- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-925-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02095-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atstovo advokato L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3273-527/2019 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei R. Š., trečiasis asmuo V. R., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Š. 1 882,50 Eur skolą ir 15 Eur žyminį mokestį. Teismas 2018 m. spalio 18 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė ieškovui iš atsakovės 1 882,50 Eur skolą ir 14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2018 m. lapkričio 9 d. gauti ieškovės prieštaravimai, kuriuos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas priėmė ir nustatė ieškovui 14 dienų terminą pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teisme 2018 m. gruodžio 14 d. gautas ieškovo ieškinys, kuriame prašoma iš atsakovės priteisti 1 882,50 Eur skolą (½ ieškovo sumokėtos 3 765 Eur sumos) ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį priimti ir panaikinti 2018 m. spalio 18 d. teismo įsakymą. Teisme 2019 m. sausio 10 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją K. K., trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažinti būtinu, ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. sausio 21 d., pereita į teismo posėdį, byla paskirta nagrinėti 2019 m. sausio 30 d., vėliau, suderinus su bylos dalyviais bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. kovo 12 d. Tačiau į 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, nei trečiasis asmuo. Atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, o sprendimo ieškovui už akių priimti neprašė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
3. Teismas nurodė, kad ieškovui ir jo atstovui neatvykus į 2019 m. kovo 12 d. 9.30 val. teismo posėdį, apie kurį buvo pranešta ir ieškovui pasirašytinai, ir jo advokatui per EPP, ir neprašius bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, atsakovei neprašius priimti sprendimo už akių, teismas, nenustatęs CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylos nagrinėjimą atidėti, palieka ieškinį nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovo A. Š. atstovas advokatas L. M. prašė teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde nurodė, kad byla tvarkoma ne elektronine forma, todėl ieškovo atstovas netikrino EPP sistemoje šios bylos dokumentų, negavo jokio teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje yra pripažintas visų šalių dalyvavimas būtinu. Po 2019 m. sausio 30 d. teismo posėdžio ieškovo atstovui paskambino ieškovas A. Š. ir pasakė, kad byla atidėta 2019 m. kovo 14 d. ir kad tą dieną ieškovas, trečiasis asmuo ir liudytojai privalo atvykti į bylos nagrinėjimą. Be to, į 2019 m. kovo 12 d. bylos nagrinėjimą neatvyko ir visi kviesti liudytojai, kurie buvo įsitikinę, kad bylos nagrinėjimas vyks 2019 m. kovo 14 d. Teismas išnagrinėjo bylą apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešęs ieškovo atstovui. Esant tokiai aplinkybei ieškovo atstovas neturėjo galimybės atstovauti ieškovo interesų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. Š. prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pačiam ieškovui teismo šaukimas į 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai, asmeniškai pasirašant, kadangi ieškovas pats 2019 m. sausio 30 d. dalyvavo teismo posėdyje. Kaip matyti iš elektroninės bylos kortelės, nepaisant to, kad byla nėra elektroninė, tačiau prie elektroninės kortelės EPP sistemoje yra prisijungę tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovai ir mato visą proceso eigą, tame tarpe ir teismo posėdžių datas, gali perklausyti teismo posėdžių garso įrašus ir kt. Akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimas dar nebuvo toli pažengęs, buvo pereita į teismo posėdį, tačiau byla iš esmės dar net nebuvo pradėta nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys yra paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytais pagrindais ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
9. Ieškinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
10. Atskirąjį skundą ieškovo atstovas grindžia tuo, kad teismas išnagrinėjo bylą apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešęs ieškovo atstovui. Todėl ieškovo atstovas neturėjo galimybės atstovauti ieškovo interesų.
11. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 118 str. 1 d.). Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 str. 2 d.). Advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 9 d.). Procesinio dokumento elektroninių ryšių priemonėmis įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ str. 10 d.)
12. Kaip matyti iš Liteko duomenų, iš bylos medžiagos, ieškovas A. Š. apie 2019 m. kovo 12 d. vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai (b. l. 112), ieškovo atstovas advokatas apie teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu 2019 m. vasario 1 d. išsiųstu buveinės adresu (b.l. 114) ir per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), taigi, šaukimas laikomas įteiktas 2019 m. vasario 2 d. Konstatuotina, kad apie bylos nagrinėjimą ieškovui ir jo atstovui pranešta tinkamai ir jie turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius. Tačiau pažymėtina kasacinio teismo pozicija, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsiliepimas į ieškinį, byloje įvykęs parengiamasis teismo posėdis, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovas ir jo atstovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
14. Įvertinus anksčiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, spręstina, kad šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui ir jo atstovui dėl jų neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę taikyti ir kitas sankcijas dėl neatvykimo į teismo posėdį, numatytas CPK 246 straipsnyje bei atidėdamas bylos nagrinėjimą, t. y. neatvykusiai šaliai gali paskirti baudą.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.