Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo VĮ „Turto banko“ skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuotam asmeniui A. O.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 20 d. antstolės E. M. kontoroje gautas pareiškėjo VĮ „Turto bankas skundas dėl antstolės E. M. 2016 m. gruodžio 27 d. „Patvarkymo dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jo grąžinimo“ Nr. S3f-56312, kuriuo prašo panaikinti nurodytą antstolės patvarkymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas po vykdomojo rašto 2006 m. sausio 27 d. grąžinimo išieškotojui geranoriškai dengė skolą ir sumokėjo: 2007 m. 80 Lt, 2008 m. 300 Lt, 2009 m. 249 Lt, 2010 m. 590 Lt, 2011 m. 630 Lt, 2012 m. 1 080 Lt, 2013 m. 480 Lt. Paskutinis mokėjimas gautas 2013 m. birželio 4 d., todėl laikytina, kad senatis pateikti vykdomąjį raštą nutrūko skolininkui iš dalies įvykdžius sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 607 straipsnis). Pasak pareiškėjo, įstatyme aiškiai įvardinta sąlyga, kuri nutraukia pateikimo vykdyti senaties termino eigą – dalinis skolos dengimas, todėl išieškotojui nėra pagrindo specialiai kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Jo nuomone, terminas vykdomojo rašto pateikimui nebuvo praleistas, kadangi CPK 606 straipsnyje nustatyta 5 metų senatis turi būti skaičiuojama nuo paskutinio skolininko atlikto mokėjimo, t. y. 2013 m. birželio 4 d. Pareiškėjas nurodo, kad analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalyje – ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta skolą. Pareiškėjo teigimu, nuosekliai ir sistemiškai aiškinant civilinio proceso įstatymo nuostatas, skolininkui geranoriškai dengiant skolą, kreditoriui nėra jokio protingo pagrindo kreiptis tuo pačiu metu dar ir į antstolį, taip patiriant papildomas administravimo ir vykdymo išlaidas. Dalinis skolos dengimas, įstatyme įvardintas kaip senatį nutraukiantis skolininko veiksmas, nėra vertinamasis požymis (svarbi ar ne aplinkybė), dėl kurios turėtų pasisakyti teismas, pvz. termino praleidimas dėl išieškotojo pasikeitimo ir pan., kurie nėra specialiai įvardinti ir išskirti teisės aktuose. Šiuo atveju nėra ginčo dėl paties fakto – išieškotojas pateikė dalinį skolos dengimą patvirtinančius dokumentus (CPK 178 straipsnis), o teisės aktai imperatyviai nenurodė, jog dėl šios aplinkybės turėtų dar atskirai pasisakyti ir teismas (CPK 608 straipsnis). Be to, atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-48/2009, Nr. 3K-3-148/2011), pareiškėjo manymu, šiuo atveju turi būti užtikrinti teisėti lūkesčiai, jų apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, o taip pat asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikos dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino atnaujinimo, kada skolininkas yra atlikęs dalinį mokėjimą, nėra. Jo nuomone, tai tik patvirtina teiginį, jog paskaičiuoti senaties termino eigą nuo paskutinio skolininko mokėjimo yra antstolio, o ne teismo prerogatyva, priešingu atveju teismai papildomai būtų apkraunami darbu formaliai atnaujindami „praleistą" terminą. Įstatymų leidėjas CPK 607 straipsnio 1 dalyje specialiai įtvirtino atvejį, kada senatis nutraukiama skolininkui dengiant skolą, todėl daro išvadą, kad CPK 608 straipsnis „Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas“ nereglamentuoja tokių atvejų.

Antstolė E. M. 2016 m. sausio 23 d. „Patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų“ Nr. S3g-3713 skundo netenkino ir sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą vykdomojo dokumento pateikimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis nustato antstolių veiklos principus – antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. ...Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Be to, antstolis privalo laikytis ir CPK IV dalyje nustatytų taisyklių, kurios reglamentuoja vykdymo procesą bei kitų su sprendimų vykdymu susijusių norminių aktų, o taip pat vadovautis teismų formuojama praktika.

Kaip pažymėjo antstolė, įstatymas bei atitinkami teisės aktai antstolį įpareigoja griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir sprendžiant klausimus, susijusius su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti, įsitikinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnyje nurodyta, ką konkrečiai antstolis privalo patikrinti, spręsdamas vykdomųjų dokumentų priėmimo klausimus. CPK 651 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog antstolis vykdomąjį dokumentą priima vykdyti tik tuo atveju, jei nenustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių. CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip viena iš kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įvardintas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino praleidimas. CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas – penkeri metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka.

CPK 607 straipsnis reglamentuoja senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukimą, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą, o šio straipsnio 3 dalyke įtvirtintas terminas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti naujas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, t. y. nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, o CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.

Iš antstolės E. M. 2017 m. sausio 23 d. „Patvarkymo atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų“ matyti, kad pareiškėjas pateikė vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-891/1994 dėl 71 527,92 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. O., prašydamas išieškoti likusią neišieškotą skolos dalį – 18 240,55 Eur. Antstolė pažymėjo, kad paskutinis vykdomajame rašte padarytas įrašas buvo antstolių kontoros prie Mažeikių rajono apylinkės teismo antstolės A. N. 1999 m. balandžio 2 d. surašytas „Turto neradimo aktas“, tačiau vykdomajame rašte buvo ir vėlesnis UAB „Patrimpas“ įrašas, kad vykdomasis raštas 2000 m. balandžio 10 d. gautas vykdyti jų įmonėje, todėl pagrįstai buvo galima teigti, jog pagal tuo metu galiojusį CPK, antstolė vykdomąjį raštą buvo išsiuntusi vykdyti į skolininko darbovietę – UAB „P.“ ir vykdomąją bylą užbaigusi, tik, atlikusi šį veiksmą, vykdomajame rašte nepadarė atitinkamo įrašo. Taip pat ir iš pareiškėjo pateikto UAB „P.“ 2006 m. sausio 25 d. rašto matyti, jog vykdomasis raštas bendrovėje buvo vykdomas iki 2006 m. sausio 25 d., tačiau nuo 2006 m. sausio 16 d. atleidus skolininką iš UAB „P.“, vykdomasis raštas tuo pačiu 2006 m. sausio 25 d. raštu buvo grąžintas pareiškėjui (išieškotojui) VĮ „Turto bankas" ir, kaip matyti iš rašte esančio spaudo, pareiškėjo gautas 2006 m. sausio 27 d. bei užregistruotas Nr. 5K3-554 (14 b. l.).

Antstolė sprendė, kad naujas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti skaičiuotinas nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, t. y. nuo 2006 m. sausio 27 d. Jos nuomone, įstatyme nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų terminas, skaičiuotinas nuo vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui dienos, kuris pareiškėjui baigėsi 2011 m. sausio 27 d. Pareiškėjas vykdomąjį raštą antstolei vykdyti išsiuntė 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (7.3-42)-SK4-12488 (10 b. l.), t. y. ženkliai praleidęs įstatyme įtvirtintus terminus.

Teismas sutinka su tokia antstolės išvada, kad nėra pagrindo prieštarauti pareiškėjo skunde išsakytai pozicijai, jog, vadovaujantis protingumo kriterijais, kreditoriui nėra jokio pagrindo kreiptis į antstolį tuo pačiu metu, kai skolininkas geranoriškai dengia skolą, ir taip patirti papildomas administravimo ir vykdymo išlaidas. Įstatymas nedraudžia skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi gera valia, o kreditoriaus neįpareigoja prieš jo paties valią pateikti vykdyti vykdomąjį raštą antstoliui, tačiau bet kuriuo atveju, kreditorius, leisdamas skolininkui pačiam mokėti skolą dalimis, turėtų būti įsitikinęs, kad skolininko dalimis mokama pinigų suma bus pakankama per CPK 606 straipsnyje įtvirtintą terminą padengti visą priteistą skolą ir kontroliuoti tuos mokėjimus (CPK 743 straipsnis), siekiant nepraleisti pateikimo vykdyti antstoliui senaties termino, jei skolininkas nebemokės skolos ar jo mokamos sumos bus nepakankamos.

Teismas sutinka ir su antstolės bei pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų išsakyta pozicija, kad paskaičiuoti senaties termino eigą nuo paskutinio skolininko mokėjimo yra antstolio, o ne teismo prerogatyva, tačiau tik tokiu atveju, jei tokie mokėjimai buvo atlikti iki vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Pagal suformuotą teismų praktiką, antstoliui paskaičiavus ir pagal pateiktus duomenis nustačius, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme įtvirtintus terminus pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, skaičiuojamus, kaip šiuo konkrečiu atveju, nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, antstolis privalo atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 ?unktas), nes jam nėra suteikta teisė savo iniciatyva atnaujinti senaties terminą ir tokių antstolio veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas.

Teismas pritaria antstolės išdėstytai nuomonei, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojamas nuo paskutinio dalinio mokėjimo dienos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo kiekvieno dalinio mokėjimo pabaigos tik tuo atveju, kai mokama periodinė išmoka, kuri yra nukreipta į pasikartojantį prievolės vykdymą priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių (pvz., išlaikymas vaikui mokamas tol, kol jis reikalingas vaikui; nuomos mokestis mokamas tol, kol nuomojamas atitinkamas objektas, ir pan.), o tais atvejais, kai nėra pasikartojančio prievolės vykdymo, t. y. kai prievolė yra viena – skolos grąžinimas, apibrėžtas konkrečiu dydžiu, skolos mokėjimas tiesiogiai išieškotojui nenutraukia skaičiuojamo senaties termino, todėl vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas (5 metų senaties terminas), nes kitoks skaičiavimas prieštarautų CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-93-684/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-116-253/2016).

Dėl pareiškėjo nurodytų išieškotojo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo neužtikrinimo ir teisinio saugumo principų, asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, pažeidimo teismas sprendžia, kad toks pareiškėjo pateikiamas aiškinimas prieštarauja CPK 3 straipsnio 8 dalies normai. Sutiktina, kad pareiškėjo skunde deklaruojami teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs teisėje, nesudaro pagrindo antstolei imtis teismo vaidmens ir kitaip traktuoti CPK 3 straipsnio 8 dalie, 606 straipsnio 2 dalies bei 608 straipsnio nuostatas, taip pažeidžiant esminius antstolių veiklos principus.

Praleidus terminą pateikti vykdomąjį raštą pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota teismo priteista suma, pareiškėjas gali pasinaudoti CPK 608 straipsnyje nustatyta teise ir CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Bet kuriuo atveju, tik teismas, konkrečioje byloje spręsdamas termino atnaujinimo klausimą ir įvertinęs šalių elgesį, priežastis, neleidusios pareiškėjui kreiptis dėl sprendimo vykdymo į antstolį anksčiau, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, gali atnaujinti praleistą terminą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad neteisėtų antstolės E. M. veiksmų byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti antstolės 2016 m. gruodžio 27 d. „Patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jo grąžinimo Nr. S3f-56312“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510­­–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.