktūra įteiktas atsakovei 2015 m. balandžio 7 d. Nors atsakovė 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi į ieškovą prašydama pratęsti sąskaitos faktūros Nr. 15-IŽ-2414 apmokėjimo terminą, tačiau ieškovo 2015 m. birželio 26 d. raštu Nr. 30SD-2022-(14.30.104.) šis prašymas nebuvo patenkintas, nes aplinkybės, dėl kurių prašoma pratęsti sąskaitos faktūros Nr. 15-IŽ-2414 apmokėjimo terminą įvyko dar iki Žemės reformos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties Nr. 30AL-40 sudarymo, todėl sudarydama sutartį atsakovė galėjo įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį. Tuo pačiu raštu atsakovė informuota, kad jei iki 2015 m. liepos 9 d. neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, bus išbraukta iš žemėtvarkos projekto, o skola išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė skundė NŽT Radviliškio skyriaus 2015 m. birželio 26 d. raštą Nr. 30SD-2022-(14.30.104.) ir prašė pratęsti sąskaitos-faktūros Nr. 15-IŽ-2414 apmokėjimo terminą iki 2015 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovės skundas atmestas NŽT 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 1SS-2484-(3.5.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. suprojektavo atsakovei žemės sklypus Nr. 492, 494, 495 ir 496 ir išsiuntė atsakovei sąskaitą dėl sutartyje numatytos 855,08 Eur sumos už žemės sklypų suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projekte apmokėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka mokėti Žemės reformos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartyje Nr. 30AL-40 numatytos 855,08 Eur sumos ieškovui, nes suformuoti žemės sklypai nebuvo jai išnuomoti.CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo per 40 dienų sumokėti už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą (sutarties 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiška nuostata numatyta Taisyklių 4 punkte, pagal kurią asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į NŽT teritorinio padalinio nurodytą sąskaitą. Taisyklių 4 punkte numatytos ir teisinės pasekmės jei asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, t. y. jis išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir sutartyje numatyta tvarka nesumokėjo už darbus pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30VĮ-1236(14.30.2.) atsakovė išbraukta iš pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju šalys 2015 m. kovo 17 d. sudarė Žemės reformos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 30AL-40, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 40 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos sumokėti 855,08 Eur ieškovui už suformuotus žemės sklypus (sutarties 2 ir 3 punktai), tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį (CK 6.59 straipsnis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovo reikalavimas dėl 855,08 Eur sumos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus ir pateikė nuorodą į CK 6.873 straipsnį, kuriame reglamentuojama paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos sumą, bei nurodą į CK 6. 874 straipsnį, kuriame numatytos paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, todėl yra pagrindas patikslinti motyvuojamąją sprendimo dalį ir pašalinti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo motyvuojamosios dalies nuorodas į CK 6.873 ir 6.874 straipsnius. Pažymėtina, kad nors teismas nepagrįstai nurodė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tai nedaro teismo sprendimo nepagrįstu ir netesėtu. Be to apeliantė nors ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas todėl naikintinas, tačiau jokių argumentų, išvadų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių, ar, kad byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė prašydama panaikinti teismo sprendimą tiesiog siekia, kad remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis būtų priimtas priešingas sprendimas ir ieškinys atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinis teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti naikinamas, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nagrinėjamu atveju ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismą remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai teismas pagrįstai taikė CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.Vadovaujantis CPK 93, 96 straipsniais atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos. Byloje esantis DNB banko 2016 m. birželio 27 d. lėšų pervedimo nurodymas (dokumento Nr. 2012031102, unikalus mokėjimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apeliantė sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju mokėtinas 19 Eur žyminis mokestis, todėl 1 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina apeliantei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo motyvuojamąją dalį ir iš Radviliškio rajono apylinkės 2016 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti nuorodas į CK 6.873 ir 6.874 straipsnius.

Grąžinti apeliantei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 1 Eur (vieno euro) žyminio mokesčio permoką.

Žyminį mokestį įpareigoti grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.