Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį dėl 3662 Eur transporto priemonės paslėptų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo ir visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovas ieškinį visiškai palaikė, iš esmės atkartojo visas aplinkybes nurodytas ieškinyje, rėmėsi prie ieškinio pridėtais įrodymais ir liudytojo K. G., dalyvavusio automobilio pirkime, parodymais bei ekspertizės aktu, patikino, kad atsakovą informavo jo žinomu adresu, taip pat pagal tai pasirinko teismingumą, prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo parodymų, pridėtos pretenzijos ir pašto kvitų matyti, kad ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas su detaliu gedimų aprašymu, kurie visiškai sutampa su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Atsižvelgiama, kad Pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodytas atsakovo telefono numeris, ir įvertinus tai, kad tai mobilaus telefono numeris, kuris buvo nurodytas atsakovo pasirinkimu, laikoma, kad tai buvo vienintelis visiškai laisvai ieškovui prieinamas kontaktas su atsakovu, ir atsakovas, nenurodydamas Sutarties formoje savo elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso ar kitų duomenų, pats savo rizika nutarė, kad vienintelis kontaktas – telefono numeris, yra pakankamas būdas su juo susisiekti. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovas prieš kreipdamasis į atsakovą paštu, jam skambino mobiliuoju telefonu. Ieškovas laikomas pakankamai rūpestingu asmeniu, nes pretenzijas atsakovui siuntė registruotu paštu (42 b.l.), gavęs pašto tarnybos patvirtinimą apie sėkmingai įteiktą siuntą (45-46 b.l.) turėjo visiškai teisėtą pagrindą laikyti, kad jo pretenzijos pasiekė adresatą, o iš to sekant – tinkamai pasirinko civilinės bylos teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose. Dokumentus priėmė atsakovo mama, laikoma, kad jie įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), teismas konstatuoja, kad atsakovo atsiliepimas ir operatyvus atstovės pasirinkimas Lietuvos Respublikoje yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas sąlyginai neseniai, (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), nenutraukė savo asmeninių ryšių su (duomenys neskelbtini), todėl pasirinktas teismingumas neprieštarauja CK 2.12 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 29 straipsnio nuostatoms.

Dėl paslėptų trūkumų

CK 6.317 straipsnio 1 dalies prasme, parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje daikto kokybiškumas apibūdinamas kaip jo tinkamumas panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009), jis turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybė pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

(duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartimi) ieškovas iš atsakovo nupirko lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (10 b.l.), kurioje nurodytas apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumas (sutarties formoje – varnelė), ir pateikta tekstinė informacija: „nesikuria, kėbulas galas dešinė, iki įvykio variklis buvo geras“; kaina 5100 Eur. Iš šios informacijos sprendžiama, kad atsakovas pateikė ieškovui transporto priemonę deklaruodamas kėbulo sužalojimus kaip vienintelius, ir pats, savo valia užtikrino, kad iki patirtų sužalojimų variklio defektų transporto priemonėje nebuvo.

2021-12-13 Ekspertizės akto išvadų 2 p. aiškiai nurodyta, kad iki pardavimo vykęs Kelių eismo įvykis, kurio metu buvo padaryti kėbulo sužalojimai, negalėjo turėti įtakos nustatytiems variklio sugadinimams, tai gi, atsakovas pardavė ieškovui automobilį su jau sugedusiu varikliu, ir kaip nurodyta išvadų 5 punkte, to nebuvo galima nustatyti vien iš Variklio išorinių požymių, neužvedus variklio, variklio defektas laikytinas neakivaizdžiu (paslėptu). Taip pat ekspertizės išvadų 9 punktu paneigta ieškovo kaltė, kad variklio defektus jis galėjo iššaukti savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais, tame tarpe – ir jį velkant. Išvadų 15 punkte aiškiai išdėstomas variklio defekto susidarymo mechanizmas, kurį įtakojo nekokybiškas variklio remontas iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Šis išvados punktas iš esmės įrodo, kad atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti, kad transporto priemonės variklis buvo remontuojamas, ir šią svarbią informaciją nuo ieškovo nuslėpė, t.y. elgėsi nesąžiningai, ir tai įtakojo ieškovo išlaidas transporto priemonės paslėptų trūkumų pašalinimui.

Atsakovo atstovės argumentai dėl eksperto kvalifikacijos neturi jokio pagrindo, nes teismui nekyla abejonių dėl to, kad ekspertizę atlikęs ekspertas galėjo ją atlikti ir turi pakankamai žinių tiriamoje srityje (CPK 212 straipsnio 2 dalis), jo išvados suformuluotos aiškia kalba, kiekviena išvada pagrįsta variklio apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, teismui dėstymas suprantamas, o iškilę klausimai atsakyti teismo posėdžio metu. Atmestini argumentai, kad ekspertas neturėjo įrankių, nes tai nėra esminis dalykas, atsižvelgiama, kad apžiūra buvo atlikta betarpiškai, jos metu buvo fotografuojama, pateiktos nuotraukos išanalizuotos Ekspertizės akte, kiekvienas argumentas pagrįstas vaizdine medžiaga, loginiu samprotavimu ir elementariais paaiškinimais, suprantamais maždaug vidurinio išsilavinimo žmogui, o loginių klaidų, kurias įžvelgia atsakovo atstovė, nėra. Ekspertas atliko ekspertizę apžiūrėdamas jam pateiktą variklį, atsakė į iškeltus klausimus, o negalėdamas atsakyti – taip ir nurodė. Variklis buvo pateiktas su kai kuriomis atsuktomis dalimis, ir ekspertas pasitikslindamas rėmėsi ieškovo paaiškinimais bei pateiktoje civilinėje byloje esančiomis aplinkybėmis, kaip pavyzdžiui, variklyje trūko varžtų; ekspertui nekilo abejonių, kad varžtai buvo atsukti remonto įmonėje, o esant akivaizdžiam nepataisomam defektui (skylė variklio bloke), logiška buvo pateisinti sprendimą sunkiai prieinamų varžtų neįsukti.

Visiškai pateisinamu ir pakankamu fizinių sužalojimų nustatymo metodu teismas laiko elementarų alkūninio veleno ir jo įdėklų apžiūrėjimą, kurį atsakovo atstovė kritiškai vadina „iš akies“. Iš nuotraukų matyti fiziniai pažeidimai, kilę alkūninio veleno prasisukimo metu, kurie yra pakankamai žymūs, todėl nėra jokio pagrindo naudoti sudėtingos įrangos, nors tokia ir egzistuoja. Atskirai vertinamas ir atsakovo atstovės argumentas, pagrįstas sertifikuoto serviso atsakymu, kad išimto variklio diagnostika neatliekama. Dėl atsakymo neabejojama, kad kompiuterinė diagnostika išimtam varikliui negali būti atliekama, tačiau jau atlikta ekspertizė atskleidė, kad variklio defektai galėjo būti aptikti ir elementaria variklio apžiūra, todėl argumentas dėl variklio ekspertizės negalimumo atmetamas.

Pirmas automobilio remontas kainavo 108 Eur (11 b.l.), remonto metu buvo nustatyti tyčia sukeisti laidai, todėl atsižvelgus į Sutartyje nurodytą aplinkybę „iki įvykio variklis buvo geras“, matyti, kad laidai buvo sukeisti po įvykio, tai nuslepiant nuo ieškovo, šios išlaidos laikomos pateisinamomis.

Pašalindamas paslėptus transporto priemonės trūkumus ieškovas patyrė 3554 Eur išlaidų (24 b.l.), tokios remonto išlaidos buvo aiškios dar 2020-10-23 (9 b.l.) ir pateiktos pretenzijoje (13-14 b.l.), atsakovas neatsiliepdamas į ieškovo pretenziją leido jam suprasti, kad nesutinka su geranorišku ginčo sprendimu, todėl ieškovas teisėtai ir visiškai pagrįstai pasirinko ekonomiškiausią turtinio ginčo sprendimo variantą – transporto priemonės remontą, tai gi, reikalaujama suma priteistina iš atsakovo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors ieškovas pateikė remonto įmonės sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuose nurodyta 2020-03-02, t.y. pusė metų anksčiau nei įvyko Pirkimo – pardavimo sandoris, tai laikoma akivaizdžiu rašymo apsirikimu, nes priėmimo kvite nurodytas atsakovo įgytos transporto priemonės identifikacinis numeris (VIN), o sąskaitoje ir kvite nurodyta suma visiškai sutampa su 2020-10-23 preliminariame darbų sąraše (9 b.l.) nurodyta suma. Tokia pati išvada daroma dėl ekspertizės akte nurodyto transporto priemonės identifikacinio numerio (VIN), kuris nurodytas klaidingai (139 b.l.), nes šis numeris ilgas, painus, yra sudarytas iš skaičių ir raidžių, kurie vizualiai panašūs.

Kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 89 Eur žyminio mokesčio, apmokėjo 1000 Eur ir 390,29 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (126, 137, 182 b.l.), bei patyrė 300 Eur ir 150 Eur išlaidų už advokato pagalbą jį atstovaujant teisme (73 b.l.). Šios išlaidos pagrįstos kvitais, atsižvelgiama, kad buvo surengti daugiau nei du teismo posėdžiai, mažiausiai dviejuose jų ieškovo atstovas dalyvavo tiesiogiai, aktyviai teikė prašymus, todėl ši suma nelaikoma per didele, šios išlaidos visiškai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Reikalaujamos konsultavimo ir ieškinio surašymo išlaidos (100 Eur ir 200 Eur) sumokėtos UAB (duomenys neskelbtini) (20-22 b.l.), t.y. ne advokato padėjėjui ar advokatui, todėl nėra pateisinamos, ir iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-260, 265, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 3662 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) transporto priemonės paslėptų trūkumų šalinimo išlaidų, 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, 1390,29 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt eurų 29 ct) išlaidų už ekspertizę ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų ieškovui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.