Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-674-344/2017 pagal pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje A. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja VĮ „Turto bankas“ skundu kreipėsi į antstolę E. M., prašydama panaikinti antstolės 2016 m. gruodžio 27 d. priimtą patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jo grąžinimo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad terminas vykdomojo rašto pateikimui nebuvo praleistas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnyje nustatyta penkerių metų senatis turi būti skaičiuojama nuo paskutinio skolininko atlikto mokėjimo, t. y. 2013 m. birželio 4 d., o atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai.Antstolė E. M. 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą vykdomojo dokumento pateikimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ skundą atmetė.Teismas, nustatęs, kad po vykdomojo rašto grąžinimo 2006 m. sausio 27 d. išieškotojai VĮ „Turto bankas“, išieškotoja vykdomąjį raštą antstolei vykdyti išsiuntė 2016 m. gruodžio 16 d., konstatavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti.Teismas nurodė, kad kreditorius, leisdamas skolininkui pačiam mokėti skolą dalimis, turėtų būti įsitikinęs, kad skolininko dalimis mokama pinigų suma bus pakankama per CPK 606 straipsnyje įtvirtintą terminą padengti visą priteistą skolą ir kontroliuoti tuos mokėjimus (CPK 743 str.), siekiant nepraleisti pateikimo vykdyti antstoliui senaties termino, jei skolininkas nebemokės skolos ar jo mokamos sumos bus nepakankamos.Teismas pritarė antstolės išdėstytai nuomonei, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką senaties terminas nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojamas nuo paskutinio dalinio mokėjimo dienos.Dėl pareiškėjos nurodytų išieškotojo teisėtų lūkesčių principo pažeidimų teismas sprendė, kad toks pareiškėjo pateikiamas aiškinimas prieštarauja CPK 3 straipsnio 8 dalies normai ir nesudaro pagrindo antstolei imtis teismo vaidmens taip pažeidžiant esminius antstolio veiklos principus.Teismas išaiškino pareiškėjai, kad praleidus terminą pateikti vykdomąjį raštą pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota teismo priteista suma, pareiškėjas gali įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja VĮ „Turto bankas“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-891 1994 m. (1994-07-21), išieškojimą nukreipiant į A. O. turtą ir pajamas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas pažeidė įstatymo nustatytus sprendimo turinio reikalavimus – teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. teismas nenurodė argumentų, dėl kurių vienais argumentais rėmėsi, o kitus atmetė.Nei antstolė, nei teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų bei aplinkybės, jog po vykdomojo rašto grąžinimo 2006 m. sausio 27 d., skolininkas geranoriškai dengė skolą, paskutinis mokėjimas gautas 2013 m. birželio 4 d.Šiuo atveju CPK 606 straipsnyje nustatyta penkerių metų senatis turėjo būti skaičiuojama nuo paskutinio skolininko atlikto mokėjimo – 2013 m. birželio 4 d.Nėra jokio protingo pagrindo kreditoriui, skolininkui geranoriškai dengiant skolą, kreiptis tuo pačiu metu dar ir į antstolį, taip patiriant papildomas administravimo ir vykdymo išlaidas.Atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai.Paskaičiuoti senaties termino eigą nuo paskutinio skolininko mokėjimo yra antstolio, o ne teismo prerogatyva – priešingu atveju teismai papildomai būtų apkraunami darbu formaliai atnaujindami praleistą terminą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pateikimo termino skaičiavimo skolininkui geranoriškai dengiant skolą.Byloje nustatyta, kad antstolė E. M. 2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdyti ir grąžino išieškotojai VĮ „Turto bankas“ Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-891/1994 dėl skolos ir teismo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. O., išieškotojai praleidus terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas vykdomasis raštas 2006 m. sausio 27 d. buvo grąžintas pareiškėjai (išieškotojai) VĮ „Turto bankas“, tačiau apeliantės teigimu, po vykdomojo rašto grąžinimo, skolininkas geranoriškai dalimis dengė skolą, paskutinis mokėjimas gautas 2013 m. birželio 4 d., todėl CPK 606 straipsnyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinio skolininko atlikto mokėjimo ir šiuo atveju nėra praleistas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Tai reiškia, kad civilinio proceso teisės norma taikoma tokia, kokia galioja tuo metu, kai vyksta pats procesas (CPK 3 str. 7 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju pagal galiojančią CPK 606 straipsnio 2 dalies redakciją senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti yra penkeri metai. CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad vykdomasis raštas pareiškėjai neįvykdytas buvo grąžintas 2006 m. sausio 27 d., todėl tiek antstolė, kuriai pareiškėja pateikė vykdyti vykdomąjį raštą, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja vykdomąjį raštą pateikė praleidusi CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris jai skaičiuojamas nuo vykdomojo rašto grąžinimo dienos (CPK 607 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos įrodymus ir nurodytas aplinkybes, susijusias su geranorišku skolininko skolos dengimu, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, geranoriškas skolos dengimas dalimis išieškotojui nėra laikomas pagrindu nutraukiančiu skaičiuojamą senaties terminą, išskyrus atvejus, kai mokama periodinė išmoka, kuri yra nukreipta į pasikartojantį prievolės vykdymą priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių (pvz. išlaikymas vaikui mokamas tol, kol jis reikalingas vaikui; nuomos mokesti mokamas tol, kol nuomojamas atitinkamas objektas, ir pan.), nustatęs, kad šiuo atveju prievolė yra viena – skolos grąžinimas, apibrėžtas konkrečiu dydžiu, pagrįstai konstatavo, jog geranoriškas skolos dengimas dalimis išieškotojui nėra laikomas pagrindu nutraukiančiu skaičiuojamą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). CPK 270 straipsnyje įtvirtinti teismo sprendimo turinio reikalavimai. Šiuos reikalavimus skundžiamas teismo sprendimas atitinka. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė byloje nustatytas aplinkybes, faktinius ir teisinius argumentus (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai apeliantės netenkina, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.