- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-1502-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01634-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alrodis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilroka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Alrodis“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alrodis“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje e2-4676-179/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilroka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės ,,Vilroka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alrodis“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. pateikė teismui ieškinį dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alrodis“ priteisti 5 440,80 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Alrodis“ pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kilnojamąjį turtą 5 440 eurų sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Ieškovės UAB ,,Vilroka“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei UAB ,,Alrodis“, priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant - turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant - ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 5 440,80 Eur sumai.Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas ginčo aplinkybes, ieškinio suma – 5 440,80 Eur, laikytina didele atsakovei, todėl yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Teismas nurodė, kad areštavus atsakovės pinigines lėšas, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra bei ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas yra tokia laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas atsakovei ekonomine prasme yra skausmingas, nes dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta ekonominė – komercinė veikla, atsiskaitymai su darbuotojais ir pan. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei ekonomiškumo ir proporcingumo principus, teismas sprendė, jog yra tikslinga pirmiausiai areštuoti kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – turtines teises, ir tik jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo sumai (CPK 42, 178, 185 str., 145 str. 1 d. 3 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Alrodis“ prašo 2018 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti bei priimti naują nutartį – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant pagrindo.Nurodo, kad ieškovė pateikusi vien deklaratyvius teiginius. Atsakovė argumentuotai ieškovei atsakė į pretenziją, bet tai jokiu būdu negali būti laikoma siekiu išvengti nuostolių atlyginimo ir pan. Be to, dėl ieškinio sumos dydžio, ieškovė nepateikusi jokių įrodymų, jog 5 440 Eur suma yra didelė atsakovei, nors gauti atsakovės turto balansą iš Juridinių asmenų registro ieškovė galėjo be jokių apribojimų. Ieškinio suma (5 440 Eur) atsakovei nėra didelė, ir tai akivaizdu iš atsakovės turto balanso bei pateikiamų turimų automobilių ir nekilnojamojo turto skaičiaus, kuris nėra nei įkeistas nei kaip nors kitaip apsunkintas. Jokių kitų reikalavimų (bylų) atsakovė neturi.Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė elgtųsi nesąžiningai, ar jos ketinimus nuslėpti turtą. Priešingai, atsakovė bendradarbiavo su ieškove ir pateikė argumentuotą atsakymą į jos pretenziją. Pretenzijos netenkinimas savaime negali būti laikomas noru išvengti nuostolių atlyginimo, ir negali būti laikomas nesąžiningu atsakovės elgesiu.Teismas priimdamas 2018 m. gegužės 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvertino reikšmingų aplinkybių, t.y., kad atsakovei 5 440 Eur suma nėra didelė savaime. Atsakovės turtinė padėtis, tiek iš teikiamo balanso, tiek iš turimo turto (pagal viešus registrus) yra gera, ji vykdo veiklą, bei atsakovė niekada neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4676-179/2018, o atsakovės UAB „Alrodis“, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė nurodo, kad pateikė teismui ieškinį atsakovės atžvilgiu, kuriame yra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, išsamiai išdėstytas jo faktinis pagrindas bei prie ieškinio pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ieškinį nepagrįstu prima facie. Pabrėžė, jog atsakovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo motyvus, kurie yra susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, dėl ko šie motyvai iš viso nevertinti ir atmestini. Taip pat teigia, jog priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, vien ta aplinkybė, jog ginčo transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyta, kad transporto priemonei nėra taikoma garantija, nesudaro pagrindo atsakovės atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą panaikinimui.Ieškovė tvirtina, kad pati ginčo esmė leidžia spręsti dėl atsakovės itin nesąžiningo elgesio ieškovės atžvilgiu ir siekio bet kokiu būdu išvengti atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę. Pažymi, jog teisinis ginčas kilo dėl to, kad atsakovė pardavė ieškovei naudotą transporto priemonę už 20 775,70 Eur, ne tik, kad nenurodant jokių transporto priemonės gedimų, bet ir patikinant, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, be jokių trūkumų. Teigia, kad nuo pat ginčo transporto priemonės pardavimo, atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.Pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų apie jos finansinę padėtį matyti, kad atsakovė turi 259 752 Eur dydžio finansinius įsipareigojimus. Taigi, nors ir atsakovė turi turto, jis yra mažesnės vertės nei visi bendrovės įsipareigojimai, dėl ko nėra pagrindo laikyti, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera, o bendrovei pareikšta ieškinio suma yra atsakovei neva nedidelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Iš civilinės bylos Nr. e2-4676-179/2018 medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Vilroka“ 2018 m. gegužės 29 d. pateikė teismui ieškinį dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo, prašydama iš atsakovės UAB „Alrodis“ priteisti 5 440,80 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Alrodis“ pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kilnojamąjį turtą 5 440 eurų sumai. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies, konstatavę, jog ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas ginčo aplinkybes, laikė, kad ieškinio suma – 5 440,80 Eur laikytina didele atsakovei, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamoje byloje pateiktu 2018 m. birželio 16 d. atskiruoju skundu atsakovė UAB „Alrodis“ prašė 2018 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti bei priimti naują nutartį – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama tuo, kad teismas priimdamas 2018 m. gegužės 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino reikšmingų aplinkybių, t.y., kad atsakovei 5 440 Eur suma nėra didelė savaime. Atsakovės turtinė padėtis, tiek iš teikiamo balanso, tiek iš turimo turto (pagal viešus registrus) yra gera, ji vykdo veiklą, bei atsakovė niekada neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nesutikdama su atsakovės atskiruoju skundu pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašydama palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4676-179/2018, o atsakovės UAB „Alrodis“, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pati ginčo esmė leidžia spręsti dėl atsakovės itin nesąžiningo elgesio ieškovės atžvilgiu ir siekio bet kokiu būdu išvengti atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės transporto priemonę. Pažymėjo, kad atsakovės turimo turto vertė mažesnė nei visi bendrovės įsipareigojimai, dėl ko nėra pagrindo laikyti, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas atitinka aptartą vertinimą, todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad šioje procesinėje bylos stadijoje teismas turėtų vertinti visus rašytinius įrodymus, laikytini nepagrįstais, nes tokiu būdu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prilygtų bylos išnagrinėjimui iš esmės. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kuri, ieškovės teigimu, pardavė netinkamos kokybės automobilį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus prima facie vertinimo išaiškinimus, padarė pakankamai pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad toks materialusis reikalavimas (dėl nuostolių priteisimo) teisme gali būti reiškiamas, o reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės identifikuoti.
Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo
CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, neįvertino reikšmingų aplinkybių, t.y., kad apeliantei 5 440 Eur suma nėra didelė savaime. Apeliantės turtinė padėtis, tiek iš teikiamo balanso, tiek iš turimo turto (pagal viešus registrus) yra gera, ji vykdo veiklą, bei apeliantė niekada neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu.Teismas viešai prieinamais duomenimis nustatė, jog apeliantė neturi įsiskolinimų Sodai, turi 4 darbuotojus bei 35 bendrovei priklausančius automobilius. Iš apeliantės į bylą pateiktų 2018 m. gegužės 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog 2018 m. gegužės 31 d. apeliantės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 259 752 Eur (ilgalaikis turtas 77 747 Eur, o trumpalaikis turtas 182 005 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 65 900 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, bylų teismuose dėl įsiskolinimų iš UAB „Alrodis“ be nagrinėjamos bylos nėra užvesta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 19 punkte pateikta informacija nesudaro prielaidų spręsti, kad ieškiniu prašoma priteisti 5 440,80 Eur suma, vertinant pagal esamą UAB „Alrodis“ turtinę padėtį, apeliantei yra didelė. Ir nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau kartu pažymi, kad didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių ir pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Toks aiškinimas atitinka ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo, kuri įpareigoja teismą spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą tik esant duomenų apie kitas aplinkybes, t. y. atsakovo nesąžiningumą (pvz., kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017, kt.). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Vien tai, kad tarp šalių kilo ginčas ir apeliantė nesutinka tenkinti ieškovės reikalavimų ir atlyginti dėl netinkamos kokybės automobilio ieškovės patirtų nuostolių, nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nesąžiningumo. Byloje nėra pateikta įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie apeliantės veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad apeliantė siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant galimai palankų būsimą teismo sprendimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai sprendė, jog apeliantės UAB „Alrodis“ atžvilgiu pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra didelė, neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Vilroka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje e2-4676-179/2018, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alrodis“ ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilroka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.